Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-04-26 · Byla Nr. TS-30-564/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
TS-30-564/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-30-564/2023
Teisminio proceso numeris:1-36-1-00109-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 26 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-2333 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo patikrinti ir pakeisti 2023 m. kovo 23 d. Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad Komisija priimdama nutarimą tinkamai neįvertino visų faktinių aplinkybių ir tai neabejotinai sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė prieš 9 metus, nurodė, jog aktyviai lankant socialinės reabilitacijos programas jam sekasi siekti pasikeitimo. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, užsitikrinęs galimybę įsidarbinti, įgijęs kūriko, kalvio, šaltkalvio, traktorininko specialybes. Nuo 2023-01-13 pataisos namuose užsiima individualia veikla. Mano, kad Komisija šių aplinkybių neįvertino. Pažymi, kad paleistas lygtinai iš pataisos vietų įstaigos jis dirbdamas turėtų galimybę padengti įsiskolinimus.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Prokurorė mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir mano, kad pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau pasirengęs gyventi laisvėje laikantis nustatytų elgesio normų, nepažeisti įstatymų, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, subendrinus nuteistojo atžvilgiu 2015 m. sausio 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. priimtus nuosprendžius, nuteistajam paskirta galutinė 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 6 mėnesiai 23 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Nustatyta, kad nuteistasis T. P. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikalstamų veikų padarymą- apysunkio ir labai sunkaus smurtinių nusikaltimų padarymą. Jis anksčiau teistas 5 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Be to, asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 5 kartus bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turėjo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta vidutinė, pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą, pakartotinio nusikalstamumo rizika ( 2022-07-28 nustatyta 72 balus atitinkanti rizika). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stiliaus ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas, nuostatos ir elgesio ypatumai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išlieka rizikos faktorius dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus laisvėje, kuris pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas, vartojant alkoholį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stokoja problemų sprendimų įgūdžių, dalinai suvokia pasekmes, susidūręs su problemomis dažniausiai pasirenka neefektyvius jų sprendimo būdus, nesugeba savo elgesio pasekmių vertinti ilgalaikėje perspektyvoje. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės darbą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vienas iš kriminogeninių veiksnių pakartotinai nusikalsti yra nuteistojo požiūris į darbą, pažymima, kad nuteistasis bandė šį veiksnį kontroliuoti, įsidarbindamas pataisos įstaigoje, tačiau darbą prarado.

Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Pripažintina, kad aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas, neturi galiojančių nuobaudų (paskutinį kartą baustas du kartus 2022-03-03), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė