- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-264-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00154-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S. (A. S.) administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. liepos 6 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d. 8 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga šlapia, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl to galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“), ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ir pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimu panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. liepos 6 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. S. nutraukta.
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. liepos 6 d. nutarimą.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas visiškai nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad vairuotojas atliko posūkio manevrą kairėn akseleruodamas variklį, ir įsibėgėjęs spaudė stabdžių pedalą tam, kad patikrintų vairuojamo automobilio techninę būklę (variklio, vairo ir stabdžių sistemos). Apelianto tvirtinimu, tokie vairuotojo veiksmai atitinka sąvoką chuliganiškas vairavimas, nes joks teisės aktas nenumato tokios galimybės ir tokio būdo tikrinti automobilio techninę būklę. Automobilio techninė būklė turi būti tikrinama techninių apžiūrų centre, autoservise ar specialiai tam įrengtose teritorijose, tačiau tikrai ne degalinės teritorijos aikštelėje, kurioje nuolat būna pašaliniai asmenys ir automobilių vairuotojai. Nors degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje pašalinių asmenų ar automobilių nebuvo, joje bet kurią akimirką galėjo atsirasti kitas automobilis, motociklas ar pėsčiasis. Pažymi, kad apylinkės teismas, vertindamas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo pateiktu vaizdo įrašu, kuriame akivaizdžiai užfiksuota, kaip A. S. vairuodamas automobilį „piešia saulę“, o vadovavosi A. S. paaiškinimu ir advokato parodymais. Apelianto nuomone, A. S. savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, nors pasekmių dėl to ir neatsirado.
3.2. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nevertino esminių administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, kurie visiškai įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovas advokatas G. L. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas dėl chuliganiško vairavimo.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
10. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato G. L. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, pažymėtina, būtent įvertinus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, kad įvykis įvyko degalinės stovėjimo aikštelėje, tačiau ryte, nesant kitų eismo dalyvių, išskyrus vieną krovininį automobilį, stovėjusį atokiau – aikštelės kampe, nesant ir pėsčiųjų. A. S. lyjant, esant šlapiai kelio dangai, automobiliu darydamas posūkio manevrą į kairę pusę, apvažiavo vieną ratą ir išvažiavo iš aikštelės. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nors A. S. atlikdamas posūkio manevrą – apsukdamas ratą degalinės teritorijoje, šiek tiek akseleruodamas variklį, aikštelėje apvažiavo ratą, automobiliu įsibėgėjęs spustelėjo stabdžių pedalą, bet šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog tokie veiksmai buvo padaryti tyčia, būtent iš chuliganiškų paskatų, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Priešingai, tai, kad jis apvažiavo tik vieną ratą, nors ir elgėsi neapgalvotai ir neatsakingai, tačiau iš esmės nepaneigia ir A. S. paaiškinimų, kad jam automobilyje užsidegus lemputei, jis norėjo tik sujudinti daviklius, nes turėjo važiuoti 200 kilometrų į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A. S. veikoje esant subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), todėl teisėtai ir pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną A. S. nutraukė.
12. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.