Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu suimtas kitoje byloje ir laikomas Kauno kalėjime, iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo padarymą) 8 kartus, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), paskirta 30 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 28 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatyta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 54 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 54 parų arešto bausmė.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, iki bausmės atlikimo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis (registravęsis kaip vykdantis individualią veiklą), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas/pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo padarymą 20 kartų, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta 30 parų arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, šiuo metu suimta ir laikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista/pripažinta kalta 7 kartus, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė.

Kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., M. J. ir I. B. veikdami bendrininkų grupėje atvirai apgrobė svetimą turtą, o būtent:

Jie iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 11.41 val. iki 11.43 val., A. T. su M. J. užėjus į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o I. B. atidarius ir pasilikus saugoti parduotuvės duris, kad šios neužsidarytų, kad A. T. kartu su M. J. galėtų netrukdomai išeiti, A. T., matant parduotuvės darbuotojai A. V., iš prekių lentynų paėmė 6 vnt. medaus likerio „Jack Daniel’s Honey Liquer“, bendros 188,34 Eur vertės (1 vnt. kaina 31,39 Eur), 2 vnt. viskio „Jameson Irish Whiskey“, bendros 39,98 Eur vertės (1 vnt. kaina 19,99 Eur) ir 3 vnt. viskio „Tullamore Dew Irish Whiskey“, bendros 86,97 Eur (1 vnt. kaina 28,99 Eur), kuriuos susidėjo į su savimi atsineštus maišus, M. J. iš prekių lentynų paėmė 2 vnt. viskio „Jameson Irish Whiskey“, bendros 59,98 Eur vertės (1 vnt. kaina 29,99 Eur), 3 vnt. viskio „Tullamore Dew Irish Whiskey“, bendros 86,97 Eur vertės (1 vnt. kaina 28,99 Eur), ir 1 vnt. viskio ir 2 taurių rinkinį „Jameson Black Barrel“, 31,99 Eur vertės, kurių dalį susidėjo į kuprinę, o dalį laikė rankose, ir abu išėjo iš parduotuvės pro I. B. saugotas ir paliktas atidarytas parduotuvės duris už prekes nesumokėję ir tokiais veiksmais jie veikdami bendrininkų grupėje atvirai pagrobė svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį 494,23 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. T. ir M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną važiavo autobusu su M. J. ir I. B., visi išlipo (duomenys neskelbtini) sustojime, pamatė parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir spontaniškai sugalvojo užeiti į parduotuvę ir pavogti alkoholinius gėrimus. Jokio išankstinio susitarimo tarp jų nebuvo. Jis su M. J. ėjo priekyje, o I. B. atsiliko keliais žingsniais. Užėję į parduotuvę, kartu su M. J. pradėjo dėtis alkoholio butelius – jis į su savimi turėtą maišą, o M. J. – į kuprinę. Matė, kad I. B. stovėjo atidariusi parduotuvės duris. Pardavėja matė, kad jie kraunasi alkoholio butelius, klausė, kodėl tiek daug ima, jie pajuokaudami atsakė, kad bus gimtadienis. Susikrovę alkoholio butelius, jie išėjo iš parduotuvės. Nurodė, kad jokio pasiskirstymo vaidmenimis nebuvo, viskas vyko spontaniškai, nebuvo nurodyta I. B., kad ji stovėtų prie durų. Tuo metu jie visi suvokė, kad vykdo vagystę. Jis (kaltinamasis A. T.) buvo priklausomas nuo narkotikų, reikėjo pinigų jiems įsigyti, todėl ir vykdė vagystes. Šiuo metu yra suimtas, gydosi nuo priklausomybės, bendrauja su psichologe pagal programą, nori keisti gyvenimo būdą. Byloje pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad su kitais kaltinamaisiais kaltinime nurodytą dieną autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) Viskas vyko spontaniškai. Pamatė parduotuvę, su A. T. užėjo į parduotuvę, o I. B. pasiliko prie durų. Kodėl ji pasiliko – nežino. Jis su A. T. susikrovė alkoholio butelius ir išėjo. Pardavėja matė, kad jie kraunasi alkoholio butelius, sakė, kad neimtų, bet jis atsiprašė jos ir išėjo su alkoholio buteliais iš parduotuvės. Jis visada atsiprašo, kai daro nusikaltimą. Kiek tiksliai pavogė alkoholio butelių – nepamena, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinime. Dalį pavogto alkoholio suvartojo patys, o dalį pardavė atsitiktiniams žmonėms. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, pirko narkotikus. Kaltinamasis nurodė, jog patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, tačiau nurodo, jog susitarimo su kitais kaltinamaisiais dėl nusikalstamos veikos vykdymo nebuvo. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nori keisti gyvenimo būdą, po bausmės atlikimo ketina vėl įsidarbinti statybose. Nusikaltimą įvykdė, nes buvo priklausomas nuo narkotikų, tačiau dabar narkotikų nebevartoja – taip nusprendė pats, jokiose gydymo programose nedalyvauja. Pareikštą byloje civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Kaltinamasis nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

- 1 vnt. viskio ir 2 taurių rinkinį „Jameson Black Barrel“, 0,5 l, 40%, vieno vnt. kaina 31,99 Eur.

Iš 2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 42-50).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. R. 2024 m. kovo 6 d. tarnybinio pranešimo dėl asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, nustatymo nustatyta, jog apžiūrėjus vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, nustatyta, jog asmenys, kurie atliko nusikalstamą veiką yra M. J. ir A. T. (t. 1, b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog kaltinamųjų A. T., M. J. ir I. B. kaltė dėl jiems pareikštų kaltinimų pasitvirtino pilnai.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilnai, o jų veiksmai teisingai kvalifikuoti atitinkamai A. T. ir M. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o I. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), nustatyta viena kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (T. 1, b. l. 155-163); baustas administracine tvarka, baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 1, b. l. 145-154), nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio (T. 1, b. l. 144).

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. T. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Kaltinamasis ne sykį anksčiau buvo baustas už nusikalstamas veikas nuosavybei, buvo skirtos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau, akivaizdu, jos neturėjo pakankamos įtakos kaltinamojo elgesiui, jis teisei priešingą elgesį toliau kartoja, šiuo gi atveju nustatyta, kad nagrinėjama nusikalstama veika pasireiškė ir pakankamu įžūlumu, t. y. vagystė vykdyta akivaizdžiai suvokiant, kad vagystę mato pardavėja, į jos pastabas neimti prekių, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, buvo atsakyta su pašaipa. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, nors kaltinamieji neigė buvus išankstinį susitarimą dėl nusikaltimo vykdymo, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo spontaniška, į parduotuvę buvo ateita iš anksto turint tikslą pagrobti kuo daugiau alkoholio – tas akivaizdu tiek iš to, kad kaltinamieji A. T. ir M. J. turėjo pasiruošę nešulius, tiek iš kaltinamosios I. B. paaiškinimų, jog ji į parduotuvės salę nėjo, o liko stovėti prie durų, nes A. T. ir M. J. fiziškai stipresni ir galėjo daugiau išnešti butelių. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo A. T. elgesys nekinta pozityvia linkme, nusikalstamas elgesys kartojasi, valstybės prievartos priemonės teigiamos įtakos nedaro. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės minimali riba. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. T. kardomųjų priemonių nebuvo paskirta. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. yra suimtas kitoje byloje, kardomosios priemonės jam neskirtinos ir priimant nuosprendį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. T. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirba, savo elgesio nekeičia. Kaltinamojo pragyvenimo šaltinis yra iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis A. T. nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, tačiau minėtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrintina su minėtu 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmių subendrinimo klausimas galės būti išspręstas ateityje atskira nutartimi, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Teismas, skirdamas bausmę M. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), nustatyta viena kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (T. 2, b. l. 1-11); baustas administracine tvarka, baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 1, b. l. 187-198). Taip pat teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, jog nusikalstama veika, kaip jau aptarta skiriant bausmę A. T., pasižymėjo įžūlumu, ji nebuvo spontaniška. Vertinant ją M. J. asmenybės kontekste, akivaizdu, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo dėsningas sistemingo kaltinamojo teisei priešingo elgesio rezultatas.

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja M. J. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo atsainų požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Kaltinamasis ne sykį anksčiau buvo baustas už nusikalstamas veikas nuosavybei, buvo skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurios nepakeitė nuteistojo elgesio, taip pat buvo baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijos minimalią ribą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. kardomųjų priemonių nebuvo paskirta, jos neskirtinos ir po nuosprendžio priėmimo, kadangi M. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis M. J. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirba, savo elgesio nekeičia. Kaltinamojo pragyvenimo šaltinis yra iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis M. J. taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Šioje byloje priimamu nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Pridedamos bausmės dalis nustatytina, įvertinus šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. Bausmių apėmimo būdas šiuo atveju netaikytinas, kadangi nėra pagrindo teigti, jog M. J. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, kurios nors ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims, savo esme labai skirtųsi pagal savo pavojingumą.

Kaltinamajam M. J. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, jog BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-873/2020).

Teismas, skirdamas bausmę I. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamoji veikdama kaip padėjėja padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), nustatyta viena kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltinamosios asmenybę – teista, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (T. 2, b. l. 35-42); bausta administracine tvarka, baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkusi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 2, b. l. 30-34), nedirbanti (T. 2, b. l. 28-29). Taip pat teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, jog nusikalstama veika, kaip jau aptarta skiriant bausmę A. T., pasižymėjo įžūlumu, ji nebuvo spontaniška, visgi šioje nusikalstamoje veikoje kaltinamoji, kaip nustatyta, pati nerealizavo nusikalstamos veikos sudėties, o tik palengvino nusikalstamos veikos sėkmingą įvykdymą, ji buvo tik padėjėja. Kartu, pažymėtina, jog vertinant padarytą nusikalstamą veiką kaltinamosios asmenybės kontekste, akivaizdu, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo dėsningas kaltinamosios sistemingo teisei priešingo elgesio rezultatas.

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja I. B. ir jos gyvenimo būdą, rodo jos požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Kaltinamoji ne sykį anksčiau buvo bausta už nusikalstamas veikas nuosavybei, buvo skirtos su laisvės atėmimu paskirtos bausmės, kurios nepakeitė nuteistosios elgesio, taip pat buvo bausta ir administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjusi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijos minimumas. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. B. kardomųjų priemonių nebuvo paskirta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra suimta kitoje byloje, jai kardomosios priemonės šioje byloje neskirtinos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji I. B. ne kartą teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka, baudų nemoka, nedirba, savo elgesio nekeičia. Kaltinamosios pragyvenimo šaltinis yra iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 494,23 Eur sumai (T. 1, b. l. 34) dėl vagyste padarytos turtinės žalos. Civilinės ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų neteko turto. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir civilinei ieškovei iš kaltinamųjų solidariai priteistina 494,23 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 3 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. T. priteistinos 401,85 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės V. B. darbą, 2025 m. sausio 7 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo M. J. priteistinos 277,09 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės E. Ž. darbą, 2025 m. sausio 10 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios I. B. priteistinos 262,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. P. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamiesiems privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (T. 2, b. l. 85-86). Kadangi kaltinamieji yra faktiškai nedirbantys, šiuo nuosprendžiu jie yra įpareigojami atlyginti civiliniam ieškovui sukeltą turtinę žalą, o gynėjai privalomai paskirti neatsižvelgiant į kaltinamųjų valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių neskirti.

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirti M. J. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į M. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaityti bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. sausio 21 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių neskirti.

I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. B. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. B. kardomųjų priemonių neskirti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jo naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T., M. J. ir I. B. 494,23 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 23 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais (supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (atliekančiam laisvės atėmimo bausmę arba suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.