Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-603/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BRP Invest“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Detarna“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „BRP Invest“ buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d. Įmonės pagrindinė ūkinė veikla – statyba. Bendrovės akcijas valdo du akcininkai: Y. B., kuriam priklauso 75 proc. akcijų, ir atsakovas S. R., kuriam priklauso 25 proc. akcijų. Nuo bendrovės įsteigimo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 15 d. UAB „BRP Invest“ vadovo pareigas ėjo atsakovas S. R.. Didžiausiam įmonės akcininkui išreiškus nepasitikėjimą, atsakovas 2019 m. sausio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atleistas iš pareigų.

21. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo S. R., kaip buvusio UAB „BRP Invest“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, sudarius eilę sandorių su UAB „Detarna“, kuriai tuo metu atstovavo (vadovavo) ir kurios vieninteliu akcininku buvo tas pats asmuo – atsakovas S. R..

23. Apeliantas (atsakovas) S. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti įmonei padarytą žalą, teigia, kad jis ieškovės vardu sudarė visiškai įprastus statybų rinkoje ir apskritai civilinėje apyvartoje sandorius, todėl pagal teisėtai sudarytas sutartis ir sandorius sumokėtos pinigų sumos negali būti laikomos žala.

24. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017 14 punktą).

25. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis). ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

26. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).

27. Taigi, remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam UAB „BRP Invest“ vadovui, taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

28. Nustatyta, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė iš esmės grindė tuo, kad atsakovas, kaip buvęs UAB „BRP Invest“ vadovas, sudaręs sandorius su UAB „Detarna“, kurios akcininku ir vadovu buvo jis pats, pažeidė fiduciarinę lojalumo prievolę vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu bei visą buvimo vadovu terminą ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Ieškovės teigimu, sumokėjusi UAB „Detarna“ pagal sutartis 580 178,83 Eur komisinių mokesčių, ji patyrė išlaidų, kurios nebuvo nei būtinos, nei reikalingos, todėl laikytinos bendrovės nuostoliais. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų informavęs tuometinį kitą ieškovės akcininką apie sudaromas ir vykdomas „komisinių mokesčių“ sutartis.

29. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „BRP Invest“, kurios vadovu tuo metu buvo atsakovas S. R., sudarė eilę statybos rangos, prekių tiekimo, įvairių paslaugų teikimo sutarčių dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos su UAB „Detarna“, kurios akcininku ir vadovu taip pat buvo atsakovas S. R., pagal kurias ieškovė veikė kaip užsakovė, o UAB „Detarna“ – kaip rangovė, tiekėja ar paslaugų teikėja (vykdytoja). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Detarna“, sudariusi sutartis, pati nei statybos, nei tiekimo ar paslaugų teikimo funkcijų neatliko, o veikė kaip tarpininkė ar generalinė rangovė – darbams vykdyti, prekėms patiekti, paslaugoms suteikti UAB „Detarna“ sudarydavo sandorius su trečiaisiais asmenimis, tuo tarpu ieškovė pagal sudarytas sutartis, be atsiskaitymo už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, buvo įsipareigojusi mokėti ir mokėjo UAB „Detarna“ komisinį mokestį (4 proc. projekto administravimo išlaidų ir 2 proc. genrangovinių patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM). Be to, UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ 2015 m. kovo 25 d. sudarė statybos valdymo sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gruodžio 5 d. statybos valdymo sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „Detarna“ įsipareigojo valdyti objektus, vykdant paprasto remonto įrengimo darbus (pagal 2015 m. kovo 25 d. sutartį) ir statybos įrengimo darbus (pagal 2016 m. gruodžio 5 d. sutartį), o ieškovė, be kitų sutartyse nurodytų sumų už atliktus darbus, įsipareigojo mokėti ir mokėjo UAB „Detarna“ komisinį mokestį (4 proc. projekto administravimo išlaidų ir 2 proc. genrangovinių patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM). Kaip jau buvo minėta, byloje esančios sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai įrodo, kad UAB „Detarna“ komisinio mokesčio forma iš viso gavo iš ieškovės 580 178,83 Eur pajamų.

30. Taigi įmonei padarytą žalą ieškovė iš esmės įrodinėjo UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ sudarytomis sutartimis, UAB „Detarna“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir ieškovės atliktais mokėjimais, teigdama, kad ieškovė turėjo visas galimybes pati būti savo vystomų nekilnojamojo turto objektų statybos valdytoja ir atsakovui nebuvo jokios būtinybės šių paslaugų atlikimui samdyti savo asmeninę įmonę UAB „Detarna“.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, sutinka su apeliantu, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant paminėtus sandorius su UAB „Detarna“.

32. Pažymėtina, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Sudarydamos sandorius įmonės įgyvendina savo veiklos tikslus. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organas (šiuo konkrečiu atveju – vadovas) priima verslo sprendimus, jis neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

33. Plėtodamas šią teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslą. Todėl siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais). Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės–komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. sudarytus sandorius, negali nesutikti su apeliantu, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, sudarė visiškai įprastus statybų rinkoje ir apskritai civilinėje apyvartoje sandorius.

35. Nors, kaip nurodo ieškovė, UAB „Detarna“, sudariusi sutartis, pati nei statybos, nei prekių tiekimo ar paslaugų teikimo funkcijų neatliko, o veikė kaip tarpininkė ar generalinė rangovė, t. y. darbams vykdyti, prekėms patiekti, paslaugoms suteikti UAB „Detarna“ sudarydavo sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau pažymėtina, kad praktikoje nereti atvejai, kai tokie sandoriai konkretiems darbams atlikti, paslaugoms suteikti ir pan. gali būti ir yra sudaromi per tarpininkus. Kitaip tariant, kiekvienas ūkio subjektas veiksmus gali atlikti tiesiogiai pats, tuo tikslu įdarbinti savo darbuotojus, išlaikyti administracines patalpas, prisiimti atitinkamus kaštus ir rizikas, tačiau lygiai taip pat ūkio subjektai savo interesus, kaip minėta, gali įgyvendinti per tarpininkus. Būtent tokie sandoriai nagrinėjamu atveju ir buvo sudaryti. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad ieškovė turėjo panašų kaip ir UAB ,,Detarna“ darbuotojų skaičių, visus finansinius ir žmogiškuosius resursus bei galimybes pati savarankiškai, o ne per tarpininkę UAB ,,Detarna“ tiesiogiai sudaryti statybos rangos, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis su kitais asmenimis, negali įrodyti ir neįrodo atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumo, t. y. kad jo sudaryti sandoriai buvo akivaizdžiai įmonei nenaudingi, žalingi ar viršijo įmonės veikloje įprastą ūkinę–komercinę riziką, taip pat neįrodo, kad atsakovas veikė aiškiai aplaidžiai ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Praktika, kai bendrovė yra užsakovė, tačiau ji pati statybos proceso neorganizuoja, o vietoje to sudaro rangos, statybos organizavimo ar panašias sutartis su kitu juridiniu asmeniu, kuris, veikdamas kaip tarpininkas, sudaro atitinkamas sutartis su trečiaisiais asmenimis ir prisiima finansinę pareigą atsiskaityti su kontrahentais, t. y. įvairiais statybinių žaliavų tiekėjais, paslaugų teikėjais, įvairiais statybos rangovais ir pan., yra visiškai įprasta. Tokiu atveju bendrovė, kaip minėta, išvengia ne tik papildomų kaštų, bet ir atitinkamos kvalifikacijos, specialius įgūdžius turinčių statybos specialistų įdarbinimo, kartu išvengiant su tuo susijusių finansinių pareigų (pvz., darbo užmokesčio, mokesčių valstybei mokėjimo ir pan.), be to, išvengia daugelio sutarčių su trečiaisiais asmenimis, atliekančiais tam tikras tikslines funkcijas statybos procese, sudarymo ir savo ruožtu iš to kylančių rizikų.

36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė, teigdama, jog turėjo visus finansinius ir žmogiškuosius resursus bei išteklius pati, o ne per tarpininkę tiesiogiai sudaryti statybos rangos, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis su kitais asmenimis ir išvengti komisinių išlaidų mokėjimo UAB „Detarna“, nepagrindė ir nepateikė jokių duomenų, kad, sudarydama sutartis tiesiogiai ir jas vykdydama, UAB „BRP Invest“ būtų patyrusi žymiai mažesnes išlaidas, o pirmosios instancijos teismas, sutikęs su tokiu ieškovės argumentu, iš esmės nevertino kaip būtų ir ar būtų pasikeitusi ieškovės finansinė padėtis, jei sutartys su UAB „Detarna“ nebūtų sudarytos, o mokėjimai neatlikti. Vien tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nebuvo jokios būtinybės sudaryti sutartis su UAB „Detarna“, nėra ir negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad S. R., kaip UAB „BRP Invest“ vadovas, priėmęs sprendimą sudaryti ir sudaręs sutartis su kita įmone, elgėsi nesąžiningai, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to yra atsakingas už neva įmonei padarytą žalą – sumokėtus komisinius mokesčius už tarpininkavimo paslaugų teikimą pagal sudarytas sutartis. Be to, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad UAB „Detarna“, atstovaujama atsakovo S. R., ieškovės sąskaita gavo akivaizdžios finansinės naudos, kurie laikytini ieškovės nuostoliais, visiškai nevertino, kokią naudą ir pridėtinę vertę iš sudarytų sutarčių gavo ieškovė, t. y. kad buvo sukurtas tas statybos rezultatas, kuris ieškovei priklauso nuosavybės teise, išvengiant, kaip minėta, papildomų kaštų ir administravimo išlaidų, sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymo, iš to kylančių rizikų ir pan. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertinti, kad ieškovės sumokėtos sumos (komisiniai mokesčiai) pagal sutartis UAB „Detarna“ yra UAB „BRP Invest“ nuostoliai, nėra jokio pagrindo.

37. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti tik tas pinigų sumas, kurios buvo išmokėtos UAB „Detarna“ kaip procentinis atlygis (komisiniai mokesčiai). UAB „BPR Invest“ ir UAB „Detarna“ sudarytos sutartys nėra nuginčytos ir yra teisėtos, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad darbai, prekės, paslaugos įmonei pagal paminėtas sutartis faktiškai nebuvo suteiktos, t. y. kad sutartimis prisiimtų įsipareigojimų UAB „Detarna“ tiesiogiai ar kaip tarpininkė nebūtų įvykdžiusi, o tik gavusi komisinius mokesčius, kad atlikti darbai įmonei buvo visiškai nebūti ar nereikalingi. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad UAB „Detarna“ mokėtas atlygis (komisiniai mokesčiai) pagal sutartis neatitiko tokio pobūdžio paslaugų rinkos kainos, taip pat neįrodinėjo ir to, jog pagal sutartis atliktų darbų, suteiktų paslaugų kaina neatitiko tuo metu buvusių rinkos kainų. Taigi bylos duomenys patvirtina tik tai, kad UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“, kurių vadovas tuo metu buvo S. R., sudarė sutartis, pagal kurias ieškovei buvo atlikti darbai, tiektos prekės ir (ar) suteiktos paslaugos, išrašytos sąskaitos faktūros, kurias ieškovė apmokėjo, kitaip tariant, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir UAB „Detarna“, kaip minėta, sudarė visiškai įprastus statybų rinkoje sandorius, kurie buvo įvykdyti.

38. Atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimą, sudarius ir vykdžius sutartis tarp dviejų bendrovių, kurioms abiem vadovavo S. R., ieškovė, kaip minėta, grindė ir tuo, kad apie sutartis, kuriomis UAB „BRP Invest“ įsipareigojo mokėti UAB „Detarna“ komisinius mokesčius, nebuvo informuotas didžiausias ieškovės akcininkas. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su tokiu argumentu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad apie ieškovės pasirinktą veiklos vystymo modelį, t. y. kad rangos sutartis sudarys ne tiesiogiai UAB „BRP Invest“, o per tarpininkę UAB „Detarna“, už tai mokant UAB „Detarna“ atlygį komisinio mokesčio pagrindu, žinojo abu ieškovės akcininkai ir tam neprieštaravo.

39. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį, ir, jei įmanoma, vertę. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nei pats sandorio sudarymas esant interesų konfliktui, nei įmonei finansiškai nenaudingo sandorio sudarymas savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo. Ar vadovas realiai suvaldė interesų konfliktą, turi būti nustatoma įvertinus teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą kiekvienu konkrečiu atveju. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto situacijoje, nepakanka, kad būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 24 punktą; 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018 51 punktą).

40. Nagrinėjamu atveju bylos šalių parodymai dėl to, ar kitas (didžiausias) UAB „BRP Invest“ akcininkas buvo informuotas apie sudarytas sutartis su UAB „Detarna“, skiriasi, o duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti ieškovės argumentą, kad kitam (didžiausiam) UAB „BRP Invest“ akcininkui iš tiesų nebuvo atskleistos aplinkybės apie sutarčių su UAB „Detarna“ sudarymą ir komisinių mokesčių mokėjimą, byloje nėra. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, Y. B., kaip pagrindinis ieškovės akcininkas, žinojo arba turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, jos valdomą turtą, bendrovės sudaromas sutartis, nes jis dalyvavo tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi, nors, kaip teigia ieškovė, Y. B. neva nebuvo informuotas apie UAB „BRP Invest“ su UAB „Detarna“ sudarytus sandorius ir šiai bendrovei atliktus komisinius mokėjimus, tačiau, nesant byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, tokia aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažiau tikėtina, nei kad aplinkybė, jog apie visus atsakovo veiksmus akcininkas Y. B. vis tik žinojo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien sutarčių tarp dviejų įmonių, kurių vadovas tuo metu buvo tas pats asmuo – atsakovas – sudarymas, kaip minėta, savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog sudaryti sandoriai su UAB „Detarna“ būtų buvę iš tiesų nuostolingi ieškovei, kad sutartys faktiškai nebuvo vykdomos ir pan.

42. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip buvęs ieškovės UAB „BRP Invest“ vadovas, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. sudaręs sandorius su kita jo valdoma UAB „Detarna“, būtų pažeidęs fiduciarinę lojalumo prievolę, tuo padarydamas ieškovei žalos. Atsakovui už visiškai įprastų statybų rinkoje sandorių sudarymą, nors sutartys ir buvo sudarytos su paties atsakovo vadovaujama įmone, tačiau pastarajai visus savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdžius, negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jam atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį negali būti taikoma.

43. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 580 178,83 Eur žalos priteisimo iš atsakovo naikintinas, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetant.

44. Kaip jau buvo minėta, ieškovė reikalavimą dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo taip pat grindė ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. pagal UAB „Detarna“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovė papildomai sumokėjo UAB „Detarna“ 80 259,56 Eur be PVM, kurių paskirtis – administracinės išlaidos (juristai UAB „Molesta“). Nustatyta, kad sąskaitos buvo išrašytos už trečiojo asmens UAB „Detarna“ turėtas teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „Baltic Legal Solutions Lietuva“, kurias UAB „Detarna“ patyrė dėl teisinių ginčų su UAB „Molesta“. Kaip paaiškino pats apeliantas, civilinės bylos, kuriose dalyvavo UAB „Detarna“, buvo susijusios su UAB „Molesta“ atliekamais statybos darbais ieškovės objektuose. Kadangi teisinių išlaidų kompensavimas nebuvo komisinis mokestis, todėl jo kompensavimo klausimas, pasak apelianto, privalėjo būti sprendžiamas visiškai atskirai.

45. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių sutarčių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų teisinių paslaugų teikimą ieškovei, t. y. kad ieškovė UAB „BRP Invest“ būtų sutarusi su UAB „Detarna“, kad ši, teikdama tarpininkavimo paslaugas, bus atsakinga ir už teisinių ginčų sprendimą, sudarant teisinių paslaugų teikimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Tokias išvadas patvirtina ir byloje esantis VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas, priimtas patikrinus ieškovės UAB „BRP Invest“ pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Paminėtame VMI sprendime, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad ieškovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė 58 691 Eur administracinių išlaidų pagal UAB ,,Detarna“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – už administracines išlaidas (juristai dėl UAB „Molesta“). Prie PVM sąskaitų faktūrų jokių kitų dokumentų patikrinimui nepateikta; ieškovė 2014–2016 m. tiesioginių sandorių su UAB „Molesta“ ir kitais trečiaisiais asmenimis neturėjo, išskyrus per banką atliktus atskirus mokėjimus; tokiais atvejais banko išrašuose nurodyta „už UAB „Detarna“.

46. Nors, kaip nurodo apeliantas, teisinių išlaidų kompensavimas nebuvo komisinis mokestis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Detarna“, sudariusi įvairias statybos rangos, prekių tiekimo ir kitas paslaugų teikimo sutartis ir veikdama kaip tarpininkė, prisiėmė ne tik atitinkamus kaštus, bet ir rizikas, įskaitant ir riziką dėl galimų teisinių ginčų ateityje, už ką jai ir buvo mokamas komisinis mokestis. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Detarna“ patirtos teisinių paslaugų išlaidos (administracinės išlaidos, kaip yra nurodoma sąskaitose faktūrose), kurias ji sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už civilinius ginčus su UAB „Molesta“, pastarajai, kaip nurodė atsakovas, netinkamai atlikus statybos darbus ieškovės objekte, būtent ir turėjo būti įskaičiuotos bei padengtos iš ieškovės sumokėtų komisinių mokesčių UAB „Detarna“ pagal sutartis, o ne papildomai, nesant tam jokio pagrindo (pvz., sudarytų sutarčių), išrašant sąskaitas faktūras.

47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas S. R., kaip UAB „Detarna“ vadovas, išrašęs ieškovei UAB „BRP Invest“, kurios vadovu taip pat buvo jis, 80 259,56 Eur be PVM sumos sąskaitas faktūras už administracines išlaidas (suteiktas teisines paslaugas), elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), nes vienos iš savo valdomų bendrovių UAB „Detarna“ turėtas sąnaudas nepagrįstai apmokėjo kitos bendrovės – ieškovės UAB „BRP Invest“ lėšomis, tokiu būdų padarydamas žalą ieškovei, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

48. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas S. R. yra atsakingas už ieškovei UAB „BRP Invest“ padarytą žalą dalyje dėl 80 259,56 Eur, t. y. už laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. UAB „Detarna“ išrašytas sąskaitas faktūras ieškovei UAB „BRP Invest“ administracinėms išlaidoms (teisinėms paslaugoms) atlyginti, ir šią sumą priteisęs iš atsakovo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

50. Nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos sudarė 5 928 Eur žyminio mokesčio ir 4 192,65 Eur advokato pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus 12,15 proc. ieškinio reikalavimų (80 259,56 Eur x 100 proc. / 660 438 Eur), atitinkamai iš atsakovo priteistina ieškovei 720,25 Eur (5 9280 Eur x 12,15 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio už ieškinį ir 509,40 Eur (4 192,65 Eur x 12,15 proc. / 100 proc.) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

51. Atsakovas S. R., pateikęs apeliacinį skundą, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas sumokėjo 5 928 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 87,85 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 5 207,87 Eur (5 928 Eur x 87,85 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė patirtų advokato pagalbos išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

52. Ieškovė UAB „BRP Invest“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos 2021 m. kovo 22 d. sąskaitos faktūros ir 2021 m. kovo 23 d. Swedbank mokėjimo nurodymo nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 960,20 Eur advokato pagalbos išlaidų.

53. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

54. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. kovo mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 454,80 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 891,24 Eur (1,3 x 1 454,80 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 960,20 Eur advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 1 891,24 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus 12,15 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina ieškovei 229,78 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 580 178,83 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių šimtas septyniasdešimt aštuoni eurai ir 83 centai) žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 80 259,56 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir 56 centai) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 720,25 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų ir 25 centus) žyminio mokesčio ir 509,40 Eur (penkis šimtus devynis eurus ir 40 centų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 229,78 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 78 centus) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 207,87 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septynis eurus ir 87 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.