Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Heavy Finance“ ieškinį atsakovui Ž. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

26. Byloje nustatyta, kad Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad 2021 m. gegužės 6 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl projekto paskelbimo HEAVY FINANCE platformoje. Šiuo Susitarimu šalys susitarė, kad ieškovas HeavyFinance.eu sutelktinio finansavimo platformoje paskelbs Atsakovo inicijuotą projektą pagal šalių sutartas (numatytas Susitarimo priede Nr. 1) sąlygas, o Atsakovas laikysis Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. Susitarimo 2.1 punktu buvo susitarta, kad už sėkmingai sufinansuotą projektą Atsakovas HeavyFinance.eu platformos operatoriui (Ieškovui) sumokės vienkartinį 1 200 Eur dydžio mokestį. Surinkus finansavimui pagal paskelbtą projektą reikiamą lėšų sumą (t. y. sėkmingai sufinansavus projektą), šalys pasirašė 2021 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį Nr. 121 (toliau – ir Paskolos sutartis). Vėliau, Atsakovui atsisakius įvykdyti Susitarimo įsipareigojimą dėl įkeičiamo turto (Susitarimo priedas Nr. 1), Ieškovas pasiūlė Atsakovui kelias užtikrinimo alternatyvas (be viso kito, nereikalaujančias įkeičiamo turto KASKO draudimo). Atsakovui paskolos išmokėjimo atsisakius, Ieškovas išsiuntė Atsakovui 2021 m. gegužės 24 d. pranešimą dėl Paskolos sutarties nutraukimo ir pareikalavo sumokėti Susitarimo 2.1 punkte nurodytą vienkartinį operatoriaus mokestį (1200 Eur). Pastarąją sumą Atsakovas apmokėti atsisakė. Atsakovas su Ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad Ieškovas pateikė Atsakovui paskolos sutarties specialiųjų sąlygų šabloną, joje įtraukęs, kad Atsakovas įsipareigoja įkeisti javų kombainą (gamybinė markė Massey Ferguson, komercinis pavadinimas 38, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 18 080 EUR), nė nepatikrinęs, kad šis įrenginys nepriklauso Atsakovui. Be to, Ieškovas netinkamai įsitikino Atsakovo tapatybe, galimybėmis prisiimti finansinius įsipareigojimus; nepateikė duomenų apie atliekamų teisinių veiksmų teisėtumą.

27. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

28. CK 6.156 str. 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

30. Atsakovas neginčija ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas sėkmingai sufinansavo atsakovo projektą: surinko paskolai suteikti reikiamas lėšas – atsakovui reikalingą paskolinti sumą ir tuo pagrindu tarp šalių 2021 m. gegužės 7 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis. Byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad šalių santykiai nutrūko, kai nebuvo įkeistas konkretus atsakovo nurodytas nekilnojamasis turtas, kurio įkeitimu ketinta užtikrinti sutelktą paskolą. Šalys nesutaria dėl to, ar atsakovui pagal šalių susitarimą atsirado pareiga sumokėti ieškovui sutelktinio finansavimo platformos vienkartinį operatoriaus mokestį už projekto savininko (atsakovo) projekto sufinansavimą.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla yra priskiriama finansinėms paslaugoms pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 21 dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) šeštos knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Atlygintinas paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytu teisniu reglamentavimu, tarp ginčo šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutarčiai taikytinos atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos, todėl atsakovės pagal ginčo Sutartį suteiktas paslaugas teismas vertina vadovaujantis bendrais rūpestingumo (atidumo) kriterijais (CK 6.718 straipsnis).

32. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

33. Sutelktinio finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta operatoriaus pareiga iki sudarant finansavimo sandorį ir jį sudarius paskelbti informaciją, be kita ko, apie projekto savininko įsipareigojimams įvykdyti taikomas užtikrinimo priemones. Šiuo atveju, atsakovas įsipareigojo įkeisti jam nuosavybės teise nepriklausantį javų kombainą (gamybinė markė Massey Ferguson, komercinis pavadinimas 38, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 18 080 EUR), o šalims nesusitarus dėl alternatyvaus prievolės užtikrinimo būdo, atsakovas paskolos išmokėjimo, tam panaudojant sutelktinio finansavimo lėšas, atsisakė.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantas (atsakovas) ginčo santykyje yra ne vartotojas, o verslą vykdantis asmuo (ūkininkas), kuriam taip pat taikomi verslininkui taikytini atidumo ir rūpestingumo standartai. Būtent atsakovas nurodė ieškovui siūlomą įkeisti turtą, juolab kad atsakovas, būdamas artimu giminystės ryšiu susijęs su įkeistino turtą savininku Z. D. (tėvu), galėjo ir turėjo iš anksto pasidomėti dėl galimybės įkeisti javų kombainą, ir tik gavęs javų kombaino savininko (tėvo) sutikimą įkeisti, kreiptis į ieškovą dėl Susitarimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė sumokėti ieškovui vienkartinį operatoriaus mokestį (1 200 EUR) yra siejama ne su pinigų sumos atsakovui pagal sudarytą paskolos sutartį perdavimu, kaip teigia atsakovas, bet su sėkmingu Projekto savininko paskelbto Projekto sufinansavimu platformoje HeavyFinance.eu, t. y. atsakovo pageidautos piniginių lėšų sumos surinkimu iš finansuotojų pagal Susitarimo 2. 1 punktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad <...> „Šis vienkartinis Operatoriaus mokestis tampa mokėtinas Platformoje sėkmingai sufinansavus Projekto savininko paskelbtą projektą.“<...> .

35. Remiantis sutarčių aiškinimo principais ir nustatytomis šios bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal Susitarimo 2.1 punktą vienkartinis operatoriaus mokestis, kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui <..> „Platformoje sėkmingai sufinansavus Projekto savininko paskelbtą projektą“ yra sėkmingas sufinansavimo (piniginių lėšų sumos surinkimo) paslaugos suteikimas, ir yra pagrindas paskolos sutarčiai sudaryti. Mokesčio už „sėkmingą sufinansavimą“ sumokėjimas (nesumokėjimas) negali būti siejamas su paskolos gavimu, nes atlygis už tinkamai suteiktą sutelktinio finansavimo paslaugą negali priklausyti tik nuo Projekto savininko valios (pageidavimo) imti ar ne iš finansuotojų surinktą atsakovo pageidautą pinginių lėšų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo inicijuotas projektas buvo sufinansuotas sėkmingai – reikiamos lėšos surinktos, todėl atsakovas turėjo galiojančią prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktą paslaugą pagal Susitarimą – sumokėti 1 200 EUR dydžio vienkartinį mokestį.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) nuotoliniu būdu per sutelktinio finansavimo platformą HEAVYFINANCE.EU, kurioje yra viešai prieinama informacija tiek apie ieškovą, tiek ir apie jo teikiamas paslaugas (sprendimo 18, 34 punktai) kreipėsi į ieškovą, siekdamas paskelbti Projektą Platformoje ir gauti jam finansavimą, o tai reiškia, kad atsakovas susipažino su internetiniame puslapyje skelbiamomis sutelktinio finansavimo platformos HEAVYFINANCE.EU sutarties sąlygomis, kurios jam buvo aiškios ir priimtinos, ir priėmė sprendimą pasinaudoti ieškovo teikiamomis paslaugomis ir sudaryti Susitarimą. Todėl apelianto (atsakovo) argumentai, kuriais jis remiasi, siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktą paslaugą, jog atsakovas, būdamas asmeniu, kuris verčiasi žemės ūkio veikla (ūkininku), nesuprato, ką reiškia 2021 m. gegužės 6 d. susitarimo 2.1. punkte nurodytas <...>„sėkmingas projekto savininko paskelbto projekto sufinansavimas“ <...>, jam nebuvo paaiškintos Susitarimo sąlygų esmė ir sukeliamos teisinės pasekmės, atmestini kaip nepagrįsti.

37. Šalių pateikti rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas nepateikė atsakovui visos informacijos, susijusios su galimomis pasekmėmis sėkmingo sutelktinio finansavimo atveju, taip pat pasekmių, pasirašius Paskolos sutartį (CPK 6.719 straipsnis). Pats atsakovas, nenurodydamas, kad ne jis yra kombaino savininkas, neįvertino visos galimos rizikos. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad ieškovas paslaugas atsakovui teikė nesilaikydamas CK 6.717 straipsnyje įtvirtintų taisyklių – nesąžiningai, neprotingai, nesilaikė tokios paslaugos rūšiai teikiamų paslaugų nusistovėjusios praktikos, standartų. Atsakovo pateikti argumentai, kad ieškovas prieš pateikdamas 2021 m. gegužės 6 d. Susitarimą ir 2021 m. gegužės 7 d. Paskolos sutartį, neįsitikino dėl atsakovo tapatybės, jo galimybių įgyti kreditorinius įsipareigojimus, realumu, atsakovui nepateikus įrodymų, jog per ieškovo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą HEAVYFINANCE.EU paslaugos atsakovui buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų tokioms paslaugos teikti nustatytus reikalavimus, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesti kaip formalios bei nepagrįstos prielaidos.

38. Teismas konstatuoja, jog esant byloje aplinkybėms, apeliantas (atsakovas), Susitarimu ir paskolos sutartimi prisiimdamas įsipareigojimus, tame tarpe – ir nurodydamas įkeičiamą turtą, turėjo elgtis protingai, rūpestingai ir atidžiai, t. y. suvokti, kad Ieškovui nurodyto įkeičiamo turto įkeitimas, dėl turto priklausymo trečiajam asmeniui – Apelianto tėvui, gali būti negalimas; taip pat apeliantas turėjo įvertinti visas Susitarimo nuostatas, o kilus neaiškumui – atitinkamai konsultuotis su ieškovu. Tačiau Apeliantas sandorius su Ieškovu sudarė ir sąlygų vykdymo nekvestionavo iš esmės iki tol, kol į Apeliantą nebuvo kreiptasi su pretenzija.

Dėl bylos baigties

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Atmetus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 600 Eur, apeliacinis skundas buvo pateiktas būtent dėl šios sumos, todėl prašoma bylinėjimosi išlaidų suma viršija sumą dėl kurios yra kilęs ginčas. Ši byla nėra didelės apimtiems, joje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi, specifinių žinių ir laiko sąnaudų reikalaujantys teisiniai klausimai. Dėl išvardintų priežasčių, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB HEAVY FINANCE (į. k. 305576227) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.