- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2-6757-820/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02470-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo 107,64 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 17 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir 0,23 EUR komisinį mokestį, sumokėtą Swedbank AB bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą.
2. Ieškovas nurodė, kad į atsakovo nuosavybės teise valdomą objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pasikeitė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ juridinio asmens pavadinimas į UAB „Ignitis“. Atsakovui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.388 straipsnio 1 dalimi) bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais susijusias pareigas (CK 6.387 straipsnio1 dalimi) atsirado vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136, 6.383, 6.384 ir 6.388 straipsniais, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu bei kitais teisės aktais. Atsakovas pilnai neatsiskaitė su ieškovu už per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 30 d. objekte už suvartotą elektros energiją, todėl iš viso susidarė 107,64 EUR skola už elektros energiją.
3. Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas objekte suvartotai elektros energijai apskaityti yra įrengęs atskirą elektros energijos apskaitos prietaisą, kurio rodmenų pagrindu apskaičiuota skola. 2012 m. lapkričio 27 d. ieškovas sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su G. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 2018 m. kovo 13 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas už objekte suvartotą elektros energiją sumokant 60,62 EUR (atsiskaitant mokėjimo knygele). Paskutinio mokėjimo metu buvo deklaruoti skaitiklio rodmenys nuo 9858 kWh iki 10341 kWh, vėliau elektros energija buvo vartojama, tačiau nebuvo atsiskaitoma. 2019 m. vasario 5 d. trečiasis asmuo ieškovui išsiuntė 2019 m sausio 30 d. buto patikrinimo aktą Nr. 5.22-19/1604 su užfiksuotais skaitiklio rodmenimis 11169 kWh, kurių pagrindu buvo paskaičiuota 107,64 EUR skola. Skolos susidarymo laikotarpiu rašytinių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių dėl objekte patiektos elektros energijos nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu ieškovas neturi. Nors su atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovui kaip objekto savininkui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Paaiškino, kad sąskaitos buvo išrašomos to asmens vardu, kuris buvo sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi ieškovo duomenų bazėje buvo suvesta tokia informacija. Ieškovas apie nuomininkės mirtį sužinojo tik trečiajam asmeniui pateiktus patikrinimo aktą ir pradėjus skolos išieškojimo procesą. Objekto perdavimas valdyti trečiajam asmeniui ir/ar nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas trečiojo asmens ir/ar nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas visu skolos laikotarpiu neteikė PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydis, vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, daugiau duomenų, tame tarpe ir konkretizuotų atitinkamų apmokėtų/neapmokėtų laikotarpiu už elektros energijos tiekimą bute, tarifų, suvartotų kWh, PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų neprideda. Pažymėjo, kad visa skola sudaroma remiantis 2019 m. vasario 28 d. išrašyta sąskaita Nr. LREP 01511416, kurios byloje nėra. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, įskaitant ginčo butą, buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2003 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 212 butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas G. V.. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2012 m. lapkričio 27 d. su G. V. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodomu skolos susidarymo laikotarpiu butas (duomenys neskelbtini) nebuvo išnuomotas.
5. Atsakovas triplike nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ginčo butas buvo SI? „Vilniaus miesto bu?stas“ (turto patikėtinio) žinioje, todėl jam kyla prievolė sumokėti už skolą minėtu laikotarpiu. SI? „Vilniaus miesto bu?stas” valdo, naudoja ir disponuoja perduotu turtu bei atstovauja jos interesus visu? instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugu? teikimą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, SI? „Vilniaus miesto bu?stas” patikėjimo teise valdomoms, gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėju? (šilumos, elektros, duju? ir kt.) patalpų administratorių, daugiabučių namu? savininku? bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamu? nuomojamu? patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtu? patalpų, atstovauja tokiuose teisminiuose ginčuose. Prašė teismo siu?lyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje, atsakovu traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybe?, o SI? „Vilniaus miesto bu?stas“, netenkinus prašymo, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas” atsiliepimo nepateikė.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija duomenimis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.2., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, į. k. 111109233, įregistravimo pagrindas: 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 870, 1999 m. gruodžio 31 d. Perdavimo - priėmimo aktas Nr. 1794-01, išregistravimo pagrindas: 2020 m. balandžio 30 d. Perdavimo - priėmimo aktas Nr. 1308 (išrašo 4.4 punktas). Išraše prie juridinių faktų (7.4 punktas) nurodyta, kad sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas G. V., įregistravimo pagrindas: 2012 m. lapkričio 27 d. nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1394, 2012 m. gruodžio 4 d. Perdavimo - priėmimo aktas Nr. 5.22-1394; išregistravimo pagrindas: 2019 m. kovo 6 d. Asmens prašymas, įrašas galioja nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2019 m. kovo 12d.
9. Atsakovas nurodė, kas savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, tarp jų ir ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotos savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Viešame registre duomenų apie patikėjimo teisės įregistravimą nėra.
10. 2003 m. lapkričio 3 d. nuomotojas UAB „Priemiestis” ir nuomininkė G. V. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį 212 dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos.
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 30-2008 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigota sudaryti su G. V. socialinio būsto (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; pasirašyti buto perdavimo ir priėmimo aktą tik tada, kai nuomininkė pateiks su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių kopijas. 2012 m. lapkričio 27 d. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir G. V., 2012 m. gruodžio 4 d. pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas. G. V. mirė (duomenys neskelbtini) (SPIS sistemos duomenys).
12. Už objekte (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją susidarė 107,64 EUR skola pagal ieškovo pateiktą „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2017-11-10 iki 2021-11-16“. Iš šios ataskaitos matyti, kad buvo išrašytos sąskaitos 2018 m. kovo 14 d. ir 2019 m. vasario 28 d.
13. Ieškovas su dubliku pateikė į bylą 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą už elektros energiją Serija REO Nr. 00972500, išrašytą G. V., adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad mokėtina suma 54,58 EUR, sąskaitoje nurodyta: patikrinti rodmenys 2017 m. lapkričio 10 d. - 9858, deklaruoti rodmenys 2018 m. kovo 13 d. - 10341, elektros energijos kiekis – 483 kWh. Taip pat pateikta 2019 m. vasario 28 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra už elektros energiją Serija Nr. LREP 01511416, išrašyta G. V., adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią rodmens IKI gavimo data - 2019 m. sausio 30 d., rodmuo IKI/NUO - 11 169/10 341, kiekis kWh – 828, suma - 107,64 EUR. Minėtose sąskaitose nurodyta, kad sutarties data - 2012 m. lapkričio 27 d.
14. Iš 2019 m. sausio 30 d. Buto patikrinimo akto Nr. 5.22-19/1604, pasirašyto SĮ „Vilniaus miesto būstas” atstovų, matyti, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklių rodmenys – 11169,2; pastabose nurodyta, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini), bute gyvenančių ir deklaruotų asmenų nėra.
15. Atsakovas atsiliepime nesutiko su skola, nurodė, kad ieškovas neteikė PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydis. Minėta, kad ieškovas su dubliku pateikė 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą, išrašytas G. V. vardu. Ieškovas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 27 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl objektui tiekiamos elektros energijos buvo sudaryta su buvusia nuomininke G. V., sąskaitos buvo išrašomos to asmens vardu, kuris buvo sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi ieškovo duomenų bazėje buvo suvesta tokia informacija, ieškovas apie nuomininkės mirtį sužinojo tik trečiajam asmeniui pateiktus Patikrinimo aktą. Ieškovui su dubliku pateikus sąskaitas už butui teiktą elektros energiją, atsakovas triplike neginčijo sąskaitose nurodytų skaitiklio duomenų ir mokėtinos sumos. Ginčo, kad elektros energiją butui tiekė ieškovas byloje nėra. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais duomenimis sprendžia, kad objektui, adresu (duomenys neskelbtini), yra susidariusi 107,64 EUR skola už laikotarpį ne anksčiau nei nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (2019 m. sausio 30 d. Buto patikrinimo akto Nr. 5.22-19/1604 surašymo). Ieškovo sąskaitos faktūrose nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 27 d. sudaryta sutartis su G. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Skolos susidarymo laikotarpiu rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis ieškovo su atsakovu ar trečiuoju asmeniu sudaryta nebuvo ir ginčo dėl to byloje nėra.
16. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nesutiko, jog jam kyla prievolė sumokėti už skolą minėtu laikotarpiu, nes ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu perduotas valdyti SI? „Vilniaus miesto bu?stas”. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ginčo butas buvo turto patikėtinio trečiojo asmens žinioje, todėl jam kyla prievolė sumokėti už skolą minėtu laikotarpiu.
17. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas. Taisyklių 101 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, pagal minėtą teisės normą rašytinės sutarties su energijos tiekimo nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už į elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl nepaisant to, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas. Šalys neginčijo, jog tarp ieškovo ir kitų asmenų (atsakovo ar trečiojo asmens) rašytinė sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovas, prievolė atsiskaityti už į butą tiektą elektros energiją tenka atsakovui. Tokia praktika analogiškose bylose formuojama ir aukštesnės instancijos teismų (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-627-258/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-753-232/2021 ir kt.).
18. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau atsakingas už buto išlaikymą ieškovui ir energijos tiekėjui išlieka atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis trečiojo asmens patikėjimo teisė į ginčo butą nebuvo registruota ir išviešinta registre. Registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip netinkamo atsakovo byloje, atmestini dar ir tuo pagrindu, jog patikėjimo teisė nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre.
19. Vilniaus miesto savivaldybei ar trečiajam asmeniui nesudarius su elektros tiekėju (ieškovu) rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės kaip vartotojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, už elektros tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 30 d. turi sumokėti atsakovas. Skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovo pateikta „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2017-11-10 iki 2021-11-16“, 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija REO Nr. 00972500 ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra Serija Nr. LREP 01511416 bei 2019 m. sausio 30 d. Buto patikrinimo aktas Nr. 5.22-19/1604. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 107,64 EUR skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
20. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 107,64 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17 EUR žyminis mokestis ir 0,23 EUR komisinis mokestis, sumokėtas AB „Swedbank“ už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).
22. Valstybės patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 111109233) ieškovui UAB „Ignitis“ (į. k. 303383884) 107,64 EUR (vieną šimtą septynis eurus ir 64 euro centus) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 107,64 EUR (vieno šimto septynių eurų ir 64 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,23 EUR (septyniolika eurų ir 23 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.