Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2017 m. birželio 10 d., apie 23.30 val., Vilniuje, Santariškių – Mokslininkų – Jeruzalės – Žaliųjų ežerų žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daigiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,30 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. K. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. K.

Kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas R. Volikas 2017 m. lapkričio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui prašymus su priedais atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo R. M. atsakomybėn (t. 1, b. l. 121-124).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Visų pirma pažymėtina, jog R. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog 2013 m. spalio 9 d. R. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris 2014 m. sausio 9 d. nutarimu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 1, b. l. 54). Taigi nors kaltinamasis ir neteistas, tačiau jo atžvilgiu jau ir anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris esant BK 38 straipsnio 1-4 dalyse numatytoms sąlygoms buvo nutrauktas. Nutraukiant šį ikiteisminį tyrimą, be kita ko, buvo konstatuota, jog yra pagrindo manyti, kad R. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Visgi, kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, R. K. praėjus vos keleriems metams padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šios aplinkybės rodo, kad R. K. praeityje jau buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, tačiau jis to nepadarė, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, kartu ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties bei viešojo intereso. Bendrame R. K. elgesį apibūdinančių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog R. K. yra linkęs minimizuoti savo ankstesnius priešingus teisei veiksmus, t. y. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog minėtas ikiteisminis tyrimas jam buvo pradėtas dėl skyrybų proceso įtakoto žmonos elgesio, kuri policijos pareigūnams pranešė, kad jis neva ją mušė. Šio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog darbe buvo švenčiamas gimtadienis ir jis grįžo namo „su kvapu“, žmona iškvietė policiją. Tokie kaltinamojo parodymai rodo, jog jis iš esmės nepripažįsta savo kaltės dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, nors pažymėtina, jog viena iš būtinų BK 38 straipsnio taikymo sąlygų yra ta, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir ši sąlyga, kartu su kitomis BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis sąlygomis, buvo konstatuota priimant 2014 m. sausio 9 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Pastaroji aplinkybė taip pat rodo kaltinamojo vis dar greičiau neigiamą vertybinę orientaciją, taip pat nekritišką jo požiūrį į alkoholio vartojimą, nes kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, ankstesnio įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (t. 1, b. l. 55-56) matyti, jog R. K. anksčiau taip pat buvo baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kurį padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,62 promilių girtumas. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą 2014 m. kovo 26 d. nutarimu (t. y. jau po 2014 m. sausio 9 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, priėmimo) jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Be to, iš minėto išrašo matyti, jog vėliau R. K. padarė dar du pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio vairuojant transporto priemones viršijimu, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, paskutinį pažeidimą jis padarė 2016 m. birželio 24 d., t. y. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės rodo, jog po nutraukto ikiteisminio tyrimo bei po paskirtos administracinės nuobaudos kaltinamasis neatsisakė savo žalingų įpročių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, tame tarpe ir būdamas neblaivus. Taigi kaltinamajam išreikštas pasitikėjimas nutraukiant ikiteisminį tyrimą bei jam paskirtos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo tolimesnių veikų darymo. Maža to, šio baudžiamojo proceso metu R. K. elgesys nebuvo nepriekaištingas, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikta jo charakteristika (t. 1, b. l. 66) galimai yra jo paties suklastota. Nors iš pradžių kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog šią baudžiamojoje byloje esančią charakteristiką surašė buvęs jo tiesioginis vadovas V. K., dirbantis AB (duomenys neskelbtini), visgi teismui pagarsinus AB (duomenys neskelbtini) raštą Nr. SR/17-29259, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog V. K. teigimu, jis 2017 m. birželio 21 d. charakteristikos R. K. nerašė ir parašas ant minėto dokumento nėra jo (t. 1, b. l. 118), kaltinamasis R. K. paaiškino, jog minėtą charakteristiką surašė ir V. K. vardu pasirašė jis pats. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. patvirtino, jog minėtoje charakteristikoje yra ne jo parašas ir jis minėtos charakteristikos R. K. neišdavė. Visi šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog dar nepasibaigus vienam baudžiamajam procesui, kaltinamasis R. K. vėl elgėsi galimai neteisėtai, dėl to, teismo manymu, yra pagrindas kreiptis į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar R. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, požymių. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, R. K. padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį judriose gatvėse, kur eismas yra itin intensyvus, netgi nakties metu. Pažymėtina ir tai, kad būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pavojingai manevravo, kaip matyti iš jo bei policijos pareigūnų paaiškinimų, jis apgadino savo vairuojamą transporto priemonę, taigi tik didelio atsitiktinumo dėka įvykio metu nenukentėjo žmonės ir kaltinamasis išvengė sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio ir vėl padarė priešingą teisei veiką, tik šį kartą jo veika buvo dar pavojingesnė – kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tokia situacija rodo, jog kaltinamojo elgesys darosi vis pavojingesnis visuomenei ir jis galimai turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog R. K. nei rašytiniame prašyme, kuriuo prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. K. iš esmės neturi realaus gyvenimo plano, leidžiančio manyti, kad jis keis savo elgesį ir iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – t. y. nėra teismo verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kadangi laiduotojas R. M. šių laiduotojui keliamų reikalavimų neatitinka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).

Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantys R. M. charakterizuojantys duomenys apibūdina jį tiek teigiamai, tiek neigiamai. Iš kartu su prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. pateiktos pažymos matyti, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. spalio 30 d. duomenimis R. M. neteistas (t. 1, b. l. 125). Be to, jis yra yra dirbantis (t. 1, b. l. 109), į Vilniaus priklausomybės ligų centro apskaitą nėra įrašytas (t. 1, b. l. 115), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 116). Iš pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, jog R. M. apibūdinamas kaip krupštus ir pareigingas vadovas, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, kaip jautrus ir nestokojantis humoro jausmo žmogus (t. 1, b. l. 129), be to, jis gerai charakterizuojamas ir įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus (t. 1, b. l. 130). Visgi teismas pažymi, jog šie teigiamai R. M. charakterizuojantys duomenys nėra pakankami išvadai, jog R. M. yra tinkamas laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos nagrinėjimo metu teismas savo iniciatyva išreikalavo duomenis iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurių matyti, jog R. M. yra devyniolika kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017 m. birželio 20 d. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 1, b. l. 95-108). Nors pažeidimai, už kurių padarymą R. M. buvo nubaustas administracine tvarka, savo pobūdžiu ir nėra itin šiurkštūs ir didžioji dalis jų šiuo metu negalioja, tačiau visgi matyti, kad R. M. darė analogiško pobūdžio pažeidimus (t. y. statė automobilį neleistinose vietose, viršijo leistiną greitį, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis ir kt.), kas rodo, jog pats R. M. yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, nepaisydamas to, jog už ankstesnius analogiškus pažeidimus jam buvo skiriamos administracinės nuobaudos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. M., pateikdamas teismui rašytinį prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu su prašymu pateikė pažymą tik apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 127-128), tuo tarpu jokių duomenų apie savo ankstesnius baustumus jis nepateikė, priešingai, savo prašyme nurodė, jog jis yra valstybei lojalus, įstatymus gerbiantis pilietis (t. 1, b. l. 123-124). Ši aplinkybė rodo, kad taip jis galimai siekė nuo teismo nuslėpti aplinkybę, jog yra ne kartą baustas administracine tvarka. Maža to, teisiamojo posėdžio metu teismui uždavus klausimą, ar jis yra baustas administracine tvarka, R. M. davė paaiškinimus tik apie dvi galiojančias administracines nuobaudas, kartu paaiškindamas, kad jas puikiai prisimena, kadangi tai retai nutinka, taip pat nurodydamas, jog negaliojančių nuobaudų jis neturi. Tuo tarpu byloje esantis išrašas apie R. M. administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, kuris buvo išreikalautas teismo iniciatyva, leidžia daryti priešingą išvadą. Tokį savo elgesį R. M. teisino tuo, jog jis labai daug važinėja, todėl ir nuobaudų būna 4-5 per metus. Tokie R. M. teiginiai rodo, jog jis tyčia proceso dalyvių, tame tarpe ir kaltinamojo akivaizdoje, nurodė teismui klaidinančius duomenis, kas patvirtina, jog R. M. elgesys (net ir kaltinamojo akivaizdoje) nėra tinkamas ir prieštarauja tiek jo deklaruojamoms, tiek visuomenėje priimtinoms moralinėms normoms bei vertybėms. Teismas pažymi, kad teismo pasitikėjimo nėra vertas toks laiduotojas, kuris sako netiesą teismo posėdyje kaltinamojo, t. y. asmens, už kurį ketinama laiduoti, akivaizdoje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų darymas remiantis tik tuo, kad tenka daug važinėti automobiliu, nėra ir negali būti pateisinamas tokia priežastimi. Teismo vertinimu, asmuo, kuris sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamu pavyzdžiu ir autoritetu kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Priešingai, toks sistemingas pažeidėjo elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejones tokio asmens galimybėmis kaltinamajam daryti tinkamą poveikį, t. y. būti tinkamu laiduotoju.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad iš teisme duotų kaltinamojo ir laiduotojo parodymų matyti, jog R. M. iš esmės neturi galimybės daryti teigiamą įtaką R. K. Nors iš laiduotojo R. M. parodymų matyti, jog jis R. K. elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau laiduotojas nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti kaltinamajam R. K., kuris yra jo draugas. Tiek kaltinamasis R. K., tiek laiduotojas R. M. savo prašymuose bei duodami parodymus teisme akcentavo, jog juos sieja ilgi draugystės metai, visgi atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir nuolat bendraudamas su R. M., kaltinamasis R. K. elgėsi priešingai teisei. Pirmiausia jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (kuris buvo nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju), po to buvo tris kartus nubaustas administracine tvarka, o po to buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios aplinkybės rodo, jog net ir bendraudamas su R. M., kaltinamasis nepakeitė savo elgesio, taigi bendravimas su šiuo laiduotoju kaltinamajam nepadarė jokios teigiamos įtakos. Vien tai, kad laiduotojas ir toliau bendrauja su R. K., moko jį naujo amato, susijusio su gintaro gaminiais, nesudaro pagrindo teigti, kad R. M. kaip nors teigiamai įtakojo ir ateityje įtakos kaltinamąjį, juolab, kaip matyti iš paties laiduotojo parodymų, kaltinamasis apie savo asmenines problemas su juo nėra linkęs itin atvirai kalbėti (pvz., laiduotojas nurodė, jog apie šį įvykį R. K. labai pasakoti nenorėjo, taip pat nurodė, jog apie ankstesnes kaltinamojo veikas bei pažeidimus jam nėra žinoma). Iš R. M. paaiškinimų, jo bendravimas su kaltinamuoju nėra visiškai atviras, veikiau jis kiek paviršutiniškas. Tokia išvada darytina iš R. M. vartojamų paaiškinimų formuluočių, tokių kaip „kaip supratau, R. K. bandė nueiti į anoniminių alkoholikų kursus“, „negaliu pasakyti, kodėl jis ten nuėjo“ ir pan. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad R. M. turėtų realią ir objektyvią galimybę teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, tuo pačiu darytina išvada, jog R. M. galimybės daryti R. K. teigiamą įtaką tėra deklaratyvios, galimai nulemtos formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

Antra vertus teismas pažymi, kad byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis R. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiška susiformavusi asmenybė, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats laiduotojas R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis neįsivaizduoja, kodėl jis turi laiduoti už R. K., nes jis ne tas žmogus, kuris turėtų problemų. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinomis patvirtinančiomis faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, t. y. nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nesant tinkamo ir teismo pasitikėjimo verto laiduotojo, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nesant šių sąlygų, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

Dėl R. K. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – yra vidutinio amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 54), baustas administracine tvarka, aptariamą veiką padarė turėdamas galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 55-56), kaip apsociacijos „K. G.“ narys charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 67), už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (t. 1, b. l. 69), už paramą policijai palaikant viešąją tvarką, stiprinant teisėtvarką, atskleidžiant ir užkardant nusikalstamas veikas yra apdovanotas ženklu „Už paramą policijai“ (t. 1, b. l. 70), turi sveikatos problemų (t. 1, b. l. 131), teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas vaikams, be to, jis turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 2,30 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. K. vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 42) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra AB (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino pats kaltinamasis, be to šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (t. 1, b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), o jo valdytojas – buvusi jo darbovietė AB (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nors iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog automobilio „Skoda Octavia“ (2017 m.) vidutinė kaina Lietuvoje yra 16000 eurų su PVM (t. 1, b. l. 10), visgi iš 2017 m. lapkričio 24 d. AB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šio rašto rengimo dieną apskaitoje nurodyta likutinė vertė yra 12702,23 Eur; periodiškai mažėjanti automobilio likutinė vertė 2017 m. birželio 10 d. buvo 13714,33 Eur (t. 1, b. l. 141-157). Būtent pastarąją automobilio vertę, t. y. 13714,33 Eur valstybinis kaltintojas ir prašė išieškoti iš R. K. Teismo vertinimu, pastaroji automobilio vertė, nurodyta AB (duomenys neskelbtini) rašte, yra tikslesnė, nei šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminančios duomenų bazės Emprekis nurodoma automobilio vertė, kadangi AB (duomenys neskelbtini) duomenis pateikė atsižvelgdama į konkretaus automobilio likutinę vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Pažymėtina, kad skirdamas R. K. bausmę teismas įvertino tai, kad asmuo šiuo metu nedirbantis, turi sveikatos problemų, pagal teismo sprendimą išlaiko vaiką, turi įsipareigojimų bankui bei šiuo nuosprendžiu skiria kaltinamajam 75 MGL dydžio baudą, kuri veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto ribose yra ženkliai artimesnė minimaliai baudai. Esant šioms aplinkybės teismas neįžvelgia pagrindo į tokias pačias aplinkybes atsižvelgti ir spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. K. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis suvokdmas transporto priemonės vertę, ją panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, jokie duomenys apie jam nustatytą nedarbingumą teismui nėra pateikti. Teismo vertinimu, išieškotina transporto priemonės vertė nėra neproporcingai per didelė, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, bylos duomenimis apgadino vairuojamą automobilį ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Paskirti R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. K. automobilio „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 13714,33 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus keturiolika eurų 33 eurocentus).

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.