Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovei I. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, L. G., atsakovei A. D., jos atstovui advokatui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei A. D. dėl sumokėto avanso, baudos ir nuostolių priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, – L. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2016-05-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 750 Eur avansą, sumokėtą pagal Preliminariąją sutartį, 750 Eur dydžio baudą, 100 Eur išlaidų už turto vertinimą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015-12-16 sudarė Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria susitarė, jog ieškovė iš atsakovės pirks butą ir sandėliuką (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) už 52 500 Eur. Preliminariojoje sutartyje šalys numatė, kad Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Pagrindinė sutartis) bus pasirašyta iki 2016-02-15, ir nuo Pagrindinės sutarties sudarymo dienos nuosavybės teisė į Butą pereis Pirkėjui. Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ieškovė atsakovei sumokėjo 750 Eur avansą. Šalys taip pat susitarė, kad Pardavėjas turės išsikraustyti iš Buto ir perdavimo-priėmimo aktas turės būti pasirašytas ne vėliau kaip iki 2016-06-15. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu Pagrindinė sutartis nesudaroma Preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir (ar) per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, Sutartis laikoma nutrūkusi ir Pardavėjui kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas. Jeigu Pagrindinė sutartis nesudaroma Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl Pirkėjo kaltės, ši Sutartis laikoma nutrūkusi ir Pardavėjas privalo grąžinti Pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovė dėjo visas pastangas Pagrindinei sutarčiai sudaryti (kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo, sumokėjo 100 Eur už Buto įvertinimą), tuo tarpu atsakovė sutartu laiku nesugebėjo parduoti Buto, Pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo pratęstas. Ieškovės teigimu, Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei šios sumokėtą 750 Eur avansą, sumokėti avanso dydžio baudą, be to, atlyginti 100 Eur turto vertinimo išlaidų.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, L. G. nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, prašo jį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, pritarė ieškovės argumentams ir prašė tenkinti ieškinį.

Teismo posėdyje atsakovė, jo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad atsakovei A. D. asmeninės nuosavybės teise nuo 2002-07-01 iki 2016-07-08 priklausė butas (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 130).

Ieškovė ir atsakovė 2015-12-16 pasirašė Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti butą ir rūsį (duomenys neskelbtini), už 52 500 Eur kainą. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja Pagrindinę sutartį sudaryti iki 2016-02-15; atsiradus šios Sutartyje nenumatytoms aplinkybėms, terminas gali būti pratęstas šalių sutarimu. Pagal Sutarties 4.1.1.3 punktą nuosavybės teisė į Butą pirkėjai pereis nuo Pagrindinės sutarties sudarymo dienos, o Pardavėja turės išsikraustyti iš Buto ne vėliau kaip iki 2016-06-15 (T. 1, b. l. 6-7).

Ieškovė 2016-01-08 gavo SEB banko raštą dėl paskolos ginčo Butui pirkti suteikimo. Pažymėtina, kad rašte nurodyta, jog jis galioja iki 2016-02-08 (T. 1, b. l. 8).

Ginčo šalių Preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, t. y. iki 2016-02-15, Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

Ieškovė atsakovei 2016-02-29 pranešė, kad Buto nepirks.

Ieškovė 2016-05-02 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą, sulygtas netesybas ir nuostolius, patirtus dėl ketinto pirkti Buto vertinimo.

Atsakovė 2016-05-24 sudarė Preliminariąją sutartį dėl naujo būsto įsigijimo (T. 1, b. l. 34-35).

Atsakovė 2016-06-08 sudarė Preliminariąją sutartį dėl ginčo Buto pardavimo. Ginčo Butą sutarta parduoti už 54 000 Eur, t. y. 1500 Eur daugiau, nei buvo sulygta su ieškove. Šalys sutarė, kad nuosavybės teisė į Butą pirkėjai pereis nuo Pagrindinės sutarties, kuri turi būti sudaryta iki 2016-07-31, pasirašymo, o atsakovė išsikraustys iš Buto ne vėliau kaip iki 2016-09-15 (T. 1, b. l. 49, 65-66).

Ginčo Butą atsakovė pardavė 2016-07-08 Pirkimo-pardavimo sutartimi už 54 000 Eur (T. 1, b. l. 129-139), o naują butą įsigijo 2016-07-26 Pirkimo-pardavimo sutartimi (T. 1, b. l. 141-152).

Dėl Preliminariojoje sutartyje nustatyto Pagrindinės sutarties sudarymo termino

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad Preliminariojoje sutartyje per klaidą nurodyta neteisinga Pagrindinės sutarties sudarymo data – iki 2016-02-15; pasak atsakovės, su ieškove buvo susitarta, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta 2016 m. gegužės pabaigoje, o dar per dvi savaites ji su šeima išsikraustys iš Buto.

Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Aptartų teisės normų analizė leidžia teigti, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas yra itin svarbi preliminariosios sutarties sąlyga. Tokio termino nustatymas vienodai reikšmingas abiem šalims – tiek pardavėjui, tiek pirkėjui, nes šis terminas lemia prievolės sudaryti pagrindinę sutartį galiojimo trukmę, be to, būtent dėl nurodyto termino pažeidimo gali kilti neigiamų turtinių padarinių – sulygtą pagrindinės sutarties terminą pažeidusiai šaliai kyla pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius, mokėti sutartas netesybas.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sudarant ginčo Preliminariąją sutartį, atsakovei, nusprendusiai parduoti jai asmeninės nuosavybės priklausiusį Butą, atstovavo sutuoktinis, kuris yra profesionalus teisininkas, praktikuojantis advokatas. Taigi jam neabejotinai buvo žinomos CK nuostatos, reikalaujančios preliminariojoje sutartyje nustatyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, įtvirtinančios šio termino teisinę reikšmę bei padarinius, kylančius nesudarius pagrindinės sutarties per sulygtą terminą.

Analizuojamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo šalių sudarytos Preliminariosios sutarties struktūra yra tokia, jog Pagrindinės sutarties sudarymo terminui skirta atskira dalis, įrašyta pirmajame sutarties lape, didžiosiomis raidėmis, paryškintu šriftu (3. PAGRINDINĖS SUTARTIES SUDARYMO TERMINAS). Be to, Preliminariojoje sutartyje, apibrėžiant Sutarties dalyką, nurodyta, kad Pirkėjas ir Pardavėjas susitaria per šios Sutarties 3.1 punkte nurodytą terminą sudaryti Pagrindinę sutartį, kurios esminės sąlygos nustatytos šios sutarties 4 straipsnyje (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė, jos atstovas galėjo būti tokie neatidūs ir nematyti, kokia Pagrindinės sutarties sudarymo data įrašyta Preliminariojoje sutartyje, juolab žinant Pagrindinės sutarties sudarymo termino svarbą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė, jos atstovas teigia, kad per neapsižiūrėjimą data (2016-02-15) galėjo likti iš sutarties, kurios šablonu naudojantis buvo surašyta Preliminarioji sutartis.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsakovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė sutarties šablono, kuriuo naudojosi jos atstovas, rengdamas ginčo Preliminariosios sutarties projektą, ir kuriame būtų įrašyta būtent 2016-02-15 data pagrindinei sutarčiai sudaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, pažymėtina tai, kad ginčo šalių Preliminarioji sutartis sudaryta 2015-12-16, Pagrindinės sutarties terminas numatytas 2016-02-15. Tai yra nuosekli seka, leidžianti teigti, kad šalys, naudodamosi šablonu, sudaromoje Preliminariojoje sutartyje įrašė jų sutartas, teisingas datas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Preliminariosios sutarties tekstą, naudodamasis šablonu, pildė atsakovės atstovas, kuris yra profesionalus teisininkas ir kuriam neabejotinai buvo žinoma Pagrindinės sutarties sudarymo termino nustatymo svarba, nėra jokio pagrindo manyti, jog jis neperžiūrėjo ir nepakoregavo šablone buvusių datų pagal ginčo šalių sutartus terminus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjant bylą nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovės, jos atstovo argumentus, jog Preliminariojoje sutartyje per klaidą įrašyta ne ta Pagrindinės sutarties sudarymo data, dėl kurios susitarė ginčo šalys. Duodama paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovė negalėjo nurodyti konkrečios Pagrindinės sutarties sudarymo datos, dėl kurios, pasak atsakovės, iš tiesų buvo sutarta su ieškove; atsakovė abstrakčiai nurodė, jog „kažkur gegužės pabaigoje“ (2016-09-22 teismo posėdžio garso įrašas 00:50:46-01:32:26). Pripažinti pagrįstais tokius argumentus nėra pagrindo, nes Preliminariojoje sutartyje įrašyta konkreti kalendorinė data (2016-02-15), byloje nėra duomenų, kad šalys tarėsi ir sulygo dėl ne kalendorine data apibrėžto termino.

Atsakovės argumentų, kad, sudarant Preliminariąją sutartį, su ieškove buvo sutarta, jog Pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2016 m. gegužės pabaigos, o dar per dvi savaites šeima išsikraustys, nepatvirtina kitų byloje surinktų duomenų analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Priešingai byloje surinktų duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo šalys Preliminariojoje sutartyje įrašė būtent tą Pagrindinės sutarties sudarymo terminą, dėl kurio susitarė, t. y. iki 2016-02-15.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė veiksmus, reikalingus Pagrindinei sutarčiai sudaryti, atliko būtent laikotarpiu iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti: jau 2015-12-28 susitarė dėl Buto įvertinimo, kreipėsi į SEB banką dėl paskolos būtent ginčo Butui įsigyti ir 2016-01-08 gavo Banko raštą, kad bus suteikta 44 285 Eur dydžio paskola. Be kita ko, šiame rašte nurodyta, kad jis galioja iki 2016-02-08 (T. 1, b. l. 8). Tai patvirtina, jog ieškovei buvo svarbu sudaryti Pagrindinę sutartį iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2016-02-15.

Nagrinėjant bylą nustatytų aplinkybių analizė leidžia teigti, kad Preliminariojoje sutartyje sulygtas Pagrindinės sutarties sudarymo terminas (iki 2016-02-15) buvo naudingas abiem šalims: ieškovė ginčo Butui pirkti ketino imti kreditą, kurį siekė gauti, kol šeima nepasipildė dar vienu šeimos nariu, į kuriam tenkančią pajamų dalį atsižvelgtų bankas, spręsdamas dėl suteiktino kredito dydžio (ieškovė išleista nėštumo ir gimdymo atostogų 2016-02-15, antrasis vaikas gimė 2016-04-28) (T. 1, b. l. 119); atsakovė naują būstą ketino įsigyti už pardavus ginčo Butą gautas lėšas, taip išvengiant pinigų skolinimosi iš banko; per penkias darbo dienas po Pagrindinės sutarties sudarymo gavusi iš ieškovės Buto kainą, atsakovė šiuos pinigus galėtų panaudoti naujam būstui pirkti, kai tik jį suras. Suprantamas ir šalių susitarimas, kad atsakovė su šeima iš parduoto Buto išsikraustys iki 2016-06-15: ieškovės šeima turėjo kitą nuosavą būstą, kuriame galėjo gyventi, t. y. nebuvo pagrindo skubėti įsikelti į naują būstą; atsakovė dar nebuvo suradusi konkretaus naujo būsto, tiksliai nežinojo, kada tokį suras ir galės nusipirkti, taigi jai buvo aktualu nustatyti tokį ilgą terminą išsikraustyti iš ginčo Buto.

Darytina išvada, kad nuosavybės teisės į ginčo Butą perleidimas ieškovei iki 2016-02-15 buvo naudingas atsakovei, nes, perleidusi nuosavybės teisę į ginčo Butą iki 2016-02-15, ji būtų gavusi visą sulygtą kainą, o išsikraustymui iš Buto turėjo pakankamai ilgą terminą (iki 2016-06-15), per kurį, turėdama už parduotą ginčo Butą gautus pinigus, galėtų ieškoti naujo būsto, gyvendama ginčo Bute iki 2016-06-15 (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti priešingą išvadą. Jau pasisakyta, kad šalių susitarimas Pagrindinę sutartį sudaryti iki 2016-02-15, o išsikraustymo terminą numatyti pakankamai ilgą (iki 2016-06-15) atitiko abiejų šalių tikslus ir interesus.

Išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog Preliminarioje sutartyje įrašytas ne tas Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, dėl kurio ginčo šalys susitarė, pasirašydamos 2015-12-16 Preliminariąją sutartį (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, byloje esančių duomenų visuma leidžia teigti, kad Preliminariojoje sutartyje nurodytas būtent tas terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti, dėl kurio susitarė ginčo šalys 2015-12-16 Preliminariosios sutarties pasirašymo metu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo grąžinti avansą

Ieškovė, remdamasi tuo, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudaryta Pagrindinė ginčo Buto pirkimo-pardavimo sutartis, prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą – 750 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Preliminariojoje sutartyje mokėjimas nėra sutarties sąlyga, nes tokia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Kita vertus, sutarčių laisvės principas įgalina šalis susitarti dėl bet kokių sąlygų (taip pat ir dėl mokėjimo), neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; kt.).

Iš ginčo šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 4.1.1.1 matyti, kad šalys, sulygusios dėl būsimos Buto kainos, susitarė dėl kainos dalies – 750 Eur – sumokėjimo avansu, taip pat nustatė, jog likusi kainos dalis turės būti sumokėta per penkias darbo dienas po Pagrindinės sutarties pasirašymo, ir avansu sumokėtas suma įskaitoma į Buto pardavimo kainą.

Per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016-02-15, Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, taigi, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė 2016-02-15.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nepasiekus preliminariosios sutarties tikslo, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, laikoma, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl juos perdavusi šalis gali reikalauti grąžinti CK 6.237 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas į priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl Pirkėjo kaltės, Sutartis bus laikoma nutrūkusia ir Pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas, lieka sumokėtas Avansas; jeigu Pagrindinė sutartis nebus sudaryta šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl Pardavėjo kaltės, Sutartis bus laikoma nutrūkusia ir Pardavėjas privalo grąžinti Pirkėjui Avansą bei sumokėti Avanso dydžio baudą.

Tokios Sutarties nuostatos patvirtina, kad, šalių susitarimu, sudarant Preliminariąją sutartį ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją: pirma, jis turėjo būti įskaitytas į Buto kainą, šalims sudarant Pagrindinę sutartį; antra, buvo numatyta, jog avansas atliks ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją tuo atveju, jeigu Pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl ieškovės, kaip Pirkėjos, kaltės.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turėtų teisę pasilikti ieškovės sumokėtą avansą, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad pagal Preliminariosios sutarties 3.1 punktą Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016-02-15. Per nurodytą terminą šalys Pagrindinės sutarties nesudarė, todėl, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, prievolė sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigė 2016-02-15. Tokioje teisinėje situacijoje, sprendžiant dėl kurios iš šalių kaltės nesudaryta Pagrindinė sutartis, teisiškai reikšmingi abiejų ginčo šalių veiksmai, jų elgesys laikotarpiu nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo 2015-12-16 iki Pagrindinės sutarties termino pabaigos – iki 2016-02-15.

Pirmiau aptartų bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė atliko iš esmės visus veiksmus, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti tam, jog Pagrindinė sutartis būtų sudaryta šalių sulygtu terminu, t. y. iki 2016-02-15: jau 2015-12-28 susitarė dėl Buto įvertinimo; kreipėsi į SEB banką dėl paskolos būtent ginčo Butui įsigyti ir 2016-01-08 gavo Banko raštą, kad bus suteikta 44 285 Eur dydžio paskola; tam, kad galėtų būti sudaryta Pagrindinė sutartis, siūlė atsakovei vaikus, įregistruotus ginčo Bute, laikinai priregistruoti kitame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute.

Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės kaltės dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nėra. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2016-02-29 pranešė, jog Buto nepirks, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes prievolė sudaryti Pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi 2016-02-15, ir po šio termino ieškovė neturėjo pareigos pirkti atsakovės Butą.

Ieškovės 2016-02-29 telefonu atsakovei išreikštas prašymas grąžinti 750 Eur avansą buvo visiškai teisėtas, nes, nesudarius Pagrindinės sutarties iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2016-02-15, prievolė sudaryti Pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi 2016-02-15 (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), taigi ieškovė, kurios kaltės dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo per sutartą terminą nebuvo, visiškai pagrįstai kreipėsi į atsakovę dėl avanso grąžinimo. Atsakovė po 2016-02-15 negalėjo remtis tuo, kad ieškovė nepagrįstai atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį, todėl, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.1 punktu, sumokėtas avansas lieka atsakovei. Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostata dėl avanso negrąžinimo atsakovė būtų turėjusi teisę remtis tuo atveju, jeigu ieškovė būtų vengusi sudaryti Pagrindinę sutartį ar nepagrįstai atsisakiusi ją sudaryti iki 2016-02-15, t. y. iki šalių Preliminariojoje sutartyje nustatyto Pagrindinės sutarties sudarymo termino.

Ginčo šalims nesudarius Pagrindinės sutarties Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu ne dėl ieškovės kaltės, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų jai sumokėtą kaip Buto kainos dalį avansą (CK 6.237 straipsnis). Kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei avansą gera valia, 750 Eur suma priteistina iš atsakovės teismo tvarka.

Dėl Preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų priteisimo

Ieškovė, remdamasi Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės sudarant sutartį sulygtas netesybas – Avanso dydžio baudą, t. y. 750 Eur.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties neįvykdymą netesybų forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; kt.).

Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas taikyti atsakovei Preliminariosios sutarties 5.1 punkte numatytą atsakomybę netesybų forma, turi būti nustatyta, jog Pagrindinė sutartis per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016-02-15, nesudaryta dėl atsakovės kaltės.

Jau pasisakyta, kad per laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo (2015-12-16) iki šalių nustatyto Pagrindinės sutarties sudarymo termino (2016-02-15) ieškovė atliko aktyvius veiksmus, reikalingus Pagrindinei sutarčiai sulygtu terminu sudaryti. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie nurodytu teisiškai reikšmingu laikotarpiu atsakovės atliktus veiksmus, būtinus rengiantis Pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovė, siekdama parduoti ginčo Butą, kuriame buvo jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turėjo gauti teismo leidimą Butui, turinčiam šeimos turto teisinį statusą, parduoti (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, pasirašiusi Preliminariąją sutartį, kurioje nustatyta, jog Pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2016-02-15, atliko kokius nors realius veiksmus, būtinus Pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Atsakovė teigia, kad ji buvo įspėjusi ieškovę, jog jos šeima dar nėra suradusi naujo būsto, kurį įsigiję galėtų persikelti, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepagrįstai delsė sudaryti Pagrindinę sutartį.

Dėl tokių atsakovės argumentų pažymėtina tai, kad atsakovė laisva valia pasirašė 2015-12-16 Preliminariąją sutartį, kurioje Pagrindinės sutarties sudarymo terminas nustatytas po dviejų mėnesių – 2016-02-15. Dėl to, kad atsakovė dar nebuvo suradusi kito būsto, kurį norėtų pirkti, šalys Preliminariojoje sutartyje susitarė dėl ilgo termino, per kurį atsakovė su šeima turėtų išsikraustyti – iki 2016-06-15. Taigi atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė žinojo, jog atsakovė nėra suradusi naujo būsto, nebuvo pagrindas atsakovei delsti sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes nuosavybės teisės perleidimas nebuvo susietas su išsikraustymu iš Buto, išsikraustymui buvo nustatytas kitas, pakankamai ilgas terminas.

Aplinkybė, kad, nesuradusi naujo būsto, atsakovė negalėjo iš ginčo Buto išregistruoti savo vaikų, šiuo atveju nepripažintina aplinkybe, pateisinančia atsakovės vengimą sudaryti Pagrindinę sutartį Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu. Ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma iš anksto. Sudarydama Preliminariąją sutartį, ji turėjo tokią aplinkybę įvertinti, tačiau, nepaisant to, sutarė su ieškove, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2016-02-15. Aplinkybė, kad, parduodant Butą, iš jo turėjo būti išregistruoti atsakovės mažamečiai vaikai, nevertintina kaip objektyvi, dėl kurios atsakovė neturėjo realios galimybės sudaryti Pagrindinę sutartį iki 2016-02-15. Šis klausimas galėjo būti išspręstas.

Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės netesybas, įrodė, kad Pagrindinė sutartis sulygtu terminu nebuvo sudaryta dėl to, jog atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nenurodė ir neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galimybės sudaryti Pagrindinę sutartį per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016-02-15 (CPK 12, 178 straipsniai).

Išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą, yra pagrindas teigti, kad Preliminarioji sutartis neįvykdyta ir Pagrindinė sutartis nesudaryta iki 2016-02-15 dėl atsakovės, kaip Pardavėjos, nepagrįsto delsimo ją sudaryti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nustačius, kad Preliminariąją sutartį pažeidė atsakovė, ieškovė turi teisę ne tik į sumokėto avanso grąžinimą, bet ir į Preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų – baudos – priteisimą (Preliminariosios sutarties 5.1 punktas) (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Teismo proceso metu atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl netesybų priteisimo, nesirėmė tuo, kad sutartas baudos dydis būtų aiškiai per didelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Preliminariosios sutarties 5.1 punkte abi šalys iš anksto susitarė dėl vienodo galimų nuostolių dydžio. Įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, nenustatyta pagrindo mažinti šalių sutarto dydžio netesybas, kurios šiuo atveju pripažintinos esančios protingo dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos Preliminariojoje sutartyje sulygto dydžio netesybos – 750 Eur bauda.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai 100 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl ginčo Buto įvertinimo.

Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatomis, konstatavus atsakovės kaltę dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovė turi teisę į visų nuostolių, patirtų dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo, atlyginimą.

Kartu pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ir reikalavimą dėl Preliminariojoje sutartyje nustatyto dydžio netesybų priteisimo. Įstatymo nustatyta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant ir netesybų, ir nuostolių, bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad patenkintas ieškovės reikalavimas dėl Preliminariojoje sutartyje nustatytų 750 Eur dydžio netesybų priteisimo iš atsakovės, 100 Eur dydžio nuostolių suma įskaitoma į netesybas ir ieškovei nepriteisiama (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, kuriais buvo grindžiami tiek ieškinio reikalavimai, tiek nesutikimas su ieškiniu, yra teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, kartu pareiškė ir prašymą skirti ieškovei 5792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį (CPK 95 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą konstatuota, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės avanso bei Preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų. Byloje taip pat nustatyta, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė bandė avansą susigrąžinti ne teismo tvarka. Akivaizdu, kad, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą, todėl atsakovės prašymas dėl baudos pagal CPK 95 straipsnio nuostatas skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 750 Eur negrąžinto avanso, 750 Eur dydžio baudą ir 100 Eur nuostoliams atlyginti, iš viso – 1600 Eur. Šiuo teismo sprendimu ieškovei priteista iš viso 1500 Eur. Vadinasi, patenkinta 94 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 6 proc.

Paduodama ieškinį, ieškovė sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio, taigi jai iš atsakovės priteistina 33,84 Eur Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 50 Eur išlaidų už ieškinio parengimą (T. 1, b. l. 122-123), taigi jai iš atsakovės priteistina 47 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 80,84 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atmetus 6 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės 6 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos yra realiai išleistos lėšos. Kai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog advokatui yra sumokėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012; kt.).

Atsakovei nagrinėjamoje byloje atstovavo jos sutuoktinis M. D., kuris yra advokatas. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė realiai patyrė atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovo išdėstyti argumentai, kad šiuo atveju iš ieškovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų maksimalaus dydžio vidurkį (pusė nustatyto maksimalaus atlyginimo), pripažintini teisiškai nepagrįstais. Bylos dalyvis turi teisę rinktis advokatu savo sutuoktinį, tačiau teisės normose nenustatyta išimčių, kad tokiu atveju atstovavimo išlaidos galėtų būti priteisiamos nesant konkrečių įrodymų nei apie jų dydį, nei apie realų jų patyrimą.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

Dėl vykusio teismo proceso valstybė turėjo 4,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 4,10 Eur ( 4,36 Eur x 94 proc.) nurodytoms išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis). Ieškovei tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis (6 proc.) neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš ieškovės valstybės naudai nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur avansą ir 750 Eur dydžio baudą, iš viso – 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), taip pat 80,84 Eur (aštuoniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,10 Eur (keturis eurus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.