Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, jog ieškovei teko patirti daug netekčių ir sunkių išgyvenimų, kas trukdė išspręsti problemas. Ieškovė neturi jokio išsilavinimo, nekalba lietuviškai, neturi pakankamai socialinių įgūdžių. Be to, jos turtinė padėtis yra sunki, ji ilgus metus prižiūrėjo savo sergančius tėvus, negalėjo dirbti, neturėjo jokių pajamų. Senatvės pensija jai buvo paskirta tik 2021 metais, ilgai buvo be asmens tapatybės kortelės. Šiuo metu turi daug sveikatos problemų, buvo hospitalizuota dėl šlaunikaulio lūžio, hipertenzijos, jai nustatytas neįgalumas, diagnozuotas piktybinis navikas. Atstovės teigimu, ji negalėjo įvertinti adekvačiai susiklosčiusios teisinės situacijos, jos subjektyviu supratimu butas jai priklauso, nes turi testamentą. Analogiškai mąstė ir A. T., nes butas buvo registruotas jos vardu, nežinojo, kad reiktų kreiptis į notarą palikimui priimti. Yra pateikta daug įrodymų, kad ji elgėsi su butu kaip savo, atliko mokėjimus už butą, jį remontavo. G. Š. taip pat priėmė turtą faktiniu valdymu. Ieškovė įsikėlė į butą, kai reikėjo prižiūrėti sergančius tėvus. Bute dar gyveno A. T. anūkas D. Š.. Jokio kito gyvenamojo būsto ieškovė neturi, todėl būtent jai testamentu A. T. paliko butą testamentu. Sutinka, kad už butą yra dideli įsiskolinimai, nors ieškovė mokėjo pagal išgales. Apie susidariusią situaciją ieškovė sužinojo tik po teisinės konsultacijos, o teisinės pagalbos kreipėsi ieškovės anūkas, suradęs VĮ Turto banko raštą dėl reikalavimo išsikelti. To laiško turinio ieškovė nesuprato. Jos subjektyvus suvokimas, neišsilavinimas, kalbos nežinojimas neleido jai suvokti laiško turinio.

Liudytoja A. S. pažįsta ieškovę seniai, draugavo su jos dukra, kai ji buvo gyva, pažinojo ieškovės tėvus, dažnai lankėsi bute A.. Patvirtino, kad ieškovė po savo tėvų mirties gyveno bute, tvarkėsi, save laiko buto savininke. Teigė, jog ir dabar dažnai užsuka jai padėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės tėvai A. T. ir A. T. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (mirė (duomenys neskelbtini) ir ieškovės G. Š., gim(duomenys neskelbtini)m. 1994-10-11 įsigijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. T. mirė. Ieškovės motina A. T. po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, liko gyventi bute. 2015-02-24 A. T. sudarė Testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kitą turtą ir jai priklausančias teises paliko dukrai G. Š.. (duomenys neskelbtini) A. T. mirė. Po motinos mirties ieškovė į notarą nesikreipė. Palikėjų įpėdiniams nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, nuosavybės teisę į butą Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro 2019-10-02 palikimo perėjimo valstybei liudijimais Nr. 7918-7 ir 7921-7 perėmė Lietuvos Respublika.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti

Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į pavel­dimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės tėvų A. T. ir A. T. bendroji jungtinė nuosavybė, nes 1994-10-11 Mainų sutartimi Nr. 5676, buvo įgytas jų santuokos metu. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašas, santuokos liudijimas. VĮ Registrų centro duomenimis sutuoktiniai šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą. Remiantis rašytiniais dokumentais A. T. po savo sutuoktinio A. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) reguliariai mokėjo už dujas, elektrą, šildymą bei komunalines paslaugas (priedas Nr. 5). Bylos duomenys patvirtina, jog jau po savo sutuoktinio mirties A. T. sudarė vartojimo sutartis su paslaugų tiekėjais (priedas Nr. 12). Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog A. T. vykdė aktyvius veiksmus, t. y. rūpinosi likusiu po vyro mirties turtu, reguliariai atliko mokėjimus, elgėsi kaip buto savininkė. Be to, 2015-02-24 A. T. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, tame tarpe ir nekilnojamąjį, paliko savo dukrai G. Š., šios bylos ieškovei.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas galima pagrįstai teigti, jog A. T. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio A. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Bylos medžiaga patvirtinta, jog ieškovės motinai A. T. neterminuotai nuo 2007 m. buvo nustatyta antra invalidumo grupė, kuri yra prilyginama vidutinių specialiųjų poreikių lygiui (priedas Nr.13). Nuolatinė priežiūra ir slauga buvo reikalinga ir segančiam ieškovės tėvui. Bylos duomenimis tėvus namuose slaugė ir jais rūpinosi ieškovė. Be to, 2013 metais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) apsigyveno ir tuo metu dar nepilnametis ieškovės anūkas D. Š., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, o jo rūpintoja paskirta ieškovė G. Š. (priedas Nr. 11). Po A. T. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytojai – ieškovės anūkas D. Š., jo draugė D. V. ir A. S.. UAB „Naujininkų ūkis 2019-04-09 raštu VĮ Turto banką informavo, jog įsiskolinimas už komunalines paslaugas tai dienai siekė 297,02 Eur. Ieškovės atstovės teigimu, įsiskolinimas paslaugų tiekėjams susidarė dėl ieškovės sunkios finansinės padėties. Remiantis bylos medžiaga matyti, jog 2021-10-11 VSDFV sprendimu buvo nuspręsta G. Š. skirti 176,75 Eur dydžio senatvės pensiją, ieškovei taip pat paskirta 28,63 Eur dydžio našlių pensija. Tačiau nepaisant menkų gaunamų socialinių išmokų, ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie tai, kad keletą mokėjimų už butą jos vardu buvo atlikta ir po motinos mirties (priedas Nr. 8). Be to, liudytojas D. Š. patvirtino, jog per laikotarpį po A. T. mirties ieškovė atliko savo lėšomis nedidelį buto remontą, klojo plyteles vonioje, tapetavo kambarį. Įvertinus ieškovės amžių, sveikatos stovį, sunkią turtinę padėtį, socialinių įgūdžių stoką bei išsilavinimo lygį, konstatuotina, jog ieškovė rūpinosi turtu pagal savo išgales, subjektyviai laikydama šį turtą savu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą – šalių bei liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, jų visumą, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad A. T. po savo sutuoktinio A. T. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir kad G. Š. po savo motinos A. T. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi siekiant realizuoti ieškovės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų nuginčijimo

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra palikimas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-969/2020). CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo perėjimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą perėmė kitas asmuo.

Nagrinėjamu atveju apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo 2022m. kovo mėnesį iš anūko, radusio 2020-01-10 VĮ Turto bankas pranešimą, kuriame nurodyta, kad turtas priklauso valstybei. Šias aplinkybes paliudijo D. Š.. Visi teismo posėdyje išklausyti liudytojai patvirtino, jog su ieškove bendrauja rusų kalba, lietuvių kalbos ji nemoka, ir kad pranešime nurodytos informacijos ji nesugebėtų perskaityti ir/ar suprasti. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi nedelsiant, t. y. 2022m. balandžio 25d.

Tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme numatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių, o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai yra apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė yra pirmos eilės ir testamentinė įpėdinė, todėl teismui nustačius juridinę reikmę turinčius faktus apie palikimo priėmimą faktiškai jį pradėjus valdyti, ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimus pagrįstas ir tenkintinas. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo (šiuo atveju motinos) turtą po jos mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1-3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Tačiau vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šių taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai(neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, nulėmusių ginčijamų palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimą, ir (ar) atsakovo netinkamo procesinio elgesio byloje nebuvo nustatyta, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro išduotus 2019-10-02 palikimo parėjimo valstybei liudijimus, notarinio reg. Nr. 7918-7 ir 7921-7, į palikimą, atsiradusį po A. T. ir A. T. mirties – butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.