Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.7; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

2019 m. sausio 21 d.

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovui R. L., atsakovo atstovui adv. padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovui P. C. C. T. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovo P. C. C. T.: 3 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimą; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2016-07-25 sudarė pervežimo sutartį Nr. MS1555, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui krovinio pervežimo iš Saratovo srities (Rusija) į Rzgow (Lenkija) paslaugą; sutarties kaina – 950 Eur. Atsakovas įsipareigojo atvykti į krovinio pakrovimo vietą 2016-07-26, krovinio pristatymo data – 2016-08-02. Teigia, kad krovinys į atsakovo transporto priemonę buvo pakrautas 2016-07-26; krovinys į išsikrovimo vietą pristatytas 2016-08-04. Nors buvo pavėluota pristatyti krovinį, tačiau ieškovas teigia, kad jam pagal sutartį nekyla pareiga mokėti už prastovą. Nepaisant to, atsakovas 2016-08-04 išrašė ieškovui sąskaitą Nr. 2/08/2016, kurios pagrindu už minėto krovinio pervežimą pareikalavo sumokėti 1 050 Eur, į šią sumą atsakovas įtraukė ir 100 Eur už prastovą. Tačiau ieškovas sumokėjo atsakovui tik 950 Eur sumą už krovinio pervežimą, atsisakydamas atlyginti už nepagrįstas prastovas; apie tai buvo informuotas ir atsakovas. Nurodė, kad 2017-07-27 ieškovas iš kito asmens (partnerio) sužinojo, kad apie ieškovą sistemoje „T.“ yra patalpintas neigiamas komentaras apie tai, jog ieškovas nemoka už prastovas; neigiama komentarą patalpino „T.“ sistemos vartotojas P. C. iš įmonės „P. C. C. T.“. Teigia, kad atsakovas paskleisdamas informaciją apie tai, kad ieškovas neatsiskaitė už prastovas, atsakovas diskreditavo ieškovą prieš potencialius klientus. Pažymėjo, kad krovinių pervežimo versle tinkamas atsiskaitymas už paslaugas yra vienas svarbiausių kriterijų, apibrėžiančių potencialaus verslo partnerio patikimumą. Ieškovas savo teises gina CK 2.24 straipsnio 8 dalies pagrindu. Taip pat nurodė, kad interneto svetainė laikytina visuomenės informavimo priemone, tad mutatis mutandis CK 2.24 straipsnio 5 dalis taikytina ir informacijai, paskelbtai ir interneto svetainėje. Kompensacijos dydį – 3 000 Eur, ieškovas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad neigiamas atsiliepimas buvo paskelbtas specializuotoje krovinių pervežimo svetainėje, kurioje lankosi tiek esami, tiek ir potencialūs ieškovo užsakovai. Tokio pobūdžio komentaras, kad nemokama už prastovas, - formuoja neigiamą ieškovo įvaizdį prieš klientus, leidžia abejoti jo sąžiningumu.

2. Atsakovas P. C. C. T. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko; prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad jis (atsakovas) – P. C. C. T., nėra sistemos (duomenys neskelbtini) vartotojas, tad jis niekaip negalėjo pateikti ieškovo nurodomos informacijos (nevertinant to, ar informacija klaidinga, ar atitinkanti tikrovę). Sprendžiant klausimą apie ieškovo dalykinę reputaciją, yra būtina nustatyti, ar viešoje erdvėje atsiradę komentarai ar nuomonė yra teisingi ir ar atitinka realią situaciją. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai, atsakovas suteikė ieškovui pervežimo paslaugas bei šalių pasirašytos sutarties pagrindu pateikė ieškovui sąskaitą – faktūrą Nr. 2/08/2016, kurią ieškovas turėjo apmokėti per 20 d. Sąskaitos suma buvo nurodyta 1 050 Eur, iš kurių 950 Eur buvo sutartas užmokestis už pervežimą, o likę 100 Eur buvo mokestis už automobilio prastovą. Teigia, kad ieškovas minėtą sąskaitą – faktūrą priėmė, ją įsitraukė į savo buhalterinę apskaitą, šios sąskaitos sumą galimai įtraukė į veiklos sąnaudas, tokiu būdu susimažindamas mokėtinus mokesčius; jokių pretenzijų dėl jos teisingumo nereiškė ir patvirtindamas visas šias aplinkybes, ją dalinai apmokėjo, pervesdamas atsakovui 950 Eur. Šiai dienai yra likęs 100 Eur įsiskolinimo likutis.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį pilnai palaikė. Pripažino, kad atsakovui rašytinės pretenzijos dėl 100 Eur per didelės sąskaitos išrašymo nepateikė. Į savo buhalterinę apskaitą įsitraukė padidintą sąskaitą (1 050 Eur); pagal įmonės balansą ieškovas skolingas atsakovui 100 Eur. Kol kas nieko nedarė, kad šio atitikimo nebūtų. Gavęs netikslią sąskaitą – apie tai telefonu buvo informuotas atsakovas; tik tokių veiksmų ėmėsi. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų nuostolių nepatyrė, tačiau patyrė nepatogumų, nes vienas verslo partneris – Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su apmokėjimo atidėjimu; 750 Eur turėjo sumokėti iš karto; praktikoje mokėjimo atidėjimai už pervežimo paslaugas paprastai būna apie 30 d.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Akcentavo, kad atsakovas nėra sistemos „T.“ dalyvis, tad jis niekaip negalėjo parašyti ieškovo nurodomo komentaro; tai iš esmės patvirtina ir per teismo posėdį pateikti dokumentai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad C. – T. P. C., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo galimybės naudotis (duomenys neskelbtini) platforma. Taigi, nėra atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Kita vertus, net ir vertinant pateiktą komentarą, svarbu nustatyti, ar jis atitinka tikrovę. Teigia, kad ieškovas niekada neginčijo 1 050 Eur išrašytos sąskaitos (į šią sumą yra įtraukta 100 Eur už prastovą), ją įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, susimažino mokėtinus mokesčius (ieškovas nesutikdamas su atsakovo išrašyta sąskaita galėjo išrašyti „minusinę“ sąskaitą, galėjo ją grąžinti, taip pat yra kitų būdų buhalteriškai tą susitvarkyti, tačiau ieškovas to nepadarė); šiai dienai ieškovas atsakovui yra neapmokėjęs 100 Eur už prastovą. Atsakovas taip pat į savo apskaitą yra įtraukęs ieškovui išrašytą sąskaitą – 1 050 Eur (tame tarpe 100 Eur už prastovą); atsakovas nesiėmė 100 Eur išieškojimo veiksmų, nes jam, užsienio šalies subjektui, išieškojimo išlaidos Lietuvoje būtų ženkliai didesnės negu pati skola. Tad pateiktas komentaras iš esmės yra teisingas; išrašyta sąskaita atsispindi abiejų įmonių buhalterijoje. Taip pat ieškovas neįrodė dėl realiai patirtos žalos dydžio. Teigia, kad kažkas paprašė iš anksto apmokėti 750 Eur už pervežimo paslaugas, - tikrai nėra žalos; be to, tai neatitiktų ir proporcingumo principui, kai žalos prašoma priteisti 3 000 Eur.

Ieškinys atmestinas.

4. Kaip matyti iš ieškinio ir prie jo pridėtos medžiagos, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelia neturtinės žalos, atsiradusios dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeminimo, priteisimo klausimą.

5. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo jį žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. Reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-241/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; ir kt.).

6. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir atsakovas P. C. C. T. 2016-07-25 sudarė pervežimo sutartį Nr. MS1555, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui krovinio pervežimo iš Saratovo srities (Rusija) į Rzgow (Lenkija) paslaugą; sutarties kaina – 950 Eur. Atsakovas įsipareigojo atvykti į krovinio pakrovimo vietą 2016-07-26, krovinio pristatymo data – 2016-08-02. Krovinys į atsakovo transporto priemonę buvo pakrautas 2016-07-25; krovinys į išsikrovimo vietą pristatytas 2016-08-04, t.y. pavėlavus keliomis dienomis. Atsakovas 2016-08-04 išrašė ieškovui valiutinę sąskaitą faktūrą Nr. 2/08/2016, kurios pagrindu už minėto krovinio pervežimą pareikalavo sumokėti 1 050 Eur, į šią sumą atsakovas įtraukė ir 100 Eur už prastovą. Tačiau ieškovas sumokėjo atsakovui tik 950 Eur sumą už krovinio pervežimą, atsisakydamas atlyginti už prastovas.

7. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) administruojamoje virtualioje krovinių ir transporto sistemoje (platformoje) (duomenys neskelbtini) 2016-10-06 buvo patalpintas komentaras lenkų kalba apie ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini) “: „Pavėluotas mokėjimas virš 30 dienų. Dėmesio, neapmoka už prastovas, automobiliai stovi 4 dienas Rusijoje, paskui 4 dienas Lenkijoje ir nenori mokėti už prastovas“.

Ieškovas teigia, kad šis komentaras sumenkino įmonės dalykinę reputaciją; šį komentarą pateikė atsakovas.

Atsakovas su ieškovo teiginiais nesutinka, be kita ko teigdamas, kad šis komentaras iš esmės atitinka tikrovę.

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, ar buvo žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar tiesiog atsakovo išsakyta nuomonė; ar paskleista informacija (komentaras) turi pakankamą faktinį pagrindą, kitaip sakant, ar ji atitinka tikrovę.

10. Minėta, kad tarp šalių buvo susiklostę pervežimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad šalys 2016-07-25 sudarytoje pervežimo sutartyje be kita ko buvo susitarusios dėl prastovos mokėjimo (sutarties 11 p.). Atsakovas sutartą krovinį į numatytą vietą pristatė 2 dienomis vėliau negu buvo sutarta. Atsakovas laikė, kad buvo sutarta prastova; išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu už minėto krovinio pervežimą pareikalavo sumokėti 1 050 Eur, į šią sumą atsakovas įtraukė ir 100 Eur už prastovą. Ieškovas atsakovui sumokėjo tik 950 Eur, tuo tarpu 100 Eur už prastovą nėra sumokėjęs iki šiol; teigia, kad jis neprivalo mokėti už prastovą. Byloje nustatyta, kad abiejų šalių buhalterijoje atsispindi 1 050 Eur sąskaita; tame tarpe pagal ieškovo balansą jis (ieškovas) yra skolingas atsakovui 100 Eur (šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino pats ieškovas). Nors atsakovas nėra ėmęsis jokių aktyvių veiksmų dėl 100 Eur skolos išieškojimo (nurodė, kad išieškojimo kaštai būtų žymiai didesni negu pati skola), tačiau ir pats ieškovas nėra atlikęs jokių aktyvių veiksmų, kad, jo teigimu, neteisinga sąskaita faktūra, būtų anuliuota (pakeista), nepareiškė raštu atsakovui pretenzijos dėl neteisingai išrašytos sąskaitos, skolos neginčijo teismine tvarka ir pan. (pats ieškovas naudojosi (duomenys neskelbtini) sistemos paslaugomis, tad jam turėjo būti žinoma, kad vengiant sumokėti skolą už prastovą ir jos neginčijant teismine tvarka, gali kilti neigiamos teisinės pasekmės; tad jis, nesiimdamas teisėtų priemonių nuginčyti prašomą sumokėti skolą, iš esmės prisiėmė neigiamų teisinių pasekmių kilimo riziką). Priešingai, ieškovas šią sąskaitą faktūra, minėta, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, 100 Eur skola atsispindi įmonės balanse, susimažino sau mokėtinus mokesčius ir pan. Akcentuotina, kad nors tarp šalių iš esmės ir yra kilęs ginčas dėl 100 Eur mokėjimo už prastovą (tiksliau - atsakovas atsisako sumokėti už prastovą, nors jo balansas tvirtina apie tai, kad jis yra skolingas atsakovui 100 Eur už prastovą) (ar realiai ieškovas privalo mokėti už sutartyje numatytą prastovą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad teismas plačiau tuo klausimu nepasisako), tačiau atsižvelgiant į išdėstytą, į susiklosčiusią situaciją, atsakovo, kaip vienos iš sutartinių santykių šalies, teiginys (komentaras), kad ieškovas jam nesumokėjo už prastovą ir jog mokėjimas vėluoja virš 30 d., - pats savaime nėra neteisingas.

Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamas komentaras, minėta, 2016-10-06 buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) administruojamoje virtualioje krovinių ir transporto sistemoje (platformoje) (duomenys neskelbtini). Ši sistema yra specializuota platforma, jungianti ekspeditorius su vežėjais ir gamintojais; ja galima naudotis tik nustatyta tvarka prie jos prisijungus, prieš tai vartotojas turi būti užsiregistravęs. Apskritai komentarą apie ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini) “ galėjo pateikti ir matyti tik tie vartotojai (naudotojai), kurie ieškovo paskyros naudotojus turėjo savo kontaktų sąraše (tai buvo pakankamai siauras ir specializuotas asmenų ratas).

Komentaras sistemoje buvo pateiktas praėjus daugiau negu 30 dienai po sąskaitos faktūros pateikimo, reaguojant į tai, kad nebuvo sumokėta už prastovą.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad komentarą pateikė viena iš sutarties šalių mananti, jog ieškovas pagal sutartį per 30 d. nesumokėjo už prastovą (ši aplinkybė byloje iš esmės nepaneigta), įvertinant pačią paskleistą informaciją, jos turinį (vertinant ne atsietai ir pažodžiui paskleistą informaciją, o atsižvelgiama į visą teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan.), darytina išvada, kad pateikta informacija yra atsakovo asmeninė nuomonė, tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, susijęs su pervežimo sutartimi. Tai reiškia, kad atsakovas komentare paskleidė savo subjektyvią nuomonę, kuri iš esmės turi pakankamą faktinį pagrindą (atsakovas mano, kad ieškovas nėra tinkamai įvykdęs pervežimo sutartį, t.y. nėra tinkamai atsiskaitęs).

Kita vertus, net jeigu ir laikant, kad paskleista informacija buvo žinia, ji iš esmės nėra neteisinga.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju, apibendrinant šio sprendimo 5 – 11 punktuose išsakytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ir byloje nenustatytas faktų visetas (sąlygos), numatytas sprendimo 5 punkte, kuris leistų taikyti CK 2.24 straipsnį. Tad ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu ir jis negali būti tenkinamas.

13. Antra vertus, net ir laikant, kad yra visų būtinų faktų asmens dalykinei reputacijai ginti pagal CK 2.24 straipsnį visetas, tačiau vis tiek, įvertinus byloje esančius įrodymus pagal CK 6.250 straipsnyje bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, - nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; ir kt.).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad, minėta, atsakovas, kaip viena iš pervežimo sutarties šalių, specializuotoje sistemoje (duomenys neskelbtini) parašė trumpą komentarą apie kitos pervežimo sutarties šalies galimą įsipareigojimų nevykdymą, t.y. nesumokėjimą už prastovą. Minėta sistema galima naudotis tik nustatyta tvarka prie jos prisijungus, prieš tai vartotojas turi būti užsiregistravęs. Apskritai pateiktą komentarą apie ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini) “ galėjo matyti tik tie vartotojai (naudotojai), kurie ieškovo paskyros naudotojus turėjo savo kontaktų sąraše. Ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kiek konkrečiai naudotojų matė ar galėjo matyti šį komentarą; nepateikti jokie duomenys apie ieškovo paskyros naudotojų sąrašą ir pan. (CPK 178 straipsnis). Pagal bylos duomenis komentarą tikrai matė tik vienas asmuo - Lenkijos įmonė (duomenys neskelbtini). Bet kokiu atveju, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad tai galėjo būti ypač siauras ratas asmenų. Ieškovas apskritai neįrodinėjo komentaro matymo trukmės. Taigi, paskleista informacija plačiai nepaplito. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų siekęs tyčia pakenkti ieškovui; tai buvo iš esmės padaryta išreiškiant nepasitenkinimą kitos sutarties šalies elgesiu. Be to, nenustatyta, kad dėl atsakovo pateikto komentaro ieškovui būtų atsiradusios reikšmingos neigiamos teisinės pasekmės. Ieškovas tik nurodė, kad minėta Lenkijos įmonė (duomenys neskelbtini) atsisakė sutikti su 30 d. atsiskaitymo atidėjimu. Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kokia praktika jo veikloje dėl atsiskaitymo buvo vyraujanti. Antra vertus, atsižvelgiant į mokėtinas sumas už pervežimus, šiuo konkrečiu atveju 750 Eur, nėra pagrindo išvadai, kad šis nepatogumas įmonei (ieškovui) galėjo sukelti kokių nors didesnių sunkumų savo veikloje.

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas yra ypač aktyvus bylininkas; linkęs bylinėtis įvairiais klausimais su buvusiais verslo partneriais ir kitais asmenimis.

Be to, pats ieškovas buvo minėtos sistemos dalyvis, tad jis turėjo žinoti, kad atsisakydamas mokėti už prastovą ir jos neginčydamas teismine tvarka, atitinkami duomenys gali būti patalpinti šioje sistemoje, taip pat atsirasti kitos neigiamos teisinės pasekmės. Todėl, nesiimdamas teisėtų priemonių nuginčyti prašomą sumokėti skolą už prastovą, ieškovas ir pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką.

16. Atsižvelgiant į sprendimo 13 – 15 punktuose išdėstytus argumentus, juos apibendrinant, darytina išvada, kad net ir laikant, jog yra visų būtinų faktų asmens dalykinei reputacijai ginti pagal CK 2.24 straipsnį visetas, tačiau reali neturtinė žala, kurią būtų galima priteisti, ieškovui neatsirado.

Tuo tarpu ieškovas reikalavimo paneigti paskleistus duomenis nėra pareiškęs, tad šiuo klausimu teismas nepasisako.

17. Kita vertus, ieškovas apskritai neįrodė, kad ginčijamą komentarą paskelbė būtent atsakovas.

Ieškovas pateikė teismui (duomenys neskelbtini) 2018-05-14 raštą, kuriame teigiama, jog P. C. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sistemoje paskelbė ginčijamą komentarą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo tarpu atsakovas taip pat pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) 2018-12-21 raštą, kuriame teigiama, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota (duomenys neskelbtini) platformoje 2016 birželio 23 d., bet negavo įgaliotos bendrovės statuso ir niekada neturėjo galimybės naudotis (duomenys neskelbtini) platforma.

Taigi, byloje yra pateikti prieštaringi duomenys dėl subjekto. Vertinant, kuriuo raštu turėtų būti vadovaujamasi, pasakytina, kad ieškovo pateiktame dokumente nurodytas tik įmonės pavadinimas, kuris sutampa su atsakovu. Gi, atsakovo pateiktame dokumente ne tik nurodomas atsakovo pavadinimas, tačiau ir atsakovo įmonės kodas, kuris vienareikšmiškai leidžia identifikuoti juridinį asmenį. Tuo tarpu neaišku, ar ieškovo pateiktame dokumente nurodytas juridinis asmuo tikrai yra atsakovas; pavadinimas sutampa, tačiau nėra juridinio asmens kodo. Be to, atsakovo pateiktas į bylą dokumentas yra vėlesnis.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas iš esmės neįrodė, jog ginčijamą komentarą paskelbė būtent atsakovas (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad teisė pasirinkti atsakovą, kuriam reiškiami reikalavimai, priklauso ieškovui. Ieškovas šioje byloje reikalavimus pareiškė atsakovui (duomenys neskelbtini), tačiau, minėta, neįrodė, kad komentarą parašė būtent atsakovas. Tuo tarpu jokiam kitam asmeniui šioje byloje reikalavimai nėra pareikšti. Tad ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį.

18. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, tad jis atmestinas.

19. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Ieškovo ieškinys atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai; pastarasis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas teigia, kad jis iš viso patyrė 1 125 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas (600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 525 Eur už informacijos bylai rinkimą ir atstovavimą dviejose teismo posėdžiuose).

Tačiau, visų pirma, teismas pažymi, kad ieškovas pagrįsdamas 525 Eur patirtų išlaidų už advokato padėjėjo informacijos bylai rinkimą ir jo atstovavimą dviejose teismo posėdžiuose pateikė 2018-12-20 sąskaitą faktūrą minėtai sumai, tačiau iš jos nesimato, kad ši sąskaita būtų apmokėta; kitų mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų šios sąskaitos faktūros apmokėjimą taip pat nepateikė. Tad teismas šių išlaidų negali priteisti.

Antra, dėl atsakovo patirtų 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą pasakytina, kad atsakovo šios patirtos išlaidos yra per didelės; atsakovo pateiktas atsiliepimas nėra pakankamai išsamus ir argumentuotas, jį rengė advokato padėjėjas. Tad teismas laiko, kad ieškovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti pripažintos racionalios, pagrįstos ir būtinos tik 500 Eur sumoje.

Tad atsakovui iš ieškovo iš viso priteistina būtent 500 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginti.

21. Teismas iš viso patyrė 4,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų, tad šios išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų) atsakovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 4,45 Eur (keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.