Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Veronika Andruškaitė

trečiajam asmeniui G. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui G. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

5. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

6. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; ). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

7. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė R. M. yra nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Ieškovo pateiktais duomenimis, taip pat, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. M., kuriam 2022 m. gegužės 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-214-1112/2022 neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko – K. M. atžvilgiu ir iš jo priteistas išlaikymas dukrai K. M. mokant periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki dukros pilnametystės.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės R. M. šeima ieškovui žinoma nuo 2017 m. vasario 2 d. dėl socialinių įgūdžių stokos – kai buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pranešimas, kad pareigūnai atvykę į atsakovės namus juose rado neblaivius asmenis, kurie konfliktavo. R. M. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir nuo 2018 m. vasario 9 d. šeima iš apskaitos išbraukta išnykus priežastims dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą. Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimu 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovės R. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas, teikiamos socialinės paslaugos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atvejo vadybos taikymo metu, nustatoma, jog atsakovė R. M. neužtikrina tinkamos dukters K. M. priežiūros, namuose vartojami alkoholiniai gėrimai, K. dažnai prižiūri prosenelis, R. M. šeimoje dažnai kyla konfliktai, nustatyti fizinio smurto atvejai vaiko atžvilgiu (Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendis), taip pat nustatoma, kad R. M. nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais, nepriima siūlomos pagalbos, nesiekia susigrąžinti dukters, nekeičia savo gyvenimo būdo, neatvyksta į organizuojamus posėdžius (civilinės bylos Nr. e2-214-1112/2022 duomenys). Dėl nustatytų vaiko teisių pažeidimų, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia R. M. (buv. S.) nepilnamečio vaiko K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau šis teismo sprendimas panaikintas 2023 m. gegužės 17 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, nustačius, kad bylos nagrinėjimo metu faktinė situacija R. M. šeimoje buvo iš esmės pasikeitusi, atsakovė gyveno nuosavame dviejų kambarių bute, gyvenimo ir buities sąlygos geros, dirba ir gauna pajamas, be to, deda pastangas, kad nepilnametė dukra būtų grąžinta į jos šeimą, šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, dėl ko nepilnamečio vaiko K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama – atsakove R. M.. Akcentuotina, kad šiame Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendime atkreiptas dėmesys, kad teismo psichologės R. M. pateiktoje išvadoje, pažymėta, kad K. M. besirūpinantys suaugusieji turėtų užtikrinti psichologinės/psichoterapinės pagalbos tęstinumą bei patys aktyviai stengtis su mergaite palaikyti teigiamą kontaktą, rodyti iniciatyvą nuolat domintis jos savijauta, skatinant išreikšti emocijas, mintis bei jas priimant.

10. Šiuo atveju, svarbu pažymėti, kad po minimo sprendimo priėmimo, 2023 m. gegužės 29 d. Skyriuje gautas Centro pranešimas, apie tai, kad R. M. nuo 2023 m. gegužės 15 d. vengia bendrauti su specialistais, nesudaro sąlygų lankytis jos namuose, iš gyventojų gaunama informacija apie R. M. alkoholio vartojimą. Po vaiko K. M. grąžinimo mamai R. M., 2023 m. rugpjūčio 8 d. Skyriuje gautas Akmenės r. PK pranešimas apie tai, kad nepilnametė K. M. pabėgo iš namų. 2023 m. rugpjūčio 14 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu R. M. nurodė, kad dukra jos neklauso, nepasiruošta artėjantiems mokslo metams, dukra lankėsi pas specialistus dėl galimos priklausomybės įvertinimo. R. M. atsisakė dalyvauti jos ir dukters mediacijoje, teigdama, kad bus per daug paslaugų. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Skyriuje gautas Akmenės r. PK pranešimas apie tai, kad nepilnametė K. M. pabėgo iš namų. Nepilnametė rasta neblaivi, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0.77 promilių girtumas. 2023 m. rugsėjo 19 d. Skyriuje gautas Akmenės r. PK pranešimas apie tai, kad nepilnametė K. M. pabėgo iš namų, policijos pareigūnai ją rado Akmenės mieste. 2023 m. rugsėjo 23 d., Skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad R. M. namuose renkasi neblaivūs asmenys, keliamas triukšmas. Šio įvykio metu 2023 m. rugsėjo 23 d. nustatytas atsakovės R. M. 2,49 prom. girtumo laipsnis. Akmenės rajono paramos šeimai centro pateiktais duomenimis, nustatyta, kad R. M. atsisako dalyvauti specialistų siūlytuose mokymuose, tobulinant motinystės įgūdžius dukters auklėjimo ir priežiūros srityje, neužtikrina tinkamos dukters sveikatos priežiūros, neužregistravo psichologo ir specialistų konsultacijoms. Teikiant paslaugas pastebėta, kad R. M. ir nepilnametės dukters tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, apie dukrą atsiliepia neigiamai, nevengia dukrai išsakyti nepagarbius, vaiką žeminančius žodžius. Specialistų teigimu, R. M. trūksta motyvacijos ir žinių, siekiant teigiamų pokyčių šeimoje. K. M. 2023 m. rugsėjo 27 d. laikinai apgyvendinta promočiutės R. Ž. šeimoje. 2023 m. rugsėjo 28 d. K. M. laikinai apgyvendinta Akmenės rajono paramos šeimai centre.

11. Vertinant vaiko K. M. situaciją, K. M. patvirtino, kad namuose su mama kyla konfliktai, mama kas dieną vartoja alkoholį, dėl ko tampa agresyvi, mėto daiktus, maisto produktus, daužo lėkštes (2023 m. rugsėjo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa). Vertinimo metu R. M. nurodė, kad dukters neužregistravo psichologo ir psichiatro konsultacijoms, nes neturėjo laiko. R. M. kategoriškai atsisakė siūlytos pagalbos kartu su dukra vykti į Krizių centrą. R. M. sutiko, kad iš jos būtų paimta nepilnametė duktė K. M..

12. Centro specialistų, dirbančių su šeima pastebėjimu, R. M. trūksta atsakomybės užtikrinant vaiko ugdymosi procesą. Teikiant socialines paslaugas pastebima, kad tarp R. M. ir dukters yra įtempti ir konfliktiški santykiai. Motina dažnai neigiamai atsiliepia apie dukrą, dėl dukros netinkamo elgesio kaltina pačią dukrą, nevengia dukrai išsakyti nepagarbius, vaiką žeminančius žodžius. Šešioliktojo (2023 m. rugsėjo 14 d.) atvejo vadybos posėdžio metu R. M. dukrą vadino „nevala“, rodė nesutvarkyto vaiko kambario nuotrauką telefone, kaltino dukrą dėl nededamų pastangų siekiant teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Specialistai, dirbantys su šeima, pažymėjo, kad R. M. išsakė, kad nebenori rūpintis dukra, sutinka, kad vaikas būtų apgyvendintas pas globėjus. Motina atsisakė surinkti ir nuvežti daiktus, reikalingus dukrai gyvenant Krizių centre, teigdama, kad dukra turi namų raktus ir gali pati pasiimti savo daiktus.

13. 2023 m. spalio 16 d. pokalbio metu nepilnametė K. M. teigė, kad šiuo metu jai viskas gerai, kartais nenueina į mokyklą, o su mama sutaria gerai. Taip pat nurodė, kad mama pakankamai dažnai ją vadina nepagarbiais žodžiais „valkata“ ir panašiai, tačiau ji prie tokių mamos žodžių jos atžvilgiu yra pripratusi ir į juos nekreipia dėmesio. Patvirtino, kad mama geria alkoholinius gėrimus, išreiškė norą gyventi su mama, bet ji turėtų su patėviu negerti alkoholio, namuose nesipykti, su ja kalbėti mandagiau, neįžeidinėti, nes jai tai yra skaudu.

14. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustačius, kad atsakovės R. M. šeimoje situacija iš esmės yra nepasikeitusi, motina nededa jokių pastangų spręsti alkoholio vartojimo šeimoje problemos, nepripažįsta, kad turi polinkį į alkoholį, bei nustačius, kad R. M. elgesys dukros atžvilgiu keičiasi labai nežymiai, teismas vertino, kad R. M. namų aplinka, nesant pokyčių jos veiksmuose, gali daryti ir daro neigiamą įtaką mergaitės elgesiui, jos vertybėms ir šia teismo nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovo pagal įstatymą R. M.. Akmenės rajono savivaldybės mero potvarkiu K. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant Akmenės rajono paramos šeimai centro Globos centrą.

15. 2023 m. gruodžio 18 d. vykusio aštuoniolikto atsakovės šeimai taikomo atvejo vadybos posėdžio metu dar kartą sudarytas pagalbos šeimai veiksmų planas, numatytos pagalbos priemonės ir rekomendacijos. Posėdžio metu R. M. su specialistais bendravo nepagarbiai, teigė, kad neturi lėšų vykti pas dukrą, dukros lankyti negali ir dėl autobusų važiavimo grafiko. Kreiptis į priklausomybių konsultantą ar Priklausomybių ligų centrą kategoriškai atsisakė, Pozityvios tėvystės mokymuose dalyvauti atsisakė. Minimame pagalbos šeimai plane numatytos pagalbos priemonės neįgyvendintos. 2024 m. vasario 27 d. motyvuotame siūlyme pažymima, kad R. M. nėra motyvuota priimti pagalbą, bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais. Slepia bei teikia klaidingą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, ne visada sudaro sąlygas lankytis namuose. Lankė tris psichologo konsultacija, o vėliau jų atsisakė, užsirašė į Pozityvios tėvystės mokymus, tačiau į užsiėmimus nevyko. 2024 m. sausio 16 d. lankantis atsakovės namuose ji rasta galimai neblaivi. R. M. patvirtino, kad alkoholį vartojo, kadangi šventė draugės gimtadienį. R. M. ir jos sutuoktinis I. M. nepripažįsta, kad turi galimą priklausomybę alkoholiui ir nemano, kad tai yra rizika, kurią būtina šalinti, siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką namuose. Skyriuje gautais duomenimis nustatyta, kad R. M. su dukra bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis (SMS žinutėmis, Messenger programėle), susitinka vaiko – K. M. iniciatyva. Specialistų, dirbančių su šeima, pastebėjimu R. M. nededa jokių pastangų siekiant teigiamų pokyčių šeimoje, nekeičia savo elgesio, veda netinkamą gyvenimo būdą. Globos koordinatorė M. B.-L. informavo, kad nustačius K. M. laikiną globą (rūpybą) neįvyko nė vienas K. M. ir R. M. susitikimas, stebint specialistams. Dėl susitikimų su vaiku, motina nė karto į specialistę nesikreipė.

16. Vėlesniuose atvejo vadybos posėdžiuose teigiamų pokyčių R. M. šeimoje nepastebėta. R. M. ir toliau ne visada bendravo su specialistais, ne visada sudarė sąlygas lankytis namuose, ne visada teikė teisingą informaciją, nesiregistravo ir nedalyvavo Pozityvios tėvystės mokymuose, netęsė psichologo konsultacijų lankymo, nesiregistravo Priklausomybių konsultanto konsultacijai, vartojo alkoholį. 2024 m. spalio 23 d. aptariant šeimos poreikių pagalbai vertinimą, papildomai nustatyta, kad R. M. su dukra bendravo tik vaiko iniciatyva, buvo gaunama informacija, kad R. M. galimai patiria fizinį smurtą iš savo draugo.

17. 2024 m. liepos 19 d. K. M. laikinąja rūpintoja paskirta G. M.. Akmenės rajono paramos šeimai centro globos koordinatorė N. L. raštu informavo, kad K. globėja (rūpintoja) G. M. aktyviai bendrauja su ugdymo įstaiga, palaiko ryšį su klasės vadove, domisi vaiko pasiekimais, ieško būdų, kaip įveikti nesėkmes, namuose G. padeda K. M. atlikti namų darbus, išsitaisyti klaidas, suprasti mokomos medžiagos esmę, pati inicijuoja susitikimus su pedagogais. Pastebima kad, globėja užtikrina mergaitės sveikatos priežiūra, organizavo kasmetinį vaiko sveikatos patikrinimą, esant susirgimams laikosi gydytojos rekomendacijų. Namuose, kuriuose gyvena K., yra jai pritaikytos gyvenimo sąlygos. Mergina turi savo asmeninį kambarį, kuriame lova, spinta, stalas ir kiti reikiami daiktai. Mergaitė yra aprūpinta visa reikalinga apranga ir avalyne pagal sezoną. K. turi savo higienos priemones, reguliariai lankosi kirpykloje. Mergaitė pakankamai savarankiška, pati susitvarko kambarį, pasikloja lovą, laikosi higienos, globėja pastebi, kad kartais motyvacija tvarkytis aplinką dingsta, bet pasikalbėjus ir motyvavus mergaitė laikosi tvarkos. Globėja ir mergaitė turi sukūrusi artimą tarpusavio ryšį, kartu leidžia laisvalaikį, lankosi kavinėse, vyksta prie jūros, kalbasi, tarp globėjos ir mergaitės pastebimas pasitikėjimu grįstas santykis. Su biologine šeima K. M. bendrauja nereguliariai. Su mama palaiko ryšį naudojant elektroninio ryšio priemones, dažniausiai susitinka mamos gyvenamojoje vietoje. Apie mergaitės bendravimą su mama globėja žino. Dažnu atveju po susitikimo K. nusimena, ją nuliūdina mamos gyvenimo būdas, mamos sugyventinis, kuris galimai smurtauja prieš mamą. K. globėjai įvardina, kad jei tektų grįžti pas mamą ji nebenorėtų dėl nieko stengtis, būtų pražūtis. Pasak globėjos bendravime su mama iniciatyvą rodo K., mama pati nesistengia susitikti, palaikyti ryšio telefonu su dukra. Iš pateiktos informacijos galima daryti prielaidą, kad santykis tarp mamos ir K. M. yra tačiau jis yra labiau kaip draugių, ne kaip mamos ir vaiko. Pastebima, kad mergaitės mama pasakoja vaikui tai, ko jai žinoti nereikėtų (kad mama galimai sumušta, kad jos gyvybei gresia pavojus). Globėja (rūpintoja) bendrauja ir esant poreikiui kreipiasi į Akmenės rajono paramos šeimai centro Globos centro specialistus, atsiliepia į skambučius, priima globos koordinatorių savo gyvenamojoje vietoje, aktyviai dalinasi informacija susijusia su globa (rūpyba) ir globojama (rūpinama) mergaite.

18. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuo socialinių paslaugų atsakovės R. M. šeimai teikimo pradžios – 2017 m. vasario 6 d., situacija R. M. šeimoje keitėsi nežymiai arba, jei ir keitėsi, tik epizodiškai (laikinai). Viso socialinių paslaugų teikimo, atvejo vadybos taikymo laikotarpiu nustatoma, kad R. M. nenoriai priima specialistų pagalbą, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, problemų šeimoje neidentifikuoja ir jų nesprendžia. R. M. ne kartą namuose rasta neblaivi, gaunami pranešimai apie atsakovės gyvenamojoje vietoje keliamą triukšmą, vartojamus alkoholinius gėrimus, tačiau atsakovė nededa jokių pastangų siekdama spręsti alkoholio vartojimo šeimoje problemą, nepripažįsta, kad turi polinkį į alkoholį, neigia šeimoje esančias problemas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. nededa jokių pastangų siekiant teigiamų pokyčių šeimoje, nekeičia savo elgesio, veda netinkamą gyvenimo būdą. Paminėtini ir atsakovės šeimoje nustatomi smurto atvejai: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2024 m. spalio 21 d. pateiktais duomenimis į R. M., namus, per pastaruosius šešis mėnesius, policijos pareigūnai kviesti keturis kartus, dėl galimai vykstančių šeimyninių konfliktų, vienų atveju dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo 2024 m. rugsėjo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. elgesys dukros atžvilgiu keičiasi labai nežymiai, pagrindinės šeimos problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, tėvystės įgūdžių stoka, vaikui saugios ir stabilios, emociškai ramios aplinkos neužtikrinimo problema, nėra sprendžiamos.

19. Iš teismo posėdžio metu atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu, su dukra kartais susitinka, tačiau susitikimai vyksta pačios K. M. iniciatyva, jai atvykstant pas mamą – atsakovę R. M., o ne mamos iniciatyva/pastangomis. Bylos duomenimis atsakovė išlaikymo dukrai neteikia, nurodydama, kad kartais duoda grynaisiais pinigais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku, nuo socialinių paslaugų atsakovės R. M. šeimai teikimo pradžios (2017 m. vasario 6 d.) aktyvių ir ilgalaikių veiksmų siekiant susigrąžint dukrą į šeimą nesiima, specialistų pagalbos nepriima, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nekeičia gyvenimo būdo ir nesudaro nepilnametei dukrai saugios ir emociškai stabilios gyvenamosios aplinkos, ir nuo vaiko paėmimo iš atsakovės šeimos (2023 m. lapkričio 29 d., jokių veiksmų siekiant pokyčių šeimoje nesiėmė, iniciatyvos, bendrauti su dukra, rūpintis ja nerodė, dukra K. M. tinkamai ir reguliariai nesirūpina, išlaikymo jai neteikia. Aukščiau aptartas įrodymų visetas bei nurodytos aplinkybės ir motinos pareigų nevykdymas rodo atsakovės abejingumą savo pareigoms, todėl nesant įrodymų apie atsakovės maksimalias pastangas keisti esamą gyvenimo būdą, taip pat, nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovei R. M. neterminuotai apribotina motinos valdžia dukros K. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

20. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovė neišreiškė aiškaus noro ir konkrečiomis priemonėmis pagrįsto aiškaus ketinimo kokiu nors būdu keisti esamą padėtį, su ieškinio dalimi dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo sutiko, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Be to, įvertintina, tai kad laikinai apribojus atsakovės-motinos valdžią dukros atžvilgiu, pastebėjus teigiamų pokyčių šeimoje, dukra K. M. grąžinta mamai R. M., tačiau nepaisant to, R. M. negebėjo užtikrinti tęstinės saugios ir stabilios aplinkos nepilnamečiui vaikui, tinkamų gyvenimo sąlygų, nesirūpino dukros sveikata, nesprendė šeimoje esančių alkoholio vartojimo problemų, dėl ko dukra nuo 2023 m. lapkričio 29 d. vėl paimta iš šeimos. Šiuo metu R. M. nededa pastangų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą, nesistengia kurti saugios aplinkos dukrai, net ir teismo sprendimu atkreipus dėmesį į psichologų konsultacijų poreikį dukrai, dukros psichologų konsultacijoms neregistravo, su pagalbą teikiančiais specialistais nebendradarbiavo, nepaisant nustatomų neblaivumo atvejų, neigė alkoholio vartojimo problemą. Viso socialinių paslaugų teismo metu, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu R. M. elgesys dukros atžvilgiu keičiasi labai nežymiai, o jei ir keičiasi – tik laikinai. R. M. negeba užtikrinti saugios ir emociškai stabilios aplinkos dukrai, vos nustačius pagerėjimus R. M. šeimoje užfiksuojami įvairūs vaiko teisių pažeidimai. Bylos duomenimis esant nesaugioms vaiko gyvenimo sąlygoms, emociškai nestabiliai aplinkai, daromas neigiamas poveikis nepilnametei K. M.. Nors atsakovė nėra nutraukusi ryšio su dukra, epizodiškai bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis, pačios nepilnametės dukros iniciatyva atsakovė su dukra susitinka, tačiau, teismas atkreipia dėmesį, jog tėvų pareigų apimtis neapsiriboja tik nenuolatinio pobūdžio domėjimusi vaikais, epizodiniu bendravimu, deklaruojamu siekiu bendrauti ar palaikyti ryšį bei nepagrindžia tinkamo tėvų pareigų vykdymo. Tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.

21. Be kita ko, paminėtina, kad nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametė K. M. išreiškė norą bendrauti su mama, teigė, kad vyksta mamos lankyti, tačiau nurodė, kad gyventi nori globėjos (rūpintojos) G. M. šeimoje.

22. Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės, jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, pačios atsakovės, trečiojo asmens teismo posėdyje duoti paaiškinimai, vaiko situacijos anketose užfiksuota vaiko nuomonė, sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko K. M. atžvilgiu.

23. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.

24. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovės 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė su šia ieškinio dalimi sutinka iš dalies, sutinka dukrai mokėti po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

26. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

27. Kaip jau minėta ieškovas prašo priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; atsakovė R. M. su ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko ir prašė priteisti kuo mažesnę išlaikymo sumą (100,00 Eur). R. M. pateikė duomenis, kad jos pajamos sudaro kas mėnesį gaunama šalpos neįgalumo/negalios pensija po 343 Eur kas mėnesį. Nuosavybės teise turi neįknojamojo turto – butą, (duomenys neskelbtini), kito neįknojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi.

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-214-1112/2024 neterminuotai apribota tėvo valdžią atsakovui S. M. nepilnamečio vaiko K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir iš atsakovo S. M. priteistas išlaikymas dukrai K. M. mokant periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Įvertinęs ieškovo reikalavimą, atsakovės nurodytas aplinkybes teismas vertina, kad atsakovės prašoma priteisti 100,00 Eur vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 924,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 706,00 Eur, todėl išskaičius vaiko išmoką 96,25 Eur orientacinis dydis išlaikymo naštą paskirsčius tėvams lygiomis dalimis būtų apie 303,00 Eur). Vis dėl to, teismas įvertinęs tai, kad R. M. nustatytas nedarbingumas, jos gaunamas pajamas sudaro 343 Eur kas mėnesį gaunama šalpos neįgalumo/negalios pensija, teismas ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės išlaikymą dukrai K. M. po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki duros pilnametystės.

31. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

33. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje

34. Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Akmenės rajono savivaldybės mero 2024 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. M-391 paskirta laikinąja rūpintoja G. M.. Iš byloje pateikto 2024 m. rugpjūčio 7 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 6GVA-686, 2024 m. spalio 24 d.. Pagalbos plano Nr. 36, taip pat kitų aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad laikinoji rūpintoja tinkamai prižiūri nepilnametį vaiką – K. M.. Bylos duomenys patvirtina, jog laikinoji rūpintoja G. M. sutinka rūpintis K. M..

35. Nustačius, kad laikinoji rūpintoja tinkamai atlieka laikinojo rūpintojo pareigas, vaikas rūpintojos namuose gyvena nuo 2024 m. liepos 19 d., iki tol vaikas ir anksčiau gyveno rūpintojos G. M. šeimoje, santykiai su rūpintoja yra šilti, artimi, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta iki nuolatinės rūpybos paskyrimo nustatytina su Akmenės rajono savivaldybės mero 2024 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. M-391 paskirta laikinąja rūpintoja G. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08936, nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 7 punktas).

38. Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad dėl reikalavimų neterminuotai apriboti motinos valdžią, atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. liepos 8 d., iki dukros K. M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.