- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-80-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00880-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5330-724/2021, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2021-11-25 pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-5078-1147/2021 nagrinėjimo procesą dėl D. D. priklausančios dalies iš jos sutuoktinio V. D. gaunamų pajamų nustatymo.
2. Nurodė, kad jog gavęs 2021 m. lapkričio 24 d. teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo iš jos sutuoktinio gaunamų pajamų, pateikia įrodymą, kad per antstolių informacinę sistemą jis gavo antstolės S. K. patvarkymą, kuriuo jam antstolė pratęsia kreipimosi su prašymu į teismą terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d., nes ne dėl pareiškėjo kaltės buvo praleistas terminas. Prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-5078-1147/2021 nagrinėjimo procesą, nes 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o pareiškėjas pateikė į bylą įrodymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmui 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškimą, t. y. bylos procesas net nebuvo pradėtas ir civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Šį prašymą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų (pareiškėjo vertinimu 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o pareiškėjas pateikė į bylą įrodymą, dėl ko nutartis turi būti panaikinta).
5. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas savo esme nėra prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl procesinį dokumentą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas J. V. pateiktu atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinės bylos Nr. eA2-5330-724/2021 apeliaciją dėl 2021-12-08 nutarties ir apelianto J. V. 2021-12-10 pateiktą apeliaciją dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinės bylos Nr. e2VP-5078-1147/2021 apeliaciją dėl 2021-11-24 nutarties nagrinėti kartu, nes pareiškėjas J. V. dar ir anksčiau, negu suėjo terminas 2021-11-30, yra laiku teismui pateikęs visus įrodymus prašymui dėl nustatymo skolininkei D. D. priklausančios dalies iš jos sutuoktinio V. D. gaunamų nuolatinių pajamų (nuolatinės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus), taip pat panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinės bylos Nr. eA2-5330-724/2021 2021-12-08 nutartį.
6.1. Nurodo, kad apeliantas 2021-11-24 gavęs antstolės S. K. 2021-11-24 patvarkymą, kuriuo jam antstolė pratęsia kreipimosi su prašymu į teismą terminą iki 2021-11-30, pateikė prašymą atnaujinti procesą, kad būtų greitai išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2VP-5078-1147/2021 dėl 2021-11-24 nutarties.
6.2. Apeliantas nurodo nesuprantantis, kodėl pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 366 straipsnio 9 dalyje nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški klaida yra ta, kad priimant 2021-12-08 skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2VP-5078-1147/2021 priimant 2021-11-24 nutartį, apeliantas dar nebuvo praleidęs prašymo kreiptis į teismą dėl skolininkei D. D. priklausančios turto dalies nustatymo iš skolininkės sutuoktinio V. D. termino, kuris turėjo baigtis tik 2021-11-30, o civilinėje byloje Nr. e2VP-5078-1147/2021 2021-11-24 nutartis nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
6.3. Apeliantas nurodo pateikiantis dar vieną aiškią klaidą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir tos aplinkybės, kad prašyme, kurį reikia užpildyti, pateikiant vykdomąjį raštą priverstinam vykdymui, yra nurodyta, kad visus procesinius dokumentus antstolė turi jam išsiųsti el. paštu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjo pateiktas prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjo prašymas savo esme nėra prašymas dėl proceso atnaujinimo.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančias aplinkybes, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei padarytomis išvadomis.
11. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. CPK 366 straipsnyje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai: 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; 10) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai. Kartu pabrėžtina, jog CPK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
12. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui priėmus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį, 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo, kuriame nurodė, jog prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-5078-1147/2021 nagrinėjimo procesą, nes nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o pareiškėjas pateikė į bylą įrodymą, dėl ko ji turi būti atnaujinta. Nors šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis yra įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 3 d.), tačiau prašymo atnaujinti procesą pateikimo pirmosios instancijos teismui metu aptariama nutartis nebuvo įsiteisėjusi.
14. Taigi šiuo atveju pareiškėjas J. V. pateikė prašymą atnaujinti civilinį procesą byloje, kuri nebuvo pradėta nagrinėti, t.y., kaip minėta pirmiau, teismui J. V. pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo atsisakius priimti, o pateiktas prašymas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo esme nėra prašymas dėl proceso atnaujinimo bei neatitinka šiam procesui keliamų sąlygų, įskaitant ir pareiškėjo pateikto procesinio dokumento neatitikimą CPK 369 straipsnio nuostatoms, nustatančioms prašymo atnaujinti procesą turiniui keliamus reikalavimus. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su papildomų dokumentų gavimu iš antstolės šiuo konkrečiu atveju nėra proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie eilę nuolatinių ne vienerius metu vykstančių civilinių procesų, kurių didžiąją dalį inicijuoja būtent pareiškėjas, leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjas J. V. turi pakankamai teisinių žinių, įgūdžių bei patirties, leidžiančių suprasti bei tinkamai suformuluoti prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį ir pateikimo tvarką.
15. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo reikalavimą dėl apeliacine tvarka paskirtų civilinių bylų sujungimo pagal pareiškėjo J. V. pateiktus atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties bei 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti.
16. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pateikęs atskiruosius skundus dėl skirtingose civilinėse bylose priimtų teismo nutarčių, kuriomis buvo spręsti skirtingi klausimai – vienu atveju atsisakymas priimti prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o nagrinėjamu atveju – atsisakymas priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Tokia faktinė situacija neleidžia vertinti, jog civilinių bylų sujungimas į vieną yra racionalus, būtinas ar lemtų itin operatyvesnį civilinių bylų išnagrinėjimą, juo labiau, kad viena civilinė byla yra nagrinėjama 2022 m. vasario 2 d., o kita – vasario 17 d., kas iš esmės nėra itin ilgas laiko tarpas, juo labiau kad šiuo atveju nagrinėjamos civilinės bylos nėra specifinės ir įstatymas nenumato sutrumpinto šių civilinių bylų nagrinėjimo termino.
17. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
18. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.