- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-88-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00430-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- K. B.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4750-762/2020 pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį dėl negrąžinto kredito, delspinigių, negautų pajamų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei K. B., trečiajam asmeniui R. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5784,89 Eur negrąžinto kredito; 442,54 Eur delspinigių; 361,13 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui; 8,10 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 20 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos); 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė K.B. ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. VKB-2017-28460 (toliau - Sutartis) pagal kurią Bankas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą, mokant pastovias mėnesio įmokas, sumokėti palūkanas bei įvykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles (Sutarties 2.1. p., 9.2.1.p.).
3. Kadangi atsakovė neįvykdė sutartyje nurodytų įsipareigojimų, bankas sutartį nutraukė. Reikalavimo perleidimo ieškovui dieną negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudarė 5 784,89 Eur.
4. Atsakovės atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė ir iš jos priteistinos negautos pajamos, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą, kas sudaro 361,13 Eur iki ieškinio parengimo teismui dienos ir 8,10 procentų palūkanos, skaičiuotinos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio iki prievolės įvykdymo, tačiau ne vėliau nei iki numatytos sutarties pabaigos. Pagal sutarties nuostatas atsakovė sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos buvo įsipareigojusi mokėti 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, jie sudaro 442,54 Eur .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 5 784,89 Eur negrąžinto kredito; 442,54 Eur delspinigių; 361,13 Eur negautų pajamų; 8,10 procento dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, apskaičiuotinas nuo negrąžintos kredito sumos likučio, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 20 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas apskaičiuotinas nuo priteistų sumų, kurioms sumokėti praleistas terminas, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 148 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, susijusiomis su tinkamu prievolių vykdymu, taip pat reglamentuojančioms solidarią skolininkų pareigą.
7. Teismas pripažino, kad ieškovas, remdamasis Vartojimo kredito sutarties 7.2. punkto nuostata, bei vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 4, 5 dalimi, naudodamasis jam suteikta pasirinkimo teise yra tinkamai nurodęs atsakovę kaip asmenį, iš kurio reikalauja kreditorinio įsipareigojimo ir iš to išplaukiančių negautų pajamų bei palūkanų priteisimo. Nors nutraukiant atsakovės santuoką su trečiuoju asmeniu teismo sprendimu buvo nuspręsta kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal sutartį priteisti vykdyti vienam R. B., tačiau teismas nurodė, jog sutarties skolos priteisimas vykdyti vienam R.B. nepakeičia atitinkamos sutarties sąlygų ir nepakeičia šalių atsakomybės prieš kreditorių, tai yra nepakeičia kreditoriaus teisės reikalauti skolos gražinimo iš kito solidaraus skolininko (atsakovės).
8. Nors atsakovė ginčijo jos pareigą atsiskaityti su kreditoriumi remiantis tuo, kad Vartojimo sutartį sudarė prieš savo valią trečiajam asmeniui R. B. prieš ją naudojant psichologinį smurtą, teismas vertino tokius teiginius kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją. Pažymėjo, kad atsakovė savo veiksmais pripažino sudarytos sutarties teisėtumą, jos neginčijo, naudojo suteiktas lėšas.
9. Teismas nurodė, kad ginčo dėl negrąžinto kredito pagal sutartį likučio nėra, 5 784,89 Eur sumą patvirtina ir prie reikalavimo perleidimo sutarčių pridėti priėmimo-perdavimo aktai, todėl ši suma, kaip pagrindinė įsiskolinimo suma, priteista iš atsakovės.
10. Nustatė, kad reikalavimo perleidimo dienai, tai yra 2019 m. lapkričio 29 d. skolininkų nesumokėtų palūkanų dalis sudarė 164,71 Eur. Už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo iki 2020 m. balandžio 30 d., skolininkai ieškovui tinkamo sutarties įvykdymo atveju būtų privalėję sumokėti papildomai dar 196,42 Eur (5784,89 Eur ? 8,10 proc. ÷ 365 d. ? 153 d.) palūkanų. Kreditorius pagrįstai iki ieškinio pareiškimo teismui dienos galėjo tikėtis gauti 361,13 Eur (164,71 Eur + 196,42 Eur), kurios pasireiškė negautų mokėjimo palūkanų forma, todėl šios ieškovo negautos pajamos priteistos.
11. Teismas pripažino, kad kreditorius pagrįstai tikėjosi, jog skolininkai tinkamai įvykdys sutartyje išvardintus įsipareigojimus gražinant suteiktą kreditą ir iki 2022 m. lapkričio 20 d. gražins visą kredito sumą bei sumokės sutartines palūkanas.
12. Nesant galimybės apskaičiuoti, kokius nuostolius (negautas pajamas) ieškovas patirs ateityje negautoms pajamoms kompensuoti priteistos sutartyje numatytos 8,10 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos likučio už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki sutartyje numatyto galutinio kredito gražinimo termino, tai yra iki 2022 m. lapkričio 20 d.
13. Sutarties 13.2.2.3., 14.1., 15.6 p. numatyta, jog kredito gavėjams sutartyje nustatytais terminais negražinant bankui kredito (jo dalies) ar kitų mokėjimų, kredito gavėjai įsipareigojo bankui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių skaičiavimo.
14. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas netesybos (bauda, delspinigiai) negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nuo kreditorinio reikalavimo į įsiskolinimą perleidimo ieškovui dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (viso 153 dienos) kredito gavėjai nebuvo įvykdę prašomo priteisti 5 784,89 Eur dydžio kreditorinio įsipareigojimo, todėl teismas pripažino, jog prašymas priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie sudaro 442,54 Eur (5 784,89 Eur ? 0,05 proc. ? 153 dienos, yra pagrįstas.
15. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos priteistos įstatymu reglamentuotos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteista ieškovui 148 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė K. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
17. Nurodo, kad ginčo sutartį sudaryti atsakovę privertė buvęs sutuoktinis R. B., kuris gautą paskolos sumą panaudojo savo asmeninėms reikmėms tenkinti. Todėl nutraukiant santuoką sprendime numatyta, kad kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. lapkričio 25 d. K.B. ir R.B. vardu sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2017-28460, negrąžinta kredito įmokų suma 2018 m. spalio 20 d. - 6764,38 Eur, priteisiama vykdyti vienam R. B.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko vienas vykdyti šiuos kreditorinius įsipareigojimus, pripažindamas, jog paskola buvo panaudota jo reikmėms. Todėl atsakovu byloje turėjo būti R. B. Su tuo nesutiko ieškovas, todėl ieškinys, pareikštas atsakovės atžvilgiu, atmestinas.
19. Teigia, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė buvo R.B. priversta sudaryti sutartį, ji laukėsi, o prieš ją buvo naudota psichinė prievarta, grasinta, jog nepasirašius sutarties R.B. su ja išsiskirs. Ji verkė, neskaitė, kokią sutartį pasirašė, ką matė (duomenys neskelbtini) darbuotojai.
20. Trečiasis asmuo pripažino, jog atsakovė verkė, suprato, kad ji nenori prisiimti atsakomybės pagal sutartį, pripažino, jog gautas kreditas buvo panaudotas ne baldų pirkimui, o automobilio pirkimui, kuris atiteko jam ir nepaisant to, jog santuokos nutraukimo metu teismas priskyrė prievolė vykdyti jam, nurodė, jog jis gera valia prievolės nevykdys, pripažino, jog grasino sutuoktinei skyrybomis, jeigu ji sandorio nepasirašys. Pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė per atstovą pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę pateikti byloje priešieškinį, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, motyvuodamas, jog atsakovės prašymas yra pareikštas prieš baigiamąsias kalbas, be to, tam prieštarauja priešinga šalis. Mano, kad priešieškinio pateikimo būtinumas iškilo atsakovei nurodžius ir trečiajam asmeniui pripažinus aplinkybę apie prieš atsakovę trečiojo asmens naudotą psichologinį smurtą sandorio sudarymo metu. Be to, priešinga šalis (ieškovas) tokių prieštaravimų išreiškęs nebuvo, teismas nesiėmė priemonių sužinoti priešingos šalies (ieškovės) nuomonės. Trečiasis asmuo nelaikytinas priešinga šalimi CPK 143 straipsnio aiškinimo kontekste. Teismas padarė esminį proceso pažeidimą, dėl ko tinkamai nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas neturi teisės reikalauti pelno palūkanų priteisimo. Neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį.
22. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, tad šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Todėl pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai priteisė.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas PlusPlus Capital AS prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad nepagrįstos prielaidos, neva atsakovė nėra atsakinga už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, o sutartį turėtų įvykdyti tik trečiasis asmuo. Sutarties 7.2. punkte numatyta solidari skolininkų atsakomybė. Sutartis buvo vykdoma netinkamai ir kredito gavėjai nėra grąžinę viso jiems išmokėto kredito bei įvykdę kitų sutartinių įsipareigojimų. Sutartis yra galiojanti, nėra nuginčyta, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį, pripažindamas, kad ir atsakovė, kaip solidari skolininkė, atsako pagal sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
25. Nesutinka, kad teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, nesuteikdamas atsakovei galimybės byloje pateikti priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovės atžvilgiu remiantis CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tik prieš baigiamąsias kalbas buvo pareikštas atsakovės (jos atstovo) prašymas sudaryti sąlygas pareikšti priešieškinį, nors visos aplinkybės, kuriomis remiantis bandoma kvestionuoti sutarties galiojimą (neva ginčo sutarties sudarymo metu panaudota trečiojo asmens prievarta atsakovės atžvilgiu), buvo žinomos dar gerokai iki prasidedant bylai ir atsakovė turėjo visas galimybes apginti savo teises.
Žemesnės instancijos teismas
26. Bandymas kvestionuoti sutarties galiojimą, jau po to kai buvo gautas ieškinys dėl skolos priteisimo, gali būti vertinamas tik kaip nepagrįsta gynybinė pozicija siekiant nesąžiningai išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nutraukus R. B. ir K. B. santuoką teismo buvo konstatuota, kad pagal prievoles, kylančias iš Vartojimo kredito sutarties Nr. VKB-2017-28460 atsakovė, jos buvęs sutuoktinis lieka atsakingi prieš kreditorių ir jų atsakomybės pobūdis bei apimtis visiškai nepasikeičia. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl visos jame konstatuotos aplinkybės, tame tarpe ir atsakovės bei trečiojo asmens solidari atsakomybė pagal prievoles kylančias iš sutarties, laikytini prejudiciniu faktu, todėl kyla abejonės, ar atsakovės pareikštas priešieškinis, jeigu jis būtų buvęs savalaikiai pateiktas, galėtų būti priimtas ir nagrinėjamas.
27. Nurodo, kad teismas tenkino ieškovo reikalavimus ir priteisė negautas ieškovo pajamas, o ne mokėjimo palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovo naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą.
28. Tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma pripažįstama ir po minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų priimtose žemesnės instancijos teismų nutartyse. Negautos pajamos į ateitį priteistos procentine išraiška nereiškia, kad priteistos mokėjimo palūkanos. Negautų pajamų priteisimas procentiniu dydžiu yra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
30. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės, kaip solidarios skolininkės, priteistas negrąžintas kreditas, delspinigiai, negautos pajamos; 8,10 procento dydžio metinės palūkanos, skirtos kompensuoti ieškovo negautas pajamas bei procesinės metinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir kredito gavėjai R. B.ir K. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2017-28460, kuria kredito gavėjams suteiktas 8 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditas. Sutartyje nurodyta, kad galutinis kredito gražinimo terminas 2022 m. lapkričio 20 d., nustatoma metinė palūkanų norma – 8,1 %, o bendra kredito gavėjo mokama suma 9 868,72 Eur. Delspinigių dydis už kiekvieną dieną – 0,05 %. Sutartis patvirtinta šalių parašais. Sutarties priede Nr. 1 nurodytas įmokų mokėjimo grafikas. Kadangi skolininkai tinkamai neįvykdė sutartyje nurodytų įsipareigojimų, bankas 2019-11-15 sutartį nutraukė.
32. 2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į R. B. ir K. B. įsiskolinimą, kurį sudarė 5 784,89 Eur paskolos likutis, 164,71 Eur palūkanos ir 24,30 Eur delspinigiai ( iš viso 5973,9 Eur), ieškovui (duomenys neskelbtini).
33. 2019 m. sausio 7 d. ilgalaikio bendradarbiavimo reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu, kurioje susitarta dėl nuolatinio reikalavimų portfelių pirkimo-pardavimo, 2019 m. lapkričio 29 d. kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS.
34. Apeliantė teigia, kad nutraukus jos ir trečiojo asmens santuoką sprendime buvo numatyta, jog kreditorinius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį priteisiama vykdyti vienam R.B., todėl būtent trečiasis asmuo turėjo būti nurodytas atsakovu byloje, o ne ji. Teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas nes pareikštas netinkamam atsakovui. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.
Nustatyta, kad 2020 sausio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 R. B. ir K. B. santuoka, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo nutarta kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Citadele“ pagal 2017 m. lapkričio 25 d. K. B. ir R. B. vardu sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2017-28460, remiantis kuria suteiktas 8 000 Eur dydžio kreditas (negrąžinta kredito įmokų suma 2018 m. spalio 20 dienai – 6 764,38 Eur), priteisti vykdyti vienam R.B., nurodant, jog tai nepakeičia atitinkamos sutarties sąlygų ir nepakeičia šalių atsakomybės prieš kreditorių.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog, nutraukiant santuoką, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių nepadalyta, taigi, atsakovė ir trečiasis asmuo išliko solidariosios prievolės subjektai.
36. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).
37. Nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose). Vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė buvo padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Pažymėtina, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys yra aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).
38. Tokiu būdu negalima sutikti su apeliante, jog vykdyti sutartines prievoles turi pareigą tik trečiasis asmuo buvęs jos sutuoktinis R. B.. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, ieškovas, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 7.2. punktu bei CK 6.6 straipsnio 4,5 dalimi, naudodamasis jam suteikta pasirinkimo teise yra tinkamai nurodęs atsakovę kaip asmenį, iš kurios reikalaujama kreditorinio įsipareigojimo ir iš to išplaukiančių negautų pajamų bei palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad atsakovė, sumokėjusi ieškovei sumas, kurių gera valia nemoka buvęs sutuoktinis, turi galimybę ateityje reikšti jam reikalavimus dėl jos sumokėtos sumos grąžinimo.
Dėl teisės pareikšti priešieškinį
39. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą ir nesudarė jai galimybės byloje pareikšti priešieškinį dėl sutarties nuginčijimo. Nurodo, kad Vartojimo sutartį sudarė prieš savo valią trečiajam asmeniui prieš ją naudojant psichologinį smurtą.
40. Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio, vykusio 2020 m. spalio 7 d. metu išklausius atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tam, jog byloje būtų galima pateikti priešieškinį. Priešieškinis nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis matyti, kad jokia civilinė byla dėl sutarties nuginčijimo taip pat nėra nagrinėjama. Antra vertus, atsakovė sutartį galėjo ginčyti santuokos nutraukimo byloje, kad išvengti solidarios atsakomybės, bet ji to nedarė. Ji sutarties neginčijo ir po reikalavimo apie skolos padengimą gavimo, jai reikštą reikalavimą ignoravo.
41. Be to, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
42. Kadangi pats priešieškinis teismui nebuvo pateiktas, atsakovė tik pareiškė norą jį teikti ateityje, nėra pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai neatsiklausė ieškovo dėl priešieškinio priėmimo galimybės. Pažymėtina, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, jai buvo žinomos aplinkybės dėl galimai trečiojo asmens daryto psichologinio spaudimo sutarties sudarymo metu, todėl turėjo savalaikiai byloje pateikti priešieškinį, tačiau tai nebuvo padaryta.
43. CPK normos nustato tiek teismui, tiek bylos šalims nemažai pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimo operatyvumu bei sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Taigi teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o bylos šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis), taip pat šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Be to, CPK 143 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kada turi būti pateikiamas byloje priešieškinis. Kadangi atsakovė tinkamai teise nepasinaudojo, laiku nepateikė priešieškinio, nėra pagrindo spręsti, jog teismas, atsisakydamas atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė procesines teisės normas.
Dėl pelno palūkanų
44. Apeliantė, be to, nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės pelno palūkanų po sutarties nutraukimo. Nurodo, kad nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas; jos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį.
45. Ieškovas ieškiniu be negrąžinto kredito, dėl kurio ginčo nebuvo, prašė priteisti 442,54 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. balandžio 30 d.), t.y už 153 dienas. Įvertinant, kad suteiktam kreditui sutartimi buvo nustatyta metinė palūkanų norma – 8,10 proc., be to, prašė priteisti 361,13 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), kurias sudaro reikalavimo perleidimo dienai (2019 m. lapkričio 29 d.) skolininkų nesumokėtų 164,71 Eur palūkanų dalis bei nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos mokėtinos 196,42 Eur palūkanos. Taip pat prašė priteisti 8,10 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 20 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) bei procesines palūkanas.
46. Nagrinėjamu ginčo klausimu aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai apie tai, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, išplėstinė kolegija išaiškino, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Šioje byloje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
47. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.
48. Ieškovas negautas pajamas sieja su sutartyje numatytomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, kurias jis būtų gavęs, jei atsakovė būtų tinkamai ir laiku vykdžius sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtų mokėjus palūkanas. Kaip minėta, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
49. Ginčo sutartyje šalys sutarė, kad galutinis kredito gražinimo terminas 2022 m. lapkričio 20 d., o suteiktam kreditui nustatoma metinė palūkanų norma – 8,10 proc. Taigi kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad skolininkai tinkamai įvykdys sutartyje išvardintus įsipareigojimus gražindami suteiktą kreditą ir iki 2022 m. lapkričio 20 d. gražins visą kredito sumą bei sumokės sutartines palūkanas. Nežinant, kada atsakovė įvykdys savo prievolę prieš ieškovą, nesant galimybės apskaičiuoti kokius nuostolius (negautas pajamas) ieškovas patirs ateityje, pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai negautoms pajamoms kompensuoti priteistos sutartyje numatytos 8,10 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos likučio už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki sutartyje numatyto galutinio kredito gražinimo termino, tai yra 2022 m. lapkričio 20 d.. Taip pat pagrįstai iš atsakovės priteistos negautos pajamos (negautų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos) reikalavimo perleidimo dienai (2019 m. lapkričio 29 d.) - skolininkų nesumokėtų 164,71 Eur palūkanų dalis.
50. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už tą patį laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos) ieškiniu reikalaujama priteisti 442,54 Eur dydžio delspinigius bei 196,42 Eur palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
51. Kaip minėta, tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko nebegalima papildomai priteisti netesybų. Atsižvelgiant į tai, kai prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
52. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, už tą patį laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos) galėjo būti priteisiama tik didesnioji suma, t.y. 442,54 Eur dydžio delspinigiai. Dėl nurodyto yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo iš atsakovės pilnai priteisti konkrečia suma apskaičiuotas negautas pajamas.
53. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir mažintinos iš atsakovės ieškovei priteistos negautos pajamos nuo 361,13 Eur iki 164,71 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Pakeitus sprendimą atitinkamai spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nustatyta, kad ieškovas ieškinį apmokėjo 148 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jai patirtos 228 Eur dydžio išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas 97 procentais, iš atsakovės ieškovui priteistina 143,56 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo valstybei priteisina 6,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
55. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (3 proc.), o atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (180 Eur išlaidos) iš ieškovo valstybei priteistina 4,44 Eur žyminio mokesčio bei 5,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti:
sumažinti iš atsakovės K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovo PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) naudai priteistas negautas pajamas nuo 361,13 Eur iki 164,71 Eur sumos bei priteistą žyminį mokestį nuo 148 Eur iki 143,56 Eur sumos;
papildomai priteisti iš ieškovo PlusPlus Capital AS valstybei 6,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Likusioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš PlusPlus Capital AS valstybės naudai 4,44 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 5,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje (įmokos kodas 5630).