- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1021-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- „Atenergo“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Geraldis“, A. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“, atstovaujamos kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, tretieji asmenys A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovės 946 285,69 EUR žalą ieškovei, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė įmonei UAB „Aftalitana“ bankroto bylą. Įmonės UAB „Aftalitana“ bankroto administratore buvo paskirta UAB „Atenergo“, įgaliotas asmuo A. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. B2-106-513/2016 priėmė nutartį atstatydinti paskirtą bankrutuojančios įmonės BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorę UAB „Atenergo“. 2018 m. liepos 20 d. įvyko BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas pateikti ieškinį atstatydintai bankroto administratorei UAB „Atenergo“ dėl žalos atlyginimo. Šis priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo apskųstas UAB „Atenergo“, tačiau Klaipėdos apygardos teismas skundo netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Dabartinė bankroto administratorė UAB „Geraldis“ dėl ieškinio pateikimo neprieštarauja, bet teikti jį pats atsisako. Pagal bankroto departamento duomenis, bankroto administratorė UAB „Atenergo“, kai buvo bankrutuojančios įmonės UAB „Aftalitana“ administratorė, administravo apie 70 juridinių asmenų bankroto procedūrų, taip pat administravo ir fizinių asmenų. Turint omenyje, kad UAB „Atenergo“ dirba tik 1 bankroto administratorius, kuris turi teisę atstovauti bankroto procese, darytina išvada, kad UAB „Atenergo“ realiai net negalėjo kokybiškai atlikti savo kaip bankroto administratorės pareigų. Buvo pažeistas bankroto administratorių Elgesio kodekso 6 punktas. Labai tikėtina kad UAB „Atenergo“ davė sutikima administruoti UAB „Aftalitana“ bankroto procesą turėdama visai kitą tikslą, negu numatyta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Dėl užsienio įmonių įsiskolinimo. Buvusi bankroto administratorė sudarė užsienio įmonių debitinių įsiskolinimų sąrašą. Gavus atsakymus, kad niekas iš debitorių nepripažino skolos, tuometinė bankroto administratorė UAB „Atenergo“ toliau nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų įmonės bankroto įstatymo normas ir nustatytų, kas už ką ir kiek užsienio įmonių yra skolingų UAB „Aftalitana“ arba kas gavo prekes ar pinigų likutį iš UAB „Aftalitana“ kontrahentų. Pagal buhalterinius duomenis, kuriuos patikrino bankroto administratorė UAB „Atenergo“, ir suformavo ataskaitą, kurią pateikė teismui ir kreditoriams, matyti, kad bankrutuojančiai įmonei UAB „Aftalitana“ užsienio įmonės liko skolingos 911 934,05 EUR (3 148 25,91 Lt). Dėl žalos atsiradimo nepateikus ieškinių. Valstybinė mokesčių inspekcija 2010 metais įmonėje UAB „Aftalitana“ atliko operatyvinį patikrinimą. Pagal gautus rezultatus buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriuje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis įmonei UAB „Aftalitana“ priklausančių automobilių buvo įsigyta pagal suklastotus dokumentus ir jų valdymas tapo neteisėtas už 34 351,63 EUR (118 609,31 Lt) sumą. Bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo A. M. 2013 m. birželio 5 d. pateiktame atsiliepime į skundą teigė, kad: administratorius turės surasti 200 automobilių ir 3 motociklus, dėl kurių reikės kreiptis į teismą ir bus užvestos apie 203 teisminės bylos, toks bylų kiekis reikalauja daug darbo ir laiko, todėl remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nepažeidžianti kreditorių interesų. Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ sąmoningai nevykdė savo pareigos, tokiu būdu padarydama žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Dėl neteisėtų veiksmų. UAB „Atenergo“ neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovė pažeidė Įmonių bankroto įstatyme numatytas bankroto administratoriaus pareigas (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 6 punktas, 8 punktas, 14 punktas). Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ turėdamas pareigą patikrinti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, taip pat pareigą ginčyti įmonės veiklos tikslams prieštaraujančius sandorius, šių pareigų nevykdė ir veikė priešingai ĮBĮ reikalavimams. Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ beinformacinio pobūdžio laiškų siuntimo užsienio įmonėms, jokių kitų veiksmų, kad būtų galima nustatyti skolų atsiradimo aplinkybes bei sugrąžinti skolas, neatliko. Neteisėti veiksmai bankroto administratorės UAB „Atenergo“ yra nustatyti 2016 m. liepos 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2158-624/2018 ir kt. Dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi žala – 946 285,69 EUR. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp bankroto administratorės UAB „Atenergo“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi UAB „Atenergo“ tinkamai vykdžius savo, kaip BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės, pareigas, žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų kilusi. Bankroto proceso vilkinimas ir tyčinis veiksmų neatlikimas sukūrė pagrindą žalos atsiradimui. Kaltė. Teismui nustačius bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 proc. paskirtos baudos dydžio iš ieškovo priteisiant atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas atsakovės, kaip buvusios BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės, civilinę atsakomybę dėl nuostolių bankrutuojančiai įmonei atlyginimo grindžia vien tik deklaratyviais, išsigalvotais teiginiais, o ne įrodymais, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nei kreditoriaus V. G. minima Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016, nei jokiu kitu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pripažinta, jog UAB „Atenergo“ būtų sukėlusi žalą BUAB „Aftalitana“ ar jos kreditoriams. Buvusiam bendrovės vadovui A. L. neperdavus įmonės dokumentų bei turto, BUAB „Aftalitana“ buvusios bankroto administratorės UAB „Atenergo“ funkcijų įgyvendinimas iš esmės pasunkėjo. Tačiau nepaisant to, atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisės būtų apgintos. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs UAB „Aftalitana“ vadovas A. L. pripažintas kaltu dėl jo žinioje buvusio svetimo, UAB „Aftalitana“ priklausiusio turto iššvaistymo. Šioje byloje, vykdydama savo funkcijas, UAB „Atenergo“, kaip UAB „Aftalitana“ bankroto administratorė, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 591 248,93 Lt (460 857,54 Eur) žalos iš A. L. priteisimo, jis buvo tenkintas. Priteistus nuostolius, be kita ko, sudarė ir bendrovės negautos pajamos pagal sandorius, kuriuos ieškovas V. G. mini ieškinio 9.1. – 9.19 p. (A. L. neįnešus piniginių lėšų už parduotus automobilius). Akivaizdu, jog teismui priėmus šį nuosprendį bankroto administratorė neturėjo jokio teisinio pagrindo dar ir ginčyti paminėtus sandorius bei reikalauti restitucijos taikymo. Atsakovė nesutinka, kad jai, kaip buvusiai BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorei, kilo prievolė bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinius dėl skolų priteisimo iš užsienio įmonių. Jurisdikciją nagrinėti bylas pagal tokius bankroto administratorės BUAB „Aftalitana“ vardu pareikštus ieškinius būtų turėję užsienio teismai, tai reiškia, jog bankroto administratorė pati nebūtų turėjusi galimybės teikti teisinių paslaugų bankrutuojančiai įmonei ir būtų privalėjęs sudaryti sutartis su užsienyje veiklą vykdančiais ir užsienio teisę išmanančiais teisininkais dėl procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo bylos nagrinėjime teisme ir kt., papildomai būtų reikėję užsakyti ir vertimo paslaugas. Šių visų paslaugų kaina būtų gerokai viršijusi bankroto administravimo išlaidų sumą ir bankrutuojanti įmonė neturėjo pakankamai turto, iš kurio galėjo būti apmokamos tokios paslaugos, todėl įvertinus tai bei atsižvelgiant, kad bankroto administratorei nebuvo pateikti visi bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių būtų buvę galima neabejotinai pagrįsti skolų faktą, patys BUAB „Aftalitana“ skolininkai neigė esantys skolingi bankrutuojančiai įmonei ir taikos sutarčių sudaryti nebuvo galima, skolininkų finansinė padėtis bei galimybė išieškoti skolas, jei jos būtų priteistos, nebuvo žinoma, ieškinių dėl skolos priteisimo užsienio teismams pareiškimas buvo objektyviai neįmanomas ir aiškiai neatitiko bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų. Bankroto administratorė pagrįstai mano, kad faktiškai skolų užsienio valstybių juridiniams asmenims nėra, o įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, siekiant pasisavinti pinigines lėšas. Nė vienas iš kreditorių, įskaitant ir patį V. G., nepasinaudojo teise patys pareikšti netiesioginius ieškinius, reikalaujant bankrutuojančiai įmonei priteisti skolas iš jos skolininkų, taiparodo, jog BUAB „Aftalitana“ kreditorių teisės bankroto administratorei nesikreipus į teismą su ieškiniais dėl skolų priteisimo, nebuvo pažeistos. Be to, kaip galima suprasti iš ieškinio motyvų, esama BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė UAB „Geraldis“ taipogi jokių veiksmų, kad minėtas skolas išsiieškotų, nesiėmė, nors tokią teorinę galimybę turėjo ir turi, tačiau kreditorių susirinkimo pirmininkas tokio esamos bankroto administratorės neveikimo kažkodėl nelaiko neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, jog V. G. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuris grindžiamas jokio teisinio pagrindo neturinčiais ieškovo subjektyviais išsigalvojimais, o ne tinkamais ir leistinais įrodymais, ieškiniu yra siekiama ne užtikrinti BUAB „Aftalitana“ ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, bet iš esmės tik sukelti neigiamas finansines bei kitokias pasekmes UAB „Atenergo“, atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 proc. paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovei UAB „Atenergo“. Papildomai reikia pažymėti, kad V. G. tokio pobūdžio ieškinys UAB „Atenergo“ ir jos vadovui A. M. yra ne pirmas.
5. Trečiasis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 proc. paskirtos baudos dydžio iš ieškovo priteisiant atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
7. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašo ieškinį atmesti.
8. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka ir palaiko atsakovės nurodomas faktines aplinkybes ir juridinius faktus, kad ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016 teismas pripažino akivaizdžiu faktu tai, kad neturėdama visų įmonės dokumentų bei turto atsakovė negalėjo kokybiškai ir išsamiai atlikti teisinio įmonės veiklos ir nemokumo priežasčių įvertinimo, išanalizuoti sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį, įvertinti, ar esama tyčinio bankroto požymių ir kt. Tai yra buvusiam bendrovės vadovui A. L. neperdavus įmonės dokumentų bei turto, BUAB „Aftalitana“ buvusios bankroto administratorės atsakovės UAB „Atenergo“ funkcijų įgyvendinimas iš esmės pasunkėjo. Tačiau nepaisant to, atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisės būtų apgintos. Sutinka su tuo, kad ieškovas atsakovės UAB „Atenergo“, kaip buvusios BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės, civilinę atsakomybę dėl nuostolių bankrutuojančiai įmonei atlyginimo grindžia vien tik savo subjektyvia nuomone bei deklaratyviais teiginiais, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo byloje pateikti įrodymai ir nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pagrindas pagrįsti ir įrodyti visas įstatyme numatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas bei pagrįsti dėl to atsiradusios žalos dydį. Byloje pateikiamos tik ieškovo prielaidos, kad bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to buvo padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė nepateikė laiku ieškinių užsienio firmoms tam, kad būtų išieškotos debitinės skolos. Naujam bankroto administratoriui atsakovė neperdavė buhalterinės programos, kuri buvo įrašyta į kompaktinį diską. Naujasis bankroto administratorius darbo su debitoriais nebegalės padaryti, nes nėra išlikusių dokumentų. Atsakovė bankroto bylą vedė savo interesais ir buvo atstatydinta.
Atsiliepimas
10. Trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB ,,Geraldis“ atstovas paaiškino, kad su debitinėmis skolos nedirbo, nes iš buvusio administratoriaus negavo dokumentų. Kad tie dokumentai buvo, įrodo atsakovės ruošiami ieškiniai.
11. Atsakovės atstovas adv. E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo nurodomų debitinių įsipareigojimų nėra, ir tai įrodo pridėtos bylos t. 6 esančios avansinės apyskaitos nuo 13 iki 68 bylos lapo, šis debitorių sąrašas buvo sudarytas iš FNTT gautų dokumentų ir yra juodraštis, ši suma nebuvo įtraukta į įmonės balansą. Dėl 34 351, 63 EUR sumos, neįtrauktos į įmonės finansinę apskaitą, A. L. yra nuteistas nuosprendžiu.
12. Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad visi dokumentai buvo perduoti naujam administratoriui. Pradėjus administruoti įmonę buvo bendradarbiaujama su V. G., kuris nuo 2010 m. spalio mėn. vadovavo įmonei. Debitorių sąrašas buvo sudarytas iš ieškovo pateiktų dokumentų ir šis sąrašas yra tik informacijos apie debitorius rinkimas. Pats ieškovas turi visus dokumentus ir jo nurodomų debitorių nėra. Šiame sąraše yra Prancūzijos įmonės ir jei pinigai už automobilius nebūtų perduoti, tai automobiliai yra neparduodami, todėl debitorių realiai nėra. Diskelyje yra atsakovės ruošta finansinė atskaitomybė ir jis neturi pareigos savo paruoštų dokumentų perduoti naujam įmonės administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, atsakovės prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui atmestinas.
13. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė įmonei UAB „Aftalitana“ bankroto bylą. Įmonės UAB „Aftalitana“ bankroto administratore buvo paskirta UAB „Atenergo“, įgaliotas asmuo A. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. B2-106-513/2016 priėmė nutartį atstatydinti paskirtą bankrutuojančios įmonės BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorę UAB „Atenergo“.
14. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog pagal turimus buhalterinius duomenis užsienio įmonės yra skolingos 911 934,06 EUR, būtent dėl bankroto administratoriaus neveikimo išieškoti šios skolos iš užsienio įmonių dabar neįmanoma, todėl prašo priteisti šio dydžio žalos atlyginimą. Be to, nurodo, jog dėl bankroto administratorės neveikimo yra padaryta 34 351,63 EUR žala, tai yra nesiimant veiksmų grąžinti neteisėtai užvaldytą įmonės turtą.
15. Lietuvos kasacinis teismas išaiškino, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ civilinės atsakomybės klausimą, siekiant įvertinti jos, kaip bankroto administratorės veiksmų teisėtumą, būtina vadovautis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis jos veiksmų teisėtumui įvertinti.
16. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-106-513/2016 nutardamas atstatydinti atsakovę iš bankroto administratoriaus pareigų nurodė, kad bankroto administratorė atstatydinama dėl netinkamai, vangiai, nesklandžiai ir neoperatyviai vykdomų įmonės bankroto procedūrų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016 išnagrinėjęs apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskirąjį skundą nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą nurodydamas, kad tarp bankroto administratorės ir įmonės kreditorių kilusi konfliktinė situacija nepaneigia prielaidų dėl administratorės galimos nekompetencijos ir šališkumo ir suponuoja išvadą, jog administratorės pakeitimas labiausiai užtikrintų kreditorių visumos interesus, operatyvesnį ir skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą ir patį bankroto procesą. Tačiau paminėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nenustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčių aplinkybių, todėl šioje byloje ieškovas privalėjo įrodyti, jog dėl paminėtų atsakovės netinkamų pareigų atlikimo buvo padaryta įmonei ginčo sumos žala, t. y. įrodyti žalos dydį, nes šios kategorijos bylose vien neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimas neįrodo žalos dydžio (CPK 178 str.).
17. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, tai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Dėl 34 351, 63 EUR žalos atlyginimo
18. Šią 34 351, 63 EUR sumą sudaro ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės iš pirkimo–pardavimo sandorių, o būtent, pirkėjas D. K. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „M.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš B. R. (B. R.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 1094,66 EUR (3779,64 Lt); pirkėjas V. L. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš C. J. (C. J.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 2268,30 EUR (7832,00 Lt); pirkėjas N. P. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „N. A.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. S. C. (G. S. C.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 558,23 EUR (1927,44 Lt); pirkėjas D. M. pateikė dokumentus VI „Regitra“, kad nusipirko „P.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Z. A. (Z. A.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 1429,44 EUR (4935,56 Lt); pirkėjas V. K. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „H.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš D. P., tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 1570,57 EUR (5422,88 Lt); pirkėja J. S. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „T. A.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš E. H. J. (E. H. J.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 3289,74 EUR (11358,80 Lt); pirkėjas D. Š. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „P.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš nenurodyto pardavėjo pagal 2008-04-18 facture, tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 711,02 EUR (2455,00 Lt); pirkėjas F. M. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „F. B.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. A. (G. A.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 602,73 EUR (2081,12 Lt); pirkėjas T. J. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „V. G.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš nenurodyto pardavėjo, tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, josavikaina 692,63 EUR (2391,52 Lt); pirkėja UAB „Jolivera“ pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „M. B.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš nenurodyto pardavėjo pagal pažymą-sąskaitą Nr.1320, tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 2473,77 EUR (8541,44 Lt); pirkėja R. J. pateikė VĮ „Regitra“ dokumentus, kad nusipirko „A.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. J., tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 1731,70 EUR (5979,20 Lt); pirkėjas A. A. nusipirko „M. B.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavėja S. G. prekybos įmonė, tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 8231,70 EUR (28422,40 Lt); pirkėjas A. A. nusipirko „D. N.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš pardavėjo M. Š. (M. Š.), tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 431,70 EUR (1490,56 Lt); pirkėja Š. Ž. nusipirko „Audi 80“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas M. K., tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 831,70 EUR (2871,68 Lt), pirkėja L. M. nusipirko „T. C.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas UAB „Redesa“, tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 2139,62 EUR (7387,68 Lt); pirkėjas M. S. nusipirko „A.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas J. L., tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, josavikaina 702,73 EUR (2426,40 Lt); pirkėjas S. G. nusipirko „A.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas V. M., tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 1489,62 EUR (5143,36 Lt); pirkėjas „Balton Investments“ LLC nusipirko (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas UAB „Akmuva“, tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 1589,62 EUR (5488,64 Lt); pirkėjas S. D. nusipirko „R. M.“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas D. E., tačiau šis automobilis priklausė UAB „Aftalitana“, jo savikaina 2512,15 EUR (8673,96 Lt).
19. Šioje ieškinio dalyje ieškovas nurodo, jog atsakovė nepateikė ieškinių dėl jo nurodomų 19 automobilių, kurie priklausė ieškovei, tačiau buvo įsigyti pagal suklastotus dokumentus ir buvo neteisėtai valdomi, tačiau šis ieškovo motyvas yra paneigtas 2015-10-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (t.1, b. l. 71). Šios nuosprendžio 2–4 lapuose yra išvardyti ieškinyje nurodyti automobiliai, dėl kurių pardavimo ieškovės vadovo A. L. veika buvo kvalifikuojama pagal LR BK 184 str. 2 d. Nuosprendyje buvo konstatuota, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra būdamas UAB „Aftalitana“ generaliniu direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Aftalitana“ turtą, be apskaitos dokumentų perdavė pardavimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims UAB „Aftalitana“ turtą – 200 transporto priemonių, kurių savikaina – 1484795 Lt, bei 3 motociklus, kurių savikaina – 7003,93 Lt, pinigų už parduotus automobilius į įmonės kasą neįnešė, iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui automobilių negrąžino.
20. Iš nuosprendžio nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo atstovu buvo trečiasis asmuo A. M. ir nuosprendžiu iš A. L. buvo priteisti 460 857, 54 EUR žalos atlyginimo, todėl šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paneigtas ieškovės motyvas, jog dėl 34 351, 63 EUR sumos, kurią sudarė ieškinyje nurodomi neteisėti sandoriai, atsakovė, būdama įmonės administratorė, nereiškė ieškinių, šiais veiksmais padarydama žalą.
Dėl 911 934,06 EUR žalos dydžio
21. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Taigi administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas.
22. Kreditorius kelia klausimą dėl netinkamos administratoriaus pareigos vykdymo dėl darbo su debitoriais. Įmonių bankroto įstatymas nenumato termino, per kurį administratorius turi pateikti ieškinius, jie turi būti pareiškiami neperžengiant ieškinio senaties terminų ribų, žinoma, kuo operatyviau, tačiau, siekiant pareikšti pagrįstus ieškinius, tam reikia surinkti pakankamai pagrįstus įrodymus, paruošti dokumentus. Šie ieškiniai gali būti reiškiami ir gavus papildomos medžiagos apie sandorius, priešingus įmonės tikslams ar paaiškėjus skolos faktams ir pan. Tačiau šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, ar dėl ieškovo nurodomos sumos susiformavimo yra atsakinga atsakovė, administravusi įmonę nuo 2012-11-13 iki 2016-05-20, ar ši suma yra įtraukta į apskaitą kaip realus įmonės turtas finansinėje atskaitomybėje, taip pat byloje turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo įrodinėjamos žalos.
23. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Iškilus ginčui dėl įmonei padarytos žalos ir jos dydžio, teismas turi patikrinti, ar įrodytas žalos faktas ir ar pagrįstas ieškovo reikalaujamas atlyginti žalos dydis šios bylos kontekste. Žalos dydis ir žalos faktas nepreziumuojami, todėl įrodyti šias aplinkybes bei atsakovės neteisėtus veiksmus ir atitinkamos žalos atsiradimą tenka šaliai, kuri teigia, kad jai padaryta žala, t. y. ta pinigų suma, kurią, kaip nurodo ieškovas, bankrutuojanti įmonė prarado išimtinai dėl atsakovės kaltės. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).
24. Žalos dydžiui įtakos turi ir ta aplinkybė, dėl kokios rūšies turto praradimo yra iškeltas ginčas. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimą grindžia debitorių sąrašu (t.1, b. l. 20) bei pridėta prie šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri buvo atsakovės pradėta dėl išieškojimo iš debitorių. Ši medžiaga paneigia ieškovo motyvą, jog atsakovas neatliko jokių teisinių veiksmų dėl išieškojimo iš debitorių. Šioje medžiagoje gauti ieškovo nurodomų debitorių atsakymai (medžiagos b. l. 87–97) patvirtina atsakovo atstovo bei trečiojo asmens paaiškinimus, jog šis sąrašas buvo paruoštas kartu su ieškovu kaip juodraštis, t. y. kaip galimas debitorių sąrašas. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose 2014, 2015 metais ieškovo nurodomi debitiniai reikalavimai nėra nurodyti (t. 3, b. l. 79). Be to, byloje nustatyta, kad kreditorė A. G. pateikė prašymą iškelti bankroto bylą ieškovei, iš trečiojo asmens paaiškinimo nustatyta, kad nuo 2010 m. spalio mėn. ieškovas vadovavo ieškovei, todėl darytina išvada, jog ieškovas turėjo galimybę pateikti tikslius duomenis dėl jo nurodomų debitorių ar trūkstamų dokumentų, kurie buvo perduoti atsakovui ir jo negrąžinti kitam administratoriui, sąrašą. Byloje nepaneigtas trečiojo asmens paaiškinimas, kad iki jo nušalinimo jis dirbo kartu su ieškovu ir ieškovui yra žinoma reali įmonės turtinė padėtis.
25. Įvertinant šioje byloje prašomos priteisti žalos, kuri kildinama iš įmonės debitinių skolų, pobūdį, būtina pažymėti, kad atsakovė nėra atsakinga už įrodinėjamų bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisių į kitus asmenis susidarymą. Už debitinių skolų susidarymą iki įmonės bankroto bylos iškėlimo yra atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su įmonės turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
26. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-185-826/2018 nustatyta, kad atsakovė, būdama UAB ,,Aftalitana“ administratorė, 2015 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu įmonės vadovui ir finansininkui dėl žalos atlyginimo. Šio sprendimo 24 p. buvo konstatuota, kad Ekonominės ekspertizės akte Nr. 2017/03 nurodyta, kad dėl UAB „Aftalitana“ padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. LR BAĮ įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Aftalitana“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatyti materialinių vertybių ir piniginių lėšų trūkumui laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-09-30 nepakanka įmonės dokumentuose pateiktos informacijos, nes inventorizacija nebuvo atliekama ir analitiniai registrai ekspertui nebuvo pateikti. Todėl šioje byloje daryti išvados, kad ieškovo pateiktas debitorių sąrašas yra tikslus, nėra pagrindo. Šia byla paneigiamas ieškovo motyvas, kad atsakovė nereiškė ieškinių įmonės interesais.
27. Nors ieškovas teigė, kad debitorių skolos yra realiai egzistuojančios, jos turi būti apmokėtos visiškai, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, nepateikė teismui įrodymų dokumentų dėl debitorių, jų nepateikė atsakovė naujam administratoriui. Dėl to ieškovo teismui pateiktas reikalavimas atsakovui dėl 911 934,06 EUR žalos atlyginimo negali būti laikomas pagrįstu, kadangi jis tėra tik paties ieškovo hipotetinis žalos apskaičiavimas, teigiant, jog įmonei padaryta tokio pobūdžio turtinė žala. Todėl pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas padarė ieškovui būtent tokio dydžio žalą ir kad privalo ją atlyginti. Dėl to pripažintina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas neįrodytas ir esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsnis). Ginčo atveju pažymėtina, jog ieškovas kaip kreditorius irgi turėjo galimybę ir pats reikšti ieškinius bendrovės skolininkams CK 6.68 str. pagrindu, o ne bylos atveju reikšti nepagrįstą reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo. Įvertinus pareikštos žalos pobūdį – išieškojimą iš debitinių skolų – darytina išvada, kad ir šiuo atveju negalima tikėtis, kad skolininkas bus mokus ir sumokės likusią skolą, todėl šiuo atveju debitinė skola kaip reali turtinė teisė turėtų būti vertinama ir pagal išieškojimo realumą. Tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, todėl padaryti išvados, jog atsakovės veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, ieškovei šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Lietuvos kasacinis teismas priežastinio ryšio buvimą pripažįsta būtina sąlyga įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie nulemti įmonės vadovo veiksmų (veikimo, neveikimo).
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
28. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė teismo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir kartu teikia teismui nepagrįstą ieškinį, dėl to jam teismas savo nuožiūra turėtų paskirti baudą ir 50 proc. baudos skirti atsakovui (CPK 95 str.).
29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
30. Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teise į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.
31. Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246–6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala). LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors šalys ir anksčiau savo santykius aiškinosi teismuose, tačiau tuomet jų santykiai buvo vertinami kitu aspektu nei šioje byloje ir tokiu atveju pripažintina, kad ieškovas išsaugojo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Jau vien anksčiau paminėtos faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė ieškovui pagrindą kreiptis į teismą dėl patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo. Tenka pastebėti, kad ieškovas turi teisę visuomet pareikšti ieškinį bankroto administratoriui, kai jis mano, kad jo teisės yra pažeistos. Duomenų, kad būtų pareikšti kiti ieškiniai tarp tų pačių šalių dėl analogiškų ieškovo reikalavimų atsakovui šiame ar kituose teismuose, irgi nėra. Todėl pažymėtina, kad teismui atmetant ieškovo ieškinį atsakovui nėra ir teisinio pagrindo ieškovo kreipimąsi į teismą laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje.
32. Taip pat teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, tuo pačiu metu neatsiranda teisinis pagrindas daryti išvadą, kad tokiu atveju laikytina, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamos bylos atveju teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovės prašymas skirti ieškovui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str.1d., 98 str. nustatytas taisykles Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pateikė įrodymus, jog turėjo 4356 EUR išlaidų advokato pagalbai (t. 3, b. l. 1, 11). Byloje nustatyta, kad atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, advokatas atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, tačiau atsakovo atstovas nenurodo, kiek valandų užtruko teikdamas konsultacijas ar susipažindamas su baudžiamąja byla, todėl pagal paminėtų rekomendacijų 8.19 p. neįmanoma tiksliai apskaičiuoti sumos, kuri turėjo būti skirta susipažinti su baudžiamąja byla. Prašoma priteisti suma mažintina 800 EUR, nes ši suma šiam veiksmui laikytina per didelėmis išlaidomis advokato pagalbai. Atkreiptinas dėmesys, kad advokato išlaidos už atsiliepimo paruošimą neviršija paminėtų rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p. Iš ieškovo atsakovei priteistini 3556 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
n u sprendž i a:
ieškinį atmesti.
Atmesti prašymą skirti V. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Priteisti bankrutuojančiai UAB ,,Atenergo“ iš V. G. 3556 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.