- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- eII-256-1241/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Simona Žižienė
- Pareiškėjas
- E. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. skundą dėl Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) E. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANR) 416 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 2 d. 18.22 val., (duomenys neskelbtini) rajono sav., vairuodamas transporto priemonę „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 31 km/val. ir važiavo 81 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais E. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje. Administraciniu nurodymu E. P. pasiūlyta iki 2024 m. spalio 11 d. sumokėti 60 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas E. P. deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Valdybos įgaliotas pareigūnas, įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis ANK 573 straipsniu, įvertinęs byloje esančius duomenis, E. P. baustumo pažymą, 2024 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė 120 Eur piniginę baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, jį skundžia ir prašo leisti sumokėti protokolu paskirtą nuobaudą, tai yra 60 Eur. Skunde nurodyta, jog pareiškėjas elektroniniu paštu nesinaudoja, o apie mokestinę prievolę sužinojo iš gauto VMI pranešimo. Skunde nėra ginčijamas administracinio pažeidimo padarymo faktas, tačiau pareiškėjas nurodo, jog protokolu gautą 60 Eur baudą būtų sumokėjęs iškart, jei tik būtų buvęs tinkamai informuotas apie tai. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo (ANK 630 straipsnis).
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktu atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas 2024 m. spalio 29 d., priimdamas skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) E. P. atžvilgiu ir skirdamas administracinę nuobaudą – 120 Eur piniginę baudą, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tą aplinkybę, kad E. P. procesiniai dokumentai 2024 m. rugsėjo 11 d. išsiųsti jo deklaruotu elektroniniu paštu saulepal@yahoo.com, t. y. procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad, kad E. P. skundą Institucijai pateikė iš to pačio elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai, todėl E. P. pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, o būtent, kad jis elektroninio pašto adresu nesinaudoja yra paneigtinos. E. P. pateikdamas skundą elektroniniu paštu, kuriuo jam ir buvo siųsti procesiniai dokumentai, tik patvirtinama, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam išsiųstas ir įteiktas tinkamai, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė savo atsiliepimą ir akcentavo jame nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) E. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 2 d. 18.22 val., (duomenys neskelbtini) rajono sav., vairuodamas transporto priemonę „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 31 km/val. ir važiavo 81 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais E. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Administraciniu nurodymu E. P. pasiūlyta iki 2024 m. spalio 11 d. sumokėti 60 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas E. P. deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Valdybos įgaliotas pareigūnas, įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis ANK 573 straipsniu, įvertinęs byloje esančius duomenis, E. P. baustumo pažymą, 2024 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė 120 Eur piniginę baudą. Skundu nėra ginčijamas nusižengimo padarymas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. nesutinka su 120 eurų bauda, prašo ją sumažinti iki 60 eurų, tai yra tos sumos, kuri buvo skirta administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu, toks prašymas grindžiamas tuo, kad aukščiau pastraipoje nurodytų dokumentų, pareiškėjas negavo, nes elektroniniu paštu nesinaudoja, o popierinio egzemplioriaus taip pat negavo. Apie paskirtąją baudą sužinojo iš VMI pranešimo.
Institucija pateiktu atsiliepimu prašė skundo netenkinti, nurodant, jog E. P., apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, buvo tinkamai pranešta, tai yra juos išsiunčiant E. P. naudojamo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat skundo nagrinėjimui pateikė ataskaitą, kurio užfiksuoti dokumentų išsiuntimo faktai.
ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Institucija pasirinko vieną iš įstatymu numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, tai yra siuntė juos elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Toks vertinimas atitinka ir tesimų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT- 29-895/2017, 2AT-38-976/2020).
Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663‑156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog E. P. iš tiesų gavo jam Institucijos siųstus dokumentus, vien formalus dokumentų išsiuntimo faktas, nepatvirtina aplinkybės, jog pažeidėją, jam skirti dokumentai pasiekė. Be to, tai, jog Institucija nurodo, kad E. P. skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo pateikė iš to paties el. pašto adresu, kuriuo jam buvo siųsti dokumentai, nepaneigia fakto, jog šiuo atveju pažeidėjas buvo informuotas tinkamai apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Kaip matyti iš skundo formos ir turinio, asmuo skundą pateikė rašytą ranka, yra garbaus amžiaus, be kita ko neginčija padaryto pažeidimo fakto, ir nurodo, jog paskirtąją pirminę baudą būtų iš karto sumokėjęs, jei tik būtų tinkamai informuotas. Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų tai, jog E. P. protokolu paskirtosios nuobaudos nesumokėjo vedinas piktybiškumo ir noro veikti prieš įstatymus. Todėl šiuo atveju kylanti abejonė, jog asmuo tinkamai buvo informuotas apie jam surašytą protokolą yra aiškinama administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei šiuo atveju esančias aplinkybes bei iškilusias abejones, kurios nebuvo paneigtos, administracinio nusižengimo pavojingumą ir asmenį charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pritaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimas dėl ANK 416 straipsnio 4 dalies nusižengimo padarymo, keistinas ir už nusižengimo padarymą E. P. skirtina administracinė nuobauda – 60 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nuobaudos skyrimo, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir už šį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą 60 eurų baudą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.