- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-300-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01056-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 ² str. L. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. kovo 25 d. 23.46 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį ,,Alfa Romeo 147“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas atsvaigęs nuo narkotinių psichotropinių medžiagų. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 130² str.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. L. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgaliotas atstovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1412-409/2015 ir priimti naują nutarimą, t. y. L. K. paskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje įtvirtintą minimalią administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams su transporto priemonės ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2015 m. kovo 26 d. L. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130² straipsnį dėl to, kad jis 2015 m. kovo 25 d. 23.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. L. K. padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį, nes 2013 m. lapkričio 25 d. jis buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o paskirta administracinė nuobauda įvykdyta 2015 m. vasario 13 d.
Pažymi, kad teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad L. K. 2015-03-25 23.46 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas taip pat padarė išvadą, kad visi įrodymai yra prieštaringi ir jų viseto nepakanka patvirtinti L. K. kaltei, todėl bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Nurodo, kad ATPK 126 str. numatytos normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintys tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų - tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
Apelianto nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad L. K. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ATPK 126 straipsnio 5 dalis) ir tai patvirtina tiek administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinkti įrodymai, tiek teisminio proceso metu gauti įrodymai.
Atkreipia dėmesį į policijos pareigūnų M. D. ir R. D. 2015-03-25 surašytus tarnybinius pranešimus, kuriuose pareigūnai nurodė, kad L. K. vairuojamą automobilį stabdė todėl, kad jis įtartinai manevravo, t. y. be priežasties pagreitėdamas, stabdydamas, vingiuodamas po kelią, ir tai jiems sukėlė abejones ar automobilio vairuotojas yra blaivus. Be to, pareigūnai nurodo, kad bendraujant su L. K. alkoholio kvapo nepajuto, tačiau vairuotojo kalba buvo nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti, todėl įtarė, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktu, L. K. policijos pareigūnai pristatė į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti jo medicininę apžiūrą.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterini kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų. liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 ,,Dėl sveikatos priežiūros Įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas, o iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis ,,Tyrimo rezultatas“ ir ,,Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Nurodo, kad vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas, t.y. ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reikia įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžia, kad medicininės apžiūros tikslas - gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas - būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).
Apeliantas, išdėstydamas liudytojo V. S. parodymus teisme, pažymi, kad L. K. apsvaigimo nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų nustatymas buvo atliktas panaudojant greitąsias tyrimo priemones – testus ir tai laikoma tik pradiniu metodu tyrimo rezultatams patvirtinti, šie duomenys turi būti vertinami kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus.
Nurodo, kad L. K. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, gydytojo V. S., nustačiusio apsvaigimą parodymai teisminio proceso metu, liudytojų - policijos pareigūnų M. D. ir R. D. tarnybiniai pranešimai. Pažymi, kad sustabdžius vairuotoją, policijos pareigūnai paprastai atlieka pirminį narkotikų vartojimo tikrinimą - analizuoja vairuotojo elgesį. Šiuo atveju jiems įtarimą sukėlė tai, kad L. K. vairuojamas automobilis įtartinai manevravo, be priežasties pagreitėdamas, stabdydamas, vingiuodamas po kelią, be to, sustabdytas vairuotojas nerišliai kalbėjo, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Vadinasi, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nurodo, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas - asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tvirtina, kad tas faktas, jog vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną (LAT nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. K. prašo palikti nepakeistą 2015-06-08 nutarimą. Tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kas jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes Akto išvadoje tai nenurodoma. Pažymi, kad tyrimo Metodikos 10.3-10.5 punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis yra nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais - dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus, o greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas (jie nustato tik vartojimo, bet ne apsvaigimo faktą), o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Nurodo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš Akto, tai padaryta nebuvo. Teigia, kad neturėdamas laboratorinių tyrimų rezultatų, vadovaudamasis tik bendros apžiūros ir narkotikų testo rezultatais, jo apžiūrą atlikęs ir Aktą pildęs gydytojas skiltyje „IŠVADA“ įrašė, kad yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, o būtent - marichuanos ir padarė išvadą, kad vairuoti negaliu.
Nurodo, kad to, jog marichuanos vartojo prieš septynias dienas, neneigė, tačiau apsvaigimo faktą neigė nuo pat pradžių, o teismo posėdyje jo apžiūrą atlikęs gydytojas - psichiatras V. S. paaiškino, jog išvadą apie tai, kad negali vairuoti padarė įvertinęs ne tik testo rezultatus, bet ir neurologinius simptomus, tačiau pripažino, kad tokie patys neurologiniai simptomai gali būti ir dėl kitų priežasčių, o būtent - streso, pergyvenimo. Pažymi, jog teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. D., R. D. bei kartu su juo važiavę M. K. ir R. L. patvirtino, kad sustabdytas policijos jis (L. K.) labai išsigando, pradėjo drebėti, sustresavo, o vėliau į sustabdymo vietą suvažiavo daugiau policijos ekipažų, kinologai su šunimis, todėl streso būsena, išgąstis tik sustiprėjo. Pažymi, kad būtent po šių policijos veiksmų jis buvo atvežtas į ligoninę apžiūrai ir tai turėjo neabejotinos įtakos apžiūros rezultatams.
Taip pat nurodo, kad dėl netvarkingo važiavimo policijos pareigūnai teismo posėdyje parodė kitaip, nei nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, t.y. tai, kad automobilį sustabdė dėl to, kad važiavo naktį, o jame sėdėjo jauni vyrai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Akte užfiksuota priešingai nei tarnybiniuose pranešimuose, t.y. tai, jo akių vyzdžiai normalaus diametro, kalba artikuliuota, eisena „pėda už pėdos“ be klaidų, posūkiai be klaidų, kvėpavimas ritmiškas, normalaus gylio, elgsena, nuotaika - adekvatūs, sąmoningas, orientuotas, atminties sutrikimų nestebima, mimika adekvati, gestikuliavimo nėra. Nurodo ir tai, kad policijos pareigūnai neįtarė, jog jis apsvaigęs nuo narkotikų parodo ir tai, jog prieš vežant jį į gydymo įstaigą apžiūrai, jam pačiam policijos pareigūnai nurodė pastatyti savo automobilį į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir tik po to, kuomet jį apžiūrėjęs gydytojas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, pažeisdamas jo pildymo taisykles, neteisėtai pažymėjo „vairuoti negali“ (apžiūros pradžia – 2015-03-26 1 val. 35 min.), policijos pareigūnas R. D. surašė pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (surašytas 2015-03-26 3 val. 24 min.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimas naikintinas dėl esminio procesinių teisės normų pažeidimo ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
L. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. kovo 25 d. 23.46 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį ,,Alfa Romeo 147“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas atsvaigęs nuo narkotinių psichotropinių medžiagų. Taip pat bylos medžiagoje nurodyta, jog L. K. padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 130² straipsnį, nes 2013 m. lapkričio 25 d. jis buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dali, o paskirta administracinė nuobauda įvykdyta 2015 m. vasario 13 d.
ATPK 130² str. numatyta, jog priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu,
Analizuojant bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad L. K. įvykio metu naudojosi A. K. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu ,,Alfa Romeo147“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1742/2008, Nr. N444- 4028/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-1-2012; 2A-18-2012).
A. K., kuri yra automobilio ,,Alfa Romeo147“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, dalyvavo bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme visuose teismo posėdžiuose, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų, ji posėdžių metu teisme nebuvo apklausta, todėl taip buvo apribotos jos galimybės pasinaudoti jai priklausančiomis teisėmis (19-20, 30-33, 38-40 b. l.).
Transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, konfiskavimas reiškia atsakomybės taikymą asmeniui, nesusijusiam su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Priimant nutarimą, kuriuo yra panaikinama Konstitucijos ginama prigimtinė teisė į nuosavybę, būtina išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes konfiskavimo taikymo galimybių klausimams išspręsti.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad tokie asmenys turi teisę dalyvauti įrodinėjimo procese nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-1-2012; 2A-18-2012), todėl jiems turi būti pranešama apie posėdžio laiką ir vietą ir, jeigu atvyksta į posėdį, jie posėdyje turi dalyvauti kaip proceso dalyviai su visomis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui. Apylinkės teismui išnagrinėjus bylą bei nesudarius galimybės automobilio savininkui pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba – taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paliekami nenagrinėti, o byla grąžintina apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.