Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-209-988/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-09
Bylos Nr.: 1A-209-988/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07696-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Darius Pranka, Jurgita Kolyčienė, Marijus Kursevičius
Nuteistasis: A. T., M. J., I. B.
Civilinis ieškovas: UAB „Gelsva“
Advokatai: Aleksandras Palamarčukas, Laureta Ulbienė, Rūta Danutė Paltarokaitė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-988/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07696-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Marijaus Kursevičiaus ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,nuteistajam A. T., jo gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,nuteistajam M. J. (M. J.), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,nuteistajai I. B., jos gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės, nuteistojo M. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į M. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

I. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „Gelsva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. T., M. J. ir I. B. 494,23 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai 23 ct) turtinei žalai atlyginti.

Neišieškota iš A. T., M. J. ir I. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. T., M. J. ir I. B. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupe, 2024 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 11.41 val. iki 11.43 val., A. T. su M. J. užėjus į parduotuvę „Vynoteka“, esančią (duomenys neskelbtini), o I. B. atidarius ir pasilikus saugoti parduotuvės duris, kad šios neužsidarytų, kad A. T. kartu su M. J. galėtų netrukdomai išeiti, A. T., matant parduotuvės darbuotojai A. V., iš prekių lentynų paėmė 6 vnt. medaus likerio „Jack Daniel’s Honey Liquer“, bendros 188,34 Eur vertės (1 vnt. kaina 31,39 Eur), 2 vnt. viskio „Jameson Irish Whiskey“, bendros 39,98 Eur vertės (1 vnt. kaina 19,99 Eur) ir 3 vnt. viskio „Tullamore Dew Irish Whiskey“, bendros 86,97 Eur vertės (1 vnt. kaina 28,99 Eur), kuriuos susidėjo į su savimi atsineštus maišus, M. J. iš prekių lentynų paėmė 2 vnt. viskio „Jameson Irish Whiskey“, bendros 59,98 Eur vertės (1 vnt. kaina 29,99 Eur), 3 vnt. viskio „Tullamore Dew Irish Whiskey“, bendros 86,97 Eur vertės (1 vnt. kaina 28,99 Eur), ir 1 vnt. viskio ir 2 taurių rinkinį „Jameson Black Barrel“, 31,99 Eur vertės, kurių dalį susidėjo į kuprinę, o dalį laikė rankose, ir abu išėjo iš parduotuvės pro I. B. saugotas ir paliktas atidarytas parduotuvės duris už prekes nesumokėję ir tokiais veiksmais jie, veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą – UAB „Gelsva“ priklausantį 494,23 Eur vertės turtą. Šie A. T. ir M. J. veiksmai kvalifikuoti kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o I. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti vagystę).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių: A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; M. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, M. J. paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir M. J. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamąjį įsakymą; I. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems tinkamai parinko bausmių rūšį, tačiau paskyrė per mažą bausmių dydį. Nuteistieji A. T. ir M. J. padarė, o I. B. padėjo padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimų nuosavybei. Nusikalstamą veiką jie padarė veikdami tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, įvykdyta matant kitiems asmenims. Kaip pažymėjo apylinkės teismas, nusikalstama veika pasižymėjo įžūlumu, t. y. nuteistieji savo daromos nusikalstamos veikos ir ketinimų nebandė slėpti, alkoholio butelius A. T. ir M. J. dėjosi į atsineštus maišus ir kuprinę, matant parduotuvės darbuotojai, į kurios bandymus juos sustabdyti žodžiu, jie atsakė su pašaipa. Be to, I. B., kuri stovėjo tarpduryje ir tokiu būdu padėjo padaryti nusikalstamą veiką, kaip matyti iš vaizdo įrašų, taip pat atsakinėjo parduotuvės darbuotojai su ja kalbėjo ir nebandė slėpti savo daromos nusikalstamos veikos. Be kita ko, parduotuvėje prie kasos buvo ir nuteistųjų veiksmus matė ir kitas parduotuvėje buvęs pirkėjas. Taigi, nusikalstama veika buvo padaryta siekiant pasipelnyti, ji nebuvo atsitiktinė, kas nuteistųjų veiksmus daro pavojingesniais.

2.2. Nuteistieji yra daug kartų teisti (didžioji dalis teistumų susiję su turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis): A. T. teistas 8 kartus, šiuo metu jo atžvilgiu atliekami trys ikiteisminiai tyrimai dėl didelio kiekio vagysčių, jis teistas ir užsienyje; M. J. teistas 20 kartų, šiuo metu jo atžvilgiu atliekami trys ikiteisminiai tyrimai dėl didelio kiekio vagysčių; I. B. teista 7 kartus, šiuo metu jos atžvilgiu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jai pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ji yra teista ir užsienyje. Visi nuteistieji taip pat daug kartų bausti administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas rodo, kad jie nėra linkę atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Visi nuteistieji yra nedirbantys, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruoti, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistieji turi polinkį nusikalsti, nebando atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ir tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris.

2.3. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. T. ir M. J., pripažino kaip jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, įvertinus nuteistųjų A. T. ir M. J. ankstesnius teistumus, pradėtus ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, darytina išvada, jog abu nuteistieji sistemingai vykdo nusikalstamas veikas, jų veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ankstesnės taikytos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, todėl jų gailėjimasis laikytinas formaliu ir deklaratyviu, nulemtas ne nuoširdaus gailesčio, bet siekio sušvelninti savo atsakomybę. Pastebėtina, kad nuteistieji nebandė atlyginti turtinės žalos ar tartis dėl žalos atlyginimo, niekur neįsidarbino, kad galėtų žalą atlyginti bei nerodė jokios iniciatyvos. Todėl nėra pagrindo pripažinti A. T. ir M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

2.4. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam M. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau tiek nuosprendžio motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyse, galimai dėl techninės klaidos, buvo nurodyta, kad vadovaujamasi BK 63 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtintas visiškas bausmių sudėjimo būdas. Pažymėtina, kad nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su kitais minėtais M. J. atžvilgiu priimtais teismų galutiniais procesiniais sprendimais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (ar 3 dalimi), t. y. vien daliniu (ar visiško) bausmių sudėjimo būdu, pagrindo nebuvo. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, t. y. nusikalstamos veikos priskiriamos ne tik skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas), bet negali būti vertinamos kaip gretimos. Atviroji vagystė savo pavojingumo skiriasi nuo vagystės – baudžiamojo nusižengimo. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas vagystę kvalifikuojantis požymis (atviroji vagystė) daro veika pavojingesnę, todėl net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti iš dalies pridėta, o bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, turėjo būti apimta.

3. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti BK 54, 61, 62, 75 straipsnių nuostatas. Nuteistasis M. J. neneigia, kad padarė nusikalstamą veiką, tačiau jis nesutinka su paskirta bausme. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei nepagrįstai sprendė, kad laisvės atėmimo bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo ir teisingumo principams. Teismas netinkamai ištyrė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei skirdamas bausmę neatsižvelgė į nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus. Buvo pažeisti BK 54 ir BK 61 straipsnių reikalavimai. Teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo nuoširdžius parodymus, kuriuos šis davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Vis dėlto, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo praeitį, jo elgesį, tačiau neįvertino, jog nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, nesusitarus iš anksto ir neplanuotai. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino, su civiliniu ieškiniu sutiko. Prašoma atsižvelgti į tai, kad M. J. nori išeiti greičiau į laisvę, jog galėtų atlyginti civilinius ieškinius.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti, nuteistasis M. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą – atmesti. Nuteistieji I. B., A. T. ir jų gynėjai prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės ir nuteistojo M. J. apeliaciniai skundai atmetami

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

7. Iš M. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, prašo ją švelninti. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių per mažais dydžiais, nuteistojo M. J. atžvilgiu atliktu bausmių bendrinimu bei tuo, jog apylinkės teismas pripažino M. J. ir A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. T. ir M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tinkamai įvertino nuteistųjų padarytą veiką bei jų asmenybes ir jiems nustatė teisingą laisvės atėmimo bausmių dydį. Tačiau apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas ne tą straipsnio dalį bendrindamas M. J. paskirtas bausmes, todėl ši klaida ištaisoma. Toks skundžiamo nuosprendžio tikslinimas, įvertinus visą prokurorės skundo turinį ir esmę, nelaikytinas prokurorės apeliacinio skundo dalies tenkinimu.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

8. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka, kad nuteistųjų M. J. ir A. T. atžvilgiu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Anot prokurorės, M. J. ir A. T. nuoširdus gailėjimasis, tėra šių deklaratyvi pozicija, siekiant švelnesnio nubaudimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais prokurorės skundo argumentais nesutinka.

8.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Iš nuteistųjų M. J. ir A. T. parodymų matyti, kad jie savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino viso proceso metu. M. J. 2024 m. gegužės 30 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam kartu su A. T. ir I. B. atėjus prie „Vynotekos“ durų, jie susitarė, kad moteris pastovės prie durų, o jis su A. T. paims alkoholį. Tai buvo spontaniškas sprendimas, jau esant šalia „Vynoteka“ parduotuvės (1 t., b. l. 174–177). M. J., 2024 m. spalio 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis su A. T. ir I. B. nusprendė pavogti alkoholinių gėrimų iš parduotuvės „Vynotoka“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie „Vynotekos“ įėjimo jie greitai susitarė, kad I. B. pastovės prie durų, o jis su A. T. greitai paims alkoholio. Jie užėjo į parduotuvę, I. B. laikė atidarytas išėjimo duris. Jis su A. T. priėjo prie lentynos ir krovėsi alkoholio butelius – jis į kuprinę, A. T. į maišus (1 t., b. l. 181–183). Pirmosios instancijos teisme apklaustas M. J. parodė, kad su A. T. užėjo į parduotuvę, o I. B. pasiliko prie durų. Kodėl ji pasiliko – nežino. Jis su A. T. susikrovė alkoholio butelius ir išėjo. Nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, tačiau nurodė, jog susitarimo su kitais nuteistaisiais dėl nusikalstamos veikos vykdymo nebuvo. Jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikaltimą įvykdė, nes buvo priklausomas nuo narkotikų, tačiau dabar narkotikų nebevartoja – taip nusprendė pats, jokiose gydymo programose nedalyvauja.

8.3. A. T. 2024 m. spalio 22 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad būnant šalia „Vynotekos“ jie spontaniškai nusprendė, kad nori pagrobti alkoholio. Jis neprisimena, ar buvo susitarimas ir vaidmenų pasiskirstymas, bet neneigia, kad galėjo taip būti, kadangi I. B. liko stovėti prie durų ir laikė jas atidarytas, o jis su M. J. nuėjo į parduotuvės vidų. Jie iškart nuėjo prie stipresnio alkoholio lentynos. Parduotuvėje buvo darbuotoja. M. J. dėjosi alkoholį į kuprinę, o jis, jam atrodo, į medžiaginius maišus. Darbuotoja matė ką jie daro ir galimai jie net kažką pakalbėjo, jis tiksliai jau neatsimena. Susidėję alkoholį, jis su M. J. nuėjo link išėjimo durų ir greitai išėjo pro I. B. laikomas atidarytas parduotuvės duris (1 t., b. l. 138–140). Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. T. parodė, kad visi išlipo (duomenys neskelbtini) sustojime, pamatė parduotuvę „Vynoteka“ ir spontaniškai sugalvojo užeiti į parduotuvę ir pavogti alkoholinius gėrimus. Jokio išankstinio susitarimo tarp jų nebuvo. Jis su M. J. ėjo priekyje, o I. B. atsiliko keliais žingsniais. Užėję į parduotuvę, kartu su M. J. pradėjo dėtis alkoholio butelius – jis į su savimi turėtą maišą, o M. J. – į kuprinę. Matė, kad I. B. stovėjo atidariusi parduotuvės duris. Pardavėja matė, kad jie kraunasi alkoholio butelius, klausė, kodėl tiek daug ima, jie pajuokaudami atsakė, kad bus gimtadienis. Susikrovę alkoholio butelius, jie išėjo iš parduotuvės. Nurodė, kad jokio pasiskirstymo vaidmenimis nebuvo, viskas vyko spontaniškai, nebuvo nurodyta I. B., kad ji stovėtų prie durų. Tuo metu jie visi suvokė, kad vykdo vagystę. Jis buvo priklausomas nuo narkotikų, reikėjo pinigų jiems įsigyti, todėl ir vykdė vagystes.

8.4. Taigi abu nuteistieji, kurių atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nustatyta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ginčijama prokurorės apeliaciniu skundu, savo kaltę pripažino, nuo pat tyrimo pradžios papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, aprašytas kaltinime, sutiko su tuo, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, pripažino padarytą žalą, tai, kad nori ją atlyginti, nurodė, kad gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymima, kad šią savo poziciją jie pakartojo ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni nuteistųjų teistumai, jiems paskirtos bausmės, aplinkybė, kad nuteistieji nebandė atlyginti padarytos žalos ar įsidarbinti, aptartos teismų praktikos kontekste nerodo, jog jų prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ar galėjimasis nebuvo nuoširdus. Sutiktina, kad asmens (nusikalstamas) elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo gali turėti įtakos sprendžiant dėl jo prisipažinimo nuoširdumo padarius naują nusikalstamą veiką, tačiau vien ankstesni teistumai (kas iš esmės akcentuojama prokurorės apeliaciniame skunde) negali būti kriterijumi, nulemiančiu išvadą dėl šios lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, šiuo metu nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl prokurorės teiginys, jog jie galėtų imtis veiksmų žalai atlyginti ar įsidarbinti nėra pagrįstas. Kita vertus, kaltininko veiksmai atlyginant padarytą žalą paprastai vertinami kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės kontekste. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokurorė apeliaciniu skundu minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę prašo pašalinti tik nuteistųjų M. J. ir A. T. atžvilgiu, nors trečiosios bendrininkės elgesys iki šios nusikalstamos veikos padarymo (ir po to duodant parodymus) buvo panašus (I. B. taip pat anksčiau teista daug kartų, pripažino savo kaltę), žalos neatlygino ir dėl to nesitarė. Toks iš esmės analogiškos nuteistųjų pozicijos skirtingas vertinimas nėra teisingas, nuoseklus ir pagrįstas.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde teigia, jog nusikalstama veika nebuvo planuota iš anksto, susitarimo ją daryti nebuvo, viskas vyko spontaniškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog vagystė buvo padaryta iš anksto susitarus buvo pagrįstai nustatyta pirmosios instancijos teismo, o M. J. nesutikimas su tuo, nėra reikšmingas nustatant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi).

9.1. Nuteistasis A. T. apklausų metu nurodė, jog jam kartu su M. J. užėjus į parduotuvę, I. B. stovėjo atidariusi parduotuvės duris. Pati I. B. paaiškino, jog ji pasiliko prie durų, kad jos neužsidarytų. Ji liko stovėti prie durų, kadangi M. J. ir A. T. galėjo daugiau paimti alkoholio nei ji. Minėtos aplinkybės rodo, jog vis dėlto tarp nuteistųjų buvo susitarimas, kas ir kokius veiksmus atliks, t. y. I. B. liks prie durų, o M. J. su A. T. užeis į parduotuvę ir paims alkoholį. Toks konkretus kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų atlikimas ir žinojimas, kas ir kur turi būti bei kokius veiksmus atlikti, rodo, jog buvo iš anksto aptartas nusikaltimo vykdymas. Dar daugiau, A. T. nurodė, jog užėję į parduotuvę, kartu su M. J. pradėjo dėtis alkoholio butelius – jis į su savimi turėtą maišą, o M. J. – į kuprinę. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nusikalstamos veikos darymui buvo pasiruošta, t. y. tiek M. J., tiek A. T. su savimi turėjo nešulius, į kuriuos buvo dedamas alkoholis iš parduotuvės, kas rodo, jog nuteistieji su savimi turėjo priemones nusikaltimui įvykdyti.

9.2. Sprendžiant išankstinio susitarimo buvimo klausimą, svarbią reikšmę turi ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – vaizdo įrašai ir 2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 42–50, vaizdo įrašai saugomi kompaktiniame diske (2 t., voke, esančiame galiniame bylos viršelyje)). Iš vaizdo įrašo ((duomenys neskelbtini)_IP03_20240211114131_20240211114309_537428) matyti, kad į parduotuvę užėję du vyrai nuėjo prie lentynos su alkoholiniais gėrimais. Vienas vyras alkoholį pradėjo imti nuo parduotuvėje esančios lentynos ir dėtis į su savimi atsineštą kuprinę, o kitas į su savimi atsineštus maišelius. (vaizdo įrašas 00:00:22 s – 00:01:15 s). Kitame vaizdo įraše ((duomenys neskelbtini)_IP 06_20240211114132_20240211114309_648232) užfiksuota, kaip į parduotuvę įeina du vyrai, o su jais kartu atėjusi moteris atidaro parduotuvės duris iki galo, stovi prie durų. Po to, pardavėja kažką sako minėtai moteriai, ši pardavėjai kažką atsako ir po to pasitraukia nuo durų, pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros vaizdo. Vėliau, iš parduotuvės pasišalina prieš tai minėti du vyrai, kurie atėjo kartu su moterimi (vaizdo įrašas: 00:00:12 s – 00:01:17 s). Kaip matyti iš vaizdo įrašų, juose užfiksuota, kaip M. J. su A. T. užėjo į parduotuvę, o I. B. atidarė parduotuvės duris iki galo ir liko stovėti prie jų. Be to, iš vaizdo įrašų matyti, jog nuteistoji I. B. nesvarstė, nedvejojo dėl užėjimo į parduotuvę, ji iš karto atidarė duris iki galo ir liko stovėti prie jų, kas rodo, jog nuteistieji ne tik suprato, jog vykdo vagystę, bet ir susitarė dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog A. T. ir M. J. užėjus į parduotuvę, šie kryptingai nuėjo prie vienos iš parduotuvėje buvusių lentynų. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip M. J. parduotuvėje nuėjus prie alkoholio lentynos, jis nusiima nuo pečių kuprinę ir į ją dedasi alkoholį, o A. T., įeidamas į parduotuvę, rankoje jau laiko maišą. Tokie nuteistųjų veiksmai užtrunka 8 s., t. y. labai trumpą laiko tarpą, kas, be kita ko, rodo ir iš anksto buvusį pasiruošimą.

9.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų A. T., I. B. parodymai bei vaizdo įrašai ir 2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašų turinys, priešingai nei teigiama M. J. apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nuteistieji iš anksto buvo susitarę dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikaltimas nebuvo spontaniškas, į parduotuvę buvo ateita iš anksto pasiruošus, t. y. M. J. ir A. T. su savimi turėjo nešulius (kuprinę ir maišus), o I. B. nedvejodama atidarė parduotuvės duris iki galo ir liko stovėti prie jų. Kaip pati I. B. paaiškino, ji į parduotuvės salę nėjo ir liko prie durų, kad jos neužsidarytų, o M. J. ir A. T. nuėjo į parduotuvę, kadangi jie galėjo daugiau paimti alkoholio nei ji. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistieji iš anksto (iki nusikalstamos veikos pradėjimo) susitarė, pasiskirstė vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis. Visi nuteistieji suvokė, jog abu bendrai dalyvauja daromoje nusikalstamoje veikoje, kėsinasi į tą patį objektą – svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, suprato, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą bei norėjo taip veikti.

9.4. Svarbu pažymėti, kad tiek nuteistasis M. J., tiek kiti nuteistieji, pripažino, kad veikė kartu bendrininkų grupe, parodė tiek apie savo, tiek apie kitų bendrininkų veiksmus nusikaltimo padarymo vietoje, jų bendrą veikimo tikslą ir pan. M. J. nesutikimas su kaltinimo dalimi, jog susitarimas įvyko iš anksto, nereiškia, kad jis apskritai neigia bendrininkavimą ar susitarimą, todėl tokia jo pozicija nėra reikšminga vertinant jo parodymų turinį prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką kontekste. Pažymėtina ir tai, kad visų nuteistųjų prisipažinimas prisidėjo prie greitesnio baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes būtent dėl jų pozicijos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas apylinkės teisme.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

10. Pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), pagal kurią teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šis baudžiamojo įstatymo pakeitimas laikytinas lengvinančiu nuteistojo teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti savo sprendimą, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, aptariamas pakeitimas turi grįžtamąją galią bylą nagrinėjant instancine tvarka.

10.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. teistas 8 kartus, paskutinius iš jų: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. NĮ-23-943 A. T. lygtinai paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, taikant intensyvią priežiūrą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas. Iš to seka, kad A. T. jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką 2024 m. vasario 11 d. padarė neišnykus teistumui.

10.2. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. J. teistas 20 kartų, paskutinius iš jų: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė – 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi subendrinta bausme (subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimas, M. J. 2023 m. rugpjūčio 16 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Taigi, M. J. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką 2024 m. vasario 11 d. padarė neišnykus teistumui.

10.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. B. teista 7 kartus, paskutinius iš jų: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), jai paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jai paskirta galutinė 30 MGL dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. patvarkymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. baudžiamasis įsakymas pateiktas vykdyti antstoliui ir išduotas vykdomasis raštas, kas reiškia, jog nuteistoji vengė sumokėti jai paskirtą baudą, t. y. nebuvo atlikusi bausmės. Iš to seka, kad I. B. jai skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką 2024 m. vasario 11 d. padarė neišnykus teistumui.

10.4. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistieji tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padarę, savo gyvenimo būdo iš esmės nekeičia ir nepaisydami visuotinai priimtinų elgesio normų toliau daro nusikaltimus, todėl tai leidžia spręsti apie didesnį M. J., A. T. ir I. B. asmenybių pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, M. J., A. T. ir I. B. padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir bausmės skyrimo

12. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, t. y. kad jiems buvo paskirtos per švelnios laisvės bausmės, be to, M. J. bendrinant bausmes, netinkamai nurodytas teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog dėl rašymo klaidos buvo netinkamai nurodyta BK 63 straipsnio dalis, todėl nuosprendis tikslinamas, tuo metu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

12.1. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

12.3. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Dėl M. J. paskirtos bausmės

12.4. Nors nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vis dėlto, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. J., atsižvelgė į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas sunkina nuteistojo atsakomybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. J., pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryta viena baigta nusikalstama veika – vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas veikiant bendrininkų grupėje (BK 178 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta. Nusikaltimo pavojingumas pasižymėjo tuo, kad M. J. kartu su A. T. ir I. B. iš parduotuvės pagrobė alkoholinius gėrimus, matant pardavėjai ir kitam pirkėjui. Vertindamas M. J. asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra 20 kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 1–11), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 187–198). Aptartos aplinkybės rodo, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Be to, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesniais procesiniais sprendimais iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistajam paskirtos tiek švelnesnės, tiek griežčiausios bausmių rūšys neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje M. J. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. vasario 11 d., nepraėjus net mėnesiui laiko po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo – 2024 m. vasario 5 d. Byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad M. J. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Išdėstytos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja M. J. ir leidžia spręsti, kad tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šiuo atveju, yra tinkama bausmės paskirčiai keliamiems tikslams įgyvendinti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

12.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. J. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kuriam švelnesnės bausmės praeityje teigiamos įtakos nepadarė, todėl visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Nuteistasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, todėl siekdamas pragyventi daro turtines nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos nuosprendžių pagrįstumą ir keisti paskirtąsias bausmes tik tais atvejais, kai buvo paskirtos aiškiai neteisingos ir akivaizdžiai neproporcingos bausmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į M. J. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, į tai, kad prokurorė prašo griežtinti galutinę bausmę vos dviem mėnesiais, konstatuojama, kad M. J. nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai neteisingas, t. y. per švelnus ar juo labiau per griežtas.

12.6. Be kita ko, nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 ar 62 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, juos vertinant kartu su jo asmenybe bei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, aptartomis šio procesinio sprendimo 12.4 - 12.5 punktuose, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, todėl jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

12.7. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų nuteistajam M. J. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė.

2. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktu M. J. paskirtų bausmių bendrinimu. Anot prokurorės, apylinkės teismas nuteistajam paskirtas bausmes subendrinto parinkdamas netinkamą bausmių bendrinimo būdą, nes bausmes, paskirtas už labai pagal pavojingumą besiskiriančias nusikalstamas veikas, iš dalies sudėjo, kai turėjo jas apimti. Apeliacinės instancijos teismas su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

13.1. Skundžiamu nuosprendžiu, apylinkės teismas M. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bausmių apėmimo būdas šiuo atveju netaikytinas, kadangi nėra pagrindo teigti, kad M. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, kurios priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, savo esme labai skirtųsi pagal savo pavojingumą. Pastebėtina, kad apylinkės teismas, realiai taikydamas dalinį bausmių bendrinimo būdą, dėl rašymo apsirikimo nurodė netinkamą teisinį pagrindą (vietoje BK 63 straipsnio 4 dalies, nurodė 3 dalį), todėl šis netikslumas ištaisomas.

13.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. gruodžio 3 d. veika), jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 21 d. veika), jam paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

13.3. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. J. inkriminuojama veika buvo padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, M. J. paskirtos bausmės buvo pagrįstai bendrinamos, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Todėl prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta 3 mėnesiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 16 parų ? Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo paskirtos 30 parų arešto bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 11 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę.

13.4. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, anot prokurorės, nepagrįstai netaikė bausmių apėmimo būdo. Vis tik, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog M. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, kurios priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, savo esme labai skirtųsi pagal savo pavojingumą.

13.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019). Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012).

13.6. Nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, dėl kurios M. J. buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra priskiriamoms skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas, o BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo, M. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, t. y. iš tos pačios parduotuvės „Vynoteka“, esančios (duomenys neskelbtini), nuo lentynos paėmė 5 butelius susidėjo į kuprinę, kitus 2 laikydamas rankose pasišalino iš parduotuvės pro apsauginius vartelius nesusimokėjęs už paimtas prekes, tokiu būdu slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį 194,13 Eur vertės turtą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe, atvirai pagrobė keliolika alkoholio butelių, t. y. (duomenys neskelbtini) priklausantį 494,23 Eur vertės turtą. Taigi abejų nusikalstamų veikų atvejais buvo grobiami alkoholio buteliai iš tos pačios parduotuvės, iš esmės tuo pačiu būdu – imant butelius nuo lentynos ir dedant juos į krepšį ar nešant rankose, tokiu būdu padarant panašią turtinę žalą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad žalos dydis skyrėsi iš esmės dėl to, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo veikiama bendrininkų grupe, todėl buvo pagrobta daugiau butelių – M. J. šiuo atveju išnešė 6 butelius, likusius – A. T.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien veikimas matant pardavėjai, bendrai su kitais asmenimis ir dėl šios priežasties padaryta kiek didesnė turtinė žala, iš esmės esant identiškoms kitoms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms (panašiam laikui, tai pačiai vietai, analogiškam būdui (išskyrus atvirą grobimo būdą) ir dalykui, žala padaryta tam pačiam subjektui, tai pačiai kaltės formai ir rūšiai, tikslui, motyvams ir pan.), nėra pakankamos teigti, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, ir ši prokurorės apeliacinio skundo dalis atmetama, paliekant skundžiamu nuosprendžiu parinktą bausmių bendrinimą.

Dėl A. T. paskirtos bausmės

13.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, padaryta (duomenys neskelbtini) turtinė žala. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. anksčiau teistas aštuonis kartus, per pastaruosius 3 metus daugiau kaip 10 kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka (1 t., b. l. 145–154); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b. l. 144). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė, kad yra A. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

13.8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. anksčiau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, t. y. vagystes, kas reiškia, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Byloje esantys A. T. charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad už A. T. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė.

13.9. Apeliacinės instancijos vertinimu, akivaizdu, kad A. T. nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant dėl to atitinkamų išvadų, nes tai yra sąmoningai pasirinktas jo gyvenimo būdas. Pats nuteistasis duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo priklausomas nuo narkotikų, reikėjo pinigų jiems įsigyti, todėl ir vykdė vagystes. Atsižvelgdama į šias ir kitas paminėtas aplinkybes, prokurorė apeliaciniu skundu prašo sugriežtinti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę nuo 1 metų iki 1 metų 3 mėnesių, kuri po sumažinimo trečdaliu būtų didesnė 2 mėnesiais, t. y. galutinė bausmė būtų ne 8, bet 10 mėnesių. Šioje vietoje teisėjų kolegija primena, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos nuosprendžių pagrįstumą ir keisti paskirtąsias bausmes tik tais atvejais, kai buvo paskirtos aiškiai neteisingos ir akivaizdžiai neproporcingos bausmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į A. T. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, į tai, kad prokurorė prašo griežtinti bausmę vos dviem mėnesiais, konstatuojama, kad A. T. nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai neteisingas.

Dėl I. B. paskirtos bausmės

13.10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. B., laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Teismas įvertino, kad I. B. veikdama kaip padėjėja padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika baigta. Nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą. Nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad I. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe bei nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau I. B. iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teista net 7 kartus, tame ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vagystes (2 t., b. l. 35–42). Nuteistajai anksčiau buvo paskirtos baudos, arešto, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau I. B. savo elgesio nepakeitė, kas rodo, kad ji teigiamų išvadų nedaro. Taip pat nuteistoji bausta administracine tvarka, baudų nemoka, (2 t., b. l. 30–34), ji nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (2 t., b. l. 28–29). Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistoji nelinkusi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus.

13.11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. B. padaryta nusikalstama veika, jos neteisėti veiksmai, buvo dėsningas nuteistosios sistemingo teisei priešingo elgesio rezultatas. Nuteistoji linkusi elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, atitinkamai bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti I. B. už jos padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors prokurorė apeliaciniu skundu prašė nuteistajai paskirti didesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju griežtinti bausmę nėra pagrindo įvertinus tai, kad I. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama kaip padėjėja, savo kaltę pripažino, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, parinkta griežčiausia bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas už nusikalstamą veiką nuteistajai parinko tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei jos asmenybė apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad I. B. paskirta bausmė, turėtų būti griežtinama, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši skundžiamo nuosprendžio nekeičiama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

3. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš M. J. valstybės naudai prašoma išieškoti 168,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir M. J. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo ir atsižvelgus į M. J. turtinę padėtį (nedirbantis, šioje byloje priteistas civilinis ieškinys, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės ir nuteistojo M. J. (M. J.) apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendyje, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir M. J. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Neišieškoti iš M. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita KolyčienėMarijus KursevičiusDarius Pranka