Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

(duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios A. K. atstovei pagal įstatymą J. G., įgaliotajai atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų (ar situacinių aplinkybių) A. K. daromą poveikį jos parodymams (jų turiniui).

Motyvuojamoji dalis

Apie itin didelius kaltinamojo seksualinius poreikius teisme aiškino apklausta kaip liudytoja nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) J. G., ji taip pat nurodė, jog V. V. siekė su ja lytinių santykių ir oraliniu bei analiniu būdu. Šios J. G. nurodytos aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimą nukentėjusiosios A. K. parodymuose, siųstose žinutėse (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios kitiems anksčiau minėtiems asmenims nurodytų aplinkybių realumu, kadangi nukentėjusioji aiškino ir apie būtent tokio pobūdžio kaltinamojo veiksmus ją seksualiai prievartaujant.

Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. V. V. pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu nurodyti du iš tokių požymių: fizinio smurto panaudojimas – nukentėjusiosios paėmimas už pečių ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savo kūnu, stiprus laikymas, prirėmimas prie sienos, taip palaužiant nukentėjusiosios valią ir pasipriešinimą; pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, kaltinime nurodyto fizinio smurto panaudojimo faktus palaužiant nukentėjusiosios valią ir pasipriešinimą patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai (duomenys neskelbtini), bet ir kitų asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai: liudytojos V. D. parodymai, kad (duomenys neskelbtini); specialistės E. L. parodymai, kad (duomenys neskelbtini). Dėl pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiojo būkle – kaltinamasis V. V., (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja, akivaizdu, žinojo pastarosios (duomenys neskelbtini), todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas savo lytinę aistrą analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kurią nulėmė jos (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. K. sukako (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini), tačiau, teismo nuomone, kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus iki 2020 m. spalio mėn. vidurio, ir toliau naudojosi bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nes nuo (duomenys neskelbtini) pastaroji jau buvo paveikta su ja atliktų seksualinio prievartavimo veiksmų.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas laiko įrodyta, kad kaltinime nurodytus seksualinio prievartavimo veiksmus kaltinamasis V. V. atliko nesutinkant nukentėjusiajai A. K., tai yra prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini), dėl kurios nukentėjusioji negalėjo (duomenys neskelbtini) (remiantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis – duomenys neskelbtini)), bei palauždamas pastarosios valią ir pasipriešinimą fiziniu smurtu. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis V. V., atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį ((duomenys neskelbtini) amžiaus įvykių metu), suvokė nukentėjusiosios nesutikimą tenkinti jo lytinę aistrą, tai jam buvo akivaizdu ir iš nukentėjusiosios tiesiogiai žodžiais bei veiksmai reiškiamo pasipriešinimo, kas jau aptarta anksčiau.

Kadangi teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiosios A. K. parodymų patikimumo nustatant jos atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos faktą ir kitas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nukentėjusiosios parodymus kaltinime teisingai nurodytas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo laikas (laikotarpis nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos–gruodžio mėnesio pradžios iki 2020 metų spalio mėn. vidurio), vietos (butai, esantys (duomenys neskelbtini), namai, esantys (duomenys neskelbtini)) ir kaltinamojo atliktų veiksmų, tenkinant lytinę aistrą su nukentėjusiąja, skaičius – ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) kartų.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis V. V., atlikdamas nagrinėjamus nusikalstamus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiąja prieš jos valią, panaudoja fizinį smurtą prieš fiziškai silpnesnę nukentėjusiąją tikslu palaužti jos valią ir pasipriešinimą, pasinaudoja nukentėjusiosios bejėgiška būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip. Kaltinamojo V. V. padarytas nusikaltimas yra baigtas, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su ly­ti­nės aist­ros tenkinimo prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos – (duomenys neskelbtini) asmens seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Remiantis byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų, specialistės parodymais) nustatyta, kad kaltinamasis V. V. seksualinės prievartos veiksmus atliko labai dažnai, todėl kaltinime pagrįstai nurodoma, kad jis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją nuolat. Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu seksualiai prievartavo nukentėjusiąją ir sistemingai. Teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. V. inkriminuojamus veiksmus būtų atlikęs laikydamasis kokios nors sistemos, planingai (Lietuvių kalbos žodynas), todėl šią aplinkybę teismas šalina iš kaltinimo V. V. Teismas iš kaltinimo šalina ir aplinkybę, kad kaltinamasis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją ilgą penkerių metų laiko tarpą. Teismo nuomone, ši aplinkybė yra perteklinė, nes kaltinime yra nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis – nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos–gruodžio mėnesio pradžios iki 2020 metų spalio mėn. vidurio, be to, minėta aplinkybė yra ir nevisiškai tiksli, nes nusikalstami veiksmai buvo atliekami mažiau nei penkerius metus.

Nustatyta, kad nukentėjusioji A. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89). Taigi, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. K. sukako (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tęsėsi dar iki 2020 m. spalio mėn., tai yra kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko prieš nukentėjusiąją A. K. tiek jai būnant (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinimas V. V. tikslinamas, nurodant jame aplinkybę, kad V. V. nuo (duomenys neskelbtini) seksualiai prievartavo nukentėjusiąją A. K. kaip (duomenys neskelbtini). Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis V. V. buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu. Atkreipiamas dėmesys, jog dėl minėtos papildomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės (kvalifikuojančio požymio) nurodymo kaltinime kaltinamojo V. V. padaryto nusikaltimo kvalifikacija nesikeičia, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, jei asmens padarytoje veikoje yra keli išžaginimą ar seksualinį prievartavimą kvalifikuojantys požymiai, veika laikoma vienu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) asmens seksualinį prievartavimą).

Pagal bylos duomenis, nusikalstamus kaltinamojo veiksmus siejo vieninga tyčia, kadangi jie nebuvo nutrūkę – tęsėsi nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos–gruodžio mėnesio pradžios iki 2020 metų spalio mėn. vidurio, nusikalstama veika buvo daroma nuolat, todėl kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika atitinka tyčinės tęstinės veikos požymius.

Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu kaip liudytoja buvo apklausta ir (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė V. V., bendravusi su V. V., J. G. ir A. K. sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini). Liudytoja V. V. taip pat jokios reikšmingos informacijos apie nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nepateikė. Tai, jog nukentėjusioji A. K. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė liudytoja V. V., nei patvirtina, nei paneigia V. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apie nukentėjusiosios A. K. (duomenys neskelbtini) aplinkybes išsamiai paaiškino J. G., jos paaiškinimo esmė – (duomenys neskelbtini).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos veikos.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad nukentėjusiajai A. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), kilęs sąsajoje su byloje tiriama veika (tiriamais V. V. veiksmais) ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 1-10). Teisiamajame posėdyje šią išvadą pateikusi ekspertė Ž. V. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). Ekspertės teigimu, (duomenys neskelbtini). Ekspertė A. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

Byloje apklausta specialistė psichologė psichoterapeutė E. L., (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad (duomenys neskelbtini). Apie nukentėjusiosios A. K. patirtos seksualinės prievartos stiprų traumuojantį poveikį ir stebimas neigiamas pasekmes jos sveikatai galima spręsti ir iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) J. G., liudytojos O. P. parodymų apie nukentėjusiosios emocinę būseną ((duomenys neskelbtini) ir pan.) po nagrinėjamų įvykių.

Vertindamas šiuos faktinius duomenis teismas daro išvadą, jog tarp kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų (seksualinio prievartavimo) ir atsiradusių pasekmių ((duomenys neskelbtini), vertinamo kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismui nekyla abejonių, kad beveik penkerių metų laikotarpį ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) kartų vykę seksualinės prievartos veiksmai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios A. K. sveikatai. Be to, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo nustatytas kompetentingų subjektų, abejoti jų išvadų patikimumu nėra jokio pagrindo.

Kaltinamasis V. V., visiškai neigdamas savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo, savo psichinio santykio su veika ir jos padariniais nenurodė (numatė ar nenumatė, kad dėl jo veiksmų susirgs nukentėjusioji, jei numatė, tai ar norėjo tokių pasekmių, ar tik sąmoningai leido joms atsirasti). Todėl teismas apie kaltinamojo psichinį santykį su veika ir padariniais sprendžia iš byloje nustatytų aplinkybių. Kaltinamasis V. V., būdamas (duomenys neskelbtini) žmogus, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog jo nusikalstami veiksmai ilgą laiko tarpą seksualiai prievartaujant (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją prieš pastarosios valią, netgi panaudojant fizinį smurtą, yra pavojingi nukentėjusiosios psichikai, numatė, kad gali sukelti nustatytus padarinius jos psichinei sveikatai, ir nors šių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti. Taigi kaltinamasis V. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo V. V. padaryta aptariama nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi jis nesunkiai sutrikdė (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), asmens sveikatą. Kaltinimas V. V. tikslinamas, nurodant jame papildomą aplinkybę, kad V. V. nuo (duomenys neskelbtini) nesunkiai sutrikdė (duomenys neskelbtini) A. K. sveikatą. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis V. V. buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu. Dėl šio kaltinimo patikslinimo kaltinamojo V. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes kaltinamajam V. V. už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

Kaltinamasis V. V. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 150 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. V. padarė ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, 11 straipsnio 4 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje numatyta taip pat vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. anksčiau (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 144-145), galiojančių (duomenys neskelbtini) neturi (2 t., b. l. 147-148), (duomenys neskelbtini) neįrašytas (2 t., b. l. 156), nuo (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) laikotarpį (duomenys neskelbtini) kartų (3 t., b. l. 185), taip pat nuo (duomenys neskelbtini) m. lankė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorės charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 186).

Įvertinęs šias reikšmingas kaltinamojo V. V. padarytų nusikaltimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo V. V. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiais mažesnes kaip straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus (BK 150 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalis) numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Kaip jau minėta, tiek BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tiek BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam V. V. klausimą. Taikyti kaltinamajam V. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti ir nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-323/2012, 2K-93/2013, 2K-116/2013). Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam V. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje teismas nenustatė.

Kaltinamajam V. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs (duomenys neskelbtini), atsiranda dėl prievartinių santykių, kaip ir nagrinėjamu atveju, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip ideali sutaptis pagal BK 150 straipsnį su BK 138 straipsniu (kasacinės nutartys Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-294-648/2017 ir kt.).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. K. atstovė pagal įstatymą J. G. pateikė civilinį ieškinį, vėliau – patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 422,21 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiosios A. K. naudai (3 t., b. l. 80-81, 187-190). Ieškinyje nurodyta, kad A. K. dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo (duomenys neskelbtini). Pažymima, jog (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) sudaro 422,21 Eur turtinės žalos. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kad nukentėjusioji A. K. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumokėta 265 Eur, taip pat pateikti mokėjimo nurodymai, kvitai ir kt., t. y. duomenys, patvirtinantys turtinės žalos dydį (3 t., b. l. 191-210).

Teismas , nustatęs, kad tarp kaltinamojo V. V. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 straipsnis).

Kaip jau minėta, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo 422,21 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. K.. Nukentėjusioji A. K. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturi, jos atstovė pagal įstatymą J. G. nurodė, kad turtinę žalą (422,21 Eur) už (duomenys neskelbtini) patyrė ji, t. y. J. G.. Esant tokioms aplinkybėms civiliniu ieškiniu nepagrįstai prašoma priteisti turtinę žalą nukentėjusiajai A. K., kadangi turtinė žala jai nepadaryta, o nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. G., teigusi, jog ji patyrė turtinę žalą, civilinio ieškinio nereiškia, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei teismų praktika tokios kategorijos bylose aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus seksualinio prievartavimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekelia abejonių, kad (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. K. kaltinamojo V. V. neatsakingi ir amoralūs veiksmai sukėlė itin skaudžius dvasinius išgyvenimus bei stresinę reakciją. Tuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusioji seksualinę prievartą patyrė iš žmogaus (duomenys neskelbtini), prievarta tęsėsi nuolat kelerius metus, prievartos veiksmai buvo vartojami ir (duomenys neskelbtini). Taigi, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. K. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – tyčinių nusikalstamų kaltinamojo V. V. veiksmų, atliktų vadovaujantis itin žemomis teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis, patyrė civiliniame ieškinyje nurodytus dvasinius išgyvenimus, dėl nusikaltimo metu prieš ją atliktų veiksmų jai iki šiol (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nukentėjusiajai konstatuotas (duomenys neskelbtini) (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kilęs sąsajoje su kaltinamojo V. V. veiksmais, tai akivaizdžiai matyti ir iš anksčiau aptartų specialistės psichologės psichoterapeutės E. L. nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) J. G., liudytojos O. P. parodymų apie (duomenys neskelbtini), ekspertės Ž. V. paaiškinimų teisme, kad (duomenys neskelbtini).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina ne tik į išdėstytas aplinkybes, bet ir, siekdamas užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. V. yra (duomenys neskelbtini), gana (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini), t. y. turintis galimybę (duomenys neskelbtini) ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis są­ži­nin­gumo, tei­sin­gu­mo bei pro­tingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 20000 Eur yra adekvati piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus dvasinius sukrėtimus ir neigiamus išgyvenimus – paniekinimą, pažeminimą ir pan. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio už panašaus pobūdžio nusikaltimus, kuria remiantis svarbūs kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos trukmė, nusikalstamų veiksmų intensyvumas (tai jau aptarta anksčiau), taip pat vadovaujasi teismų praktika pripažįstant, kad seksualiniai veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi. Be to, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertina ir faktą apie besikeičiančią ekonominę situaciją. Todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje nurodyta, kad advokatėms Vidai Povilaitienei ir Zojai Kastėnienei teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. valstybė patyrė 1131,18 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti valstybei (4 t., b. l. 9-12). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. K. pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios teisių gynimą (BPK 55 straipsnio 4 dalis). Todėl iš kaltinamojo V. V. valstybės naudai turi būti išieškotos nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydis yra objektyvus ir proporcingas suteiktai teisinei pagalbai.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, grąžintas saugoti A. K. (2 t., b. l. 63-64), mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, grąžintas saugoti V. V. (2 t., b. l. 80-81), – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini atitinkamai A. K. ir V. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Laikmena (CD) su (duomenys neskelbtini) A. K. ir V. D. apklausų įrašais, prisegta bylos 3 tomo viršelio, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimą 6 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. V. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. V. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. K. ir liudytoja J. G., nesilankyti jų buvimo vietose.

Priteisti iš V. V. 20000 (dvidešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. K. ir 1131,18 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 18 centų) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (422,21 Eur) atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, grąžintą saugoti A. K., – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą saugoti V. V., – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. V.

Laikmeną (CD) su (duomenys neskelbtini) A. K. ir V. D. apklausų įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.