Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. K. atstovo advokato padėjėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, patikslinto to paties teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, kuriuo L. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams su transportom priemonės „Alfa Romeo 147“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 25 d., 23.46 val., Šiauliuose, ties Vytauto g. 108 namu, vairavo automobilį „Alfa Romeo 147“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, duomenis, todėl netinkamai vertino įvykio aplinkybių visumą ir priėmė neteisėtą nutarimą. Pažymima, kad LR Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, kurių 2 punkte apsvaigimas yra apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Mokslinėje literatūroje žmogaus psichika apibrėžiama kaip sudėtingos sandaros materijos savybė atspindėti tikrovę ir to atspindžio dėka reguliuoti organizmo elgesį. Viena iš žmogaus psichikos dalių – sąmonė. Sąmonė – tai aukščiausia psichikos raidos forma, funkcionuojanti kalbos dėka ir pasireiškianti gebėjimu žinoti, numatyti, valdyti savo elgesį, pažinti tikrovę ir save joje, atrankinis dėmesys esamiems suvokimams, mintims, jausmams, savęs ir savo aplinkos suvokimas.

Skunde akcentuojama, kad šioje byloje yra svarbu įrodyti apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, o ne psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, kadangi narkotinių medžiagų vartojimas yra specifinis tuo, jog jų vartojimo faktas šlapime, skirtingai, nei kraujyje, išlieka iki 4 savaičių nuo vartojimo momento, tačiau tai nereiškia, kad asmuo yra tuo momentu apsvaigęs. Pažymima, kad Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimas nuo šių medžiagų nustatomas vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“ (toliau- Metodika). Šios metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas 4) išvados formulavimas. Metodikos 10.3-10.5 punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis (gydytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad kiekis kraujyje yra tiesiogiai susijęs su apsvaigimu) yra nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte nurodytais metodais. Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo nustatytos formos Aktą, išskyrus skiltį „IŠVADA". Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (metodikos 11.1-11.3 punktai). Skiltyje „Tyrimo rezultatas" įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „IŠVADA" turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs.

Pasak pažeidėjo atstovo, iš 2015-03-26 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 73 (toliau – Aktas) ir iš šią apžiūrą atlikusio gydytojo V. S. parodymų matyti, jog tyrimas dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo atliktas ne taip, kaip to reikalavo Metodikos nuostatos. Nesilaikęs Metodikos reikalavimų pripažino pats gydytojas V. S., kuris paaiškino, kad tyrimas susidėjo tik iš dviejų dalių – bendros būklės įvertinimo pagal klinikinius duomenis ir šlapimo ištyrimo. Akte buvo atliktas L. K. šlapimo testas, tačiau akto skiltyje „Tyrimo rezultatas“ to testo rezultatai neįrašyti. Be to, Metodikoje nurodyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, t. y. testai nustato tik vartojimo, bet ne apsvaigimo faktą. Tai patvirtino ir gydytojas V. S.. Gydytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šlapimo testas teigiamą rezultatą gali parodyti asmeniui, kuris narkotines medžiagas pavartojo ir prieš 7 dienas (iki keturių savaičių), tačiau narkotikų koncentracijos (kas reiškia ir apsvaigimo faktą) nerodo. Dėl to atstovas teigia, kad gydytojas nustatė tik narkotinės priemonės vartojimo faktą, tačiau nesiėmė priemonių ištyrimo būdu nustatyti apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų fakto, o būtent – psichiką veikiančių medžiagų kiekio tiriamosiose medžiagose. Deklaruoja manymą, kad šie duomenys nėra pakankami spręsti apie L. K. apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pagal ATPK 130² str. dispoziciją.

Taip pat skunde pažymima, kad, vertindamas L. K. elgesį apžiūros metu, gydytojas V. S. pabrėžė, jog L. K. elgėsi mandagiai, santūriai. Tai reiškia, kad L. K. gebėjo žinoti, numatyti, valdyti savo elgesį, pažinti tikrovę ir save joje, suvokė save ir savo aplinką, t. y. buvo pilnai sąmoningas ir neapsvaigęs. Pats L. K. neneigė narkotines medžiagas (marihuaną) vartojęs prieš septynias dienas, tačiau tą dieną nebuvo apsvaigęs ir galėjo pilnai vairuoti. Kad prieš septynias dienas vartotos narkotinės medžiagos neturi jokios įtakos vairavimui, vairavimo sugebėjimai nesutrinka ir asmuo vairuoti gali patvirtino ir gydytojas V. S.. Gydytojas V. S. paaiškino, kad padarė išvadą, jog L. K. negali vairuoti ne tik pagal šlapimo testo rezultatus, tačiau ir pagal neurologinius simptomus, tačiau gydytojas pripažino, kad tokie patys simptomai galėjo būti ir dėl kitų priežasčių – streso, jaudinimosi, pergyvenimo. Tuo pačiu pripažino, kad ne visi neurologiniai požymiai yra patikimi vertinimui. Kad L. K. buvo ištiktas streso, jog netikėtai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jo automobilyje rado jo draugo išmestos ir paliktos draudžiamos medžiagos bei atvežė jį patikrinimui į ligoninę, L. K., kartu su juo važiavę draugai M. K. ir R. L. patvirtino teismo posėdžio metu, todėl akivaizdu, kad šie neurologiniai požymiai buvo būtent išgąsčio, streso, pergyvenimo pasekmė, nes L. K. visiškai neseniai buvo atgavęs vairuotojo pažymėjimą už prieš tai padarytą administracinės teisės pažeidimą ir tokie įvykiai jam sukėlė šią būseną.

Be to, skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų M. D. ir R. D. parodymai teismo posėdžiuose prieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktiems duomenims. Teismas policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir juose pateiktą informaciją turėjo vertinti kritiškai, nes patys policijos pareigūnai antrojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarnybiniai pranešimai buvo rašomi bendrai, tuo pačiu kompiuteriu, pakeičiant tik pareigūnų pavardes ir patvirtino, kad jie buvo surašyti ne iš karto sustabdžius automobilį, bet po to, kuomet buvo atliktas L. K. patikrinimas medicinos įstaigoje. Tvirtinama, kad tai turėjo neabejotinos reikšmės tarnybinių pranešimų turiniui, nes sužinoję tyrimo rezultatus jie tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo faktus, kurių nepaminėjo apklausiami liudytojais teismo posėdžio metu: „L. K. kalbėjo nerišliai, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti“. Šiuos policijos pareigūnų pateiktus faktus paneigia ir L. K. apžiūrą atlikęs gydytojas V. S., kuris medicininės apžiūros akte nurodė, kad L. K. akių vyzdžiai yra normalaus diametro, L. K. yra sąmoningas, orientuotas, kalba artikuliuota, elgsena, mimikos adekvačios.

Atstovas skunde teigia, kad faktas, jog L. K. automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, dar nereiškia, kad narkotinės medžiagos yra L. K., tuo labiau, kad dėl to iki šiol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Apibendrinant teigiama, kad teismas visiškai neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, juos vertino paviršutiniškai, nes administracine tvarka už narkotikų vartojimą L. K. buvo baustas tik vieną kartą, t. y. 2015 m. birželio 9 d. už tą patį įvykį, o teismas šią aplinkybę ėmė domėn pasisakydamas, kad L. K. nerodo noro taisytis, t. y. nevartoti narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo ir skyrė maksimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atstovas deklaruoja manymą, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir šių įrodymų viseto nepakanka patvirtinti, jog L. K. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pasak atstovo, tokios praktikos laikosi apygardos teismai, pvz.: Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutarimas Nr. ATP-599-493/2013, 2013-07-25 nutarimas Nr. ATP-816-317/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 26 nutarimas Nr. ATP-398-577/2013.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.).

Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės, laikėsi šių nuostatų, o pažeidėjo atstovo argumentai, kad teismas įrodymus vertino netinkamai – yra grįsti tik jo subjektyvia nuomone, akivaizdžiai nulemta nepalankaus teismo sprendimo jo atstovaujamajam. Skundžiamame nutarime, kurio turinys atstovui žinomas, yra išdėstyti ir aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, visete su kitais įrodymais išsamiai išanalizuota ir Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika), į kurią ypatingą dėmesį savo skunde kreipia L. K. atstovas. Teismas liudytojų policijos pareigūnų R. D. ir M. D. parodymus lygino su jų tarnybiniuose pranešimuose (9; 10 b. l.) nurodytomis aplinkybėmis, su kitais surinktais įrodymais ir, priešingai nei siūloma apeliaciniu skundu, pagrįstai jais rėmėsi, nes policijos pareigūnų parodymai nėra prieštaringi, jie kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą l. K. kaltę pagrindžiančią medžiagą. Apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad jis įvykio metu apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nebuvo, argumentuotai atmetė. Dėl to, kas paminėta, dar sykį detaliai aptarinėti skundžiamame nutarime išdėstytus įrodymus šioje nutartyje nėra būtinybės.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, bei vertindamas tai, kad skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokie buvo deklaruojami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos atsakyta skundžiamojoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir, iš esmės, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130² str. užtraukia transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus.

Apeliaciniu skundu ginčijama tai, kad byloje nėra leistinų ir patikimų įrodymų, jog L. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kita vertus neneigiama tai, kad pažeidėjas maždaug prieš savaitę iš tikrųjų buvo vartojęs narkotines medžiagas – marihuaną. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad L. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta – jokių abejonių nekelia nei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 73 (12 b. l.).

Pirmiausia pažymėtina, kad policijos pareigūnai L. K. vairuojamą automobilį sustabdė ne atsitiktinai, o dėl to, kad manevravimas automobiliu, vairavimo stilius (greitėjimas ir stabdymas be priežasties) liudytojams R. D. ir M. D. sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs. Sustabdžius automobilį, įtarimai pasitvirtino, vairuotojas L. K. su policininkais kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, patikrinus automobilį, po vairuotojo sėdyne buvo rasta narkotinės medžiagos – marihuanos, pristačius L. K. į medicinos įstaiga buvo nustatytas marihuanos vartojimo faktas ir L. K. apsvaigimas.

Anksčiau minėtos Metodikos, kuria remiamasi ir apeliaciniame skunde, 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą“ (toliau vadinama – ir Medicininės apžiūros aktas).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos aišku, kad praėjus 40 min. po įvykio (2015-03-26, 00:30 val.) į VšĮ Šiaulių ligoninės psichiatrijos kliniką buvo pristatytas L. K., kur buvo paimtas jo šlapimo bandinys, įvertinta pažeidėjo bendra būklė, surašytas Medicininės apžiūros aktas Nr. 73. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad medicinos įstaigoje tikrinant L. K. dėl apsvaigimo, surašant medicininės apžiūros aktą, nebuvo nuosekliai laikomasi Metodikos nuostatų, tačiau vien tai nėra pagrindas atmesti gydytojo V. S. išvadas, kad L. K. yra vartojęs narkotines medžiagas – marihuaną, ir negali vairuoti transporto priemonės. Pirmiausia, byloje nėra ginčo dėl to fakto, kad L. K. narkotines medžiagas – marihuaną, vartojo, medicinos įstaigoje pažeidėjas nurodė, kad marihuaną vartojo prieš 7 dienas. Atlikus pažeidėjo šlapimo tyrimą testu buvo patvirtintas faktas, kad L. K. vartojo marihuaną. Teismo nuomone, konkrečiu atveju nebuvo būtinybės, kaip numatyta Metodikos 10.5 punkte, tirti L. K. šlapimo mėginius dar mažiausiai dviem skirtingais Metodikos 10.3 punkte nurodytais metodais, kad dar sykį patvirtinti psichiką veikiančios medžiagos vartojimo faktą. Gydytojas V. S., remdamasis tiek išoriniais L. K. požymiais, tiek bendra pažeidėjo būkle, sugebėjimu atlikti tam tikrus veiksmus padarė vienareikšmę išvadą, kad L. K. vairuoti negali, tiesa, dėl tam tikrų teismo posėdyje nurodytų aplinkybių (31 b. l.) gydytojas V. S. pamiršo Medicinos apžiūros akte skiltyje ,,Išvada“ pažymėti, kad L. K. yra apsvaigęs. Nepaisant to, bendras asmens būklės vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant Metodikos 5 punkto reikalavimų, medicinos įstaigoje buvo pradėtas praėjus ne daugiau kaip valandai, gydytojo V. S. kompetencija, kvalifikacija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti gydytojo išvada ir parodymais, kad L. K. buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo – nėra pagrindo. Formalūs Metodikos nuostatų pažeidimai nepaneigia to, kad Metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi buvo, todėl yra pagrindas išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (L. K.) buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – marihuanos.

Skunde, be kita ko, keliama versija, kad L. K. buvo ištiktas streso, jog netikėtai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jo automobilyje rado jo draugo išmestos ir paliktos draudžiamos medžiagos bei atvežė jį patikrinimui į ligoninę ir pan. Pasak atstovo, gydytojo nustatyti neurologiniai požymiai buvo L. K. išgąsčio, streso, pergyvenimo pasekmė, nes L. K. visiškai neseniai buvo atgavęs vairuotojo pažymėjimą už prieš tai padarytą administracinės teisės pažeidimą ir tokie įvykiai jam sukėlė šią būseną. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad L. K. neurologinius požymius Medicininės apžiūros akte nustatė ne kažkas, o atitinkamos srities specialistas ir, kartu remdamasis šlapimo testo tyrimo rezultatais, padarė vienareikšmę išvadą, kad L. K. yra vartojęs narkotines medžiagas, vairuoti negali. Kaip paaiškino gydytojas V. S. (30–31 b. l.), jei jis būtų nustatęs tik faktą apie narkotinės medžiagos vartojimą, nenustačius atitinkamų neurologinių požymių, rodančių asmens apsvaigimą, išvada būtų kitokia – ,,vairuoti gali“. Byloje surinktais, ištirtais ir aptartais įrodymais aiškiai nustatyta, kokią narkotinę medžiagą vartojo L. K. ir tai, kad jis negalėjo vairuoti transporto priemonės, vadinasi, įvykio metu buvo apsvaigęs.

Apeliaciniame skunde minimos kitų apygardos teismų sprendimai nėra precedentiniai nagrinėjamu atveju – Medicininės apžiūros aktu buvo nustatyta, kad tiriamasis neapsvaigęs, yra tik narkotikų vartojimo faktas (Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutarimas Nr. ATP-599-493/2013; 2013-07-25 nutarimas Nr. ATP-816-317/2013), asmenį pristačius į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, medicininės apžiūros aktas, surašytas nebuvo, bendra būklė neįvertinta (Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 26 nutarimas Nr. ATP-398-577/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 130² str., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą apeliaciniame skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog L. K. paskirta nuobauda yra per griežta, grįsta netinkamais argumentais.

Už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą vairuotojui, be kita ko, gali būti atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu. Apylinkės teismas, skirdamas L. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į bendrąsias nuobaudos skyrimo taisykles, į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė L. K. maksimalų specialios teisės atėmimo terminą – atėmė teisę vairuoti transporto priemones 5 metams. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad pažeidėjas, net nepriėmus sprendimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, 2015 m. birželio 9 d. buvo sulaikytas ir nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Pažymėtina, kad L. K. pagal ATPK 44 str. 2 d. 2015 m. birželio 9 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad to paties įvykio, kaip ir šioje byloje, dieną (2015-03-25) vartojo narkotines medžiagas – marihuaną. Todėl apylinkės tesimo argumentai dėl pažeidėjui taikytinos itin griežtos atsakomybės yra nepagrįsti.

Teismas pripažįsta, kad L. K. itin neatsakingai naudojasi suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones – yra jauno amžiaus, tačiau dėsningai Kelių eismo taisykles – vairuoja transporto priemones apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. L. K. 2013 metais jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metus, tačiau praėjus vos daugiau nei mėnesiui po teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, jis vėl buvo sulaikytas, vairuojantis automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, dėl ko pripažintas kaltu skundžiamu nutarimu. Visa tai rodo didesnį pažeidėjo ir jo daromų pažeidimų pavojingumą, todėl, teismo nuomone, administracinės nuobaudos nubaudimo ir prevenciniai tikslai (ATPK 20 str.) gali būti pasiekti atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones ilgesniam, nei ATPK 130² str. sankcijoje numatytam minimaliam, terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir L. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 4 (ketverių) metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.