- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-60-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00487-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- N. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašė iš atsakovės N. K. priteisti 484,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad atsakovei nuo 2013-12-20 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2014-01-13 sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 31485777, pagal kurią AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas nurodytu adresu. Sutartimi Dujų tiekėjas įsipareigojo įrengti ir eksploatuoti dujų apskaitos sistemą (dujų skaitikliai), Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytais terminais periodiškai ją tikrinti, instruktuoti vartotoją, kaip saugiai naudotis dujomis, bei suteikti išsamią informaciją apie skaitiklių priežiūrą, rodmenų fiksavimą, jų vienkartinių užraktų (plombos), papildomų saugos žymenų (lipdukai) reikšmę (Sutarties 3 punktas). Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas; užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, nedelsiant pranešti tiekėjui apie sistemos avarijas, sutrikimus, gedimus, skaitiklių mechaninius pažeidimus, skaitiklių darbo sutrikimus, esant pažeistai plombai, lipdukams, laikytis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindė tuo, kad atsakovė nevykdė savo kaip pirkėjos pareigos, susijusios su įrenginių, skirtų energijos (dujų) apskaitai, priežiūra.
4. Teismas nustatė, jog ieškovės darbuotojai 2018-02-19 patikrinimo atsakovės bute metu nustatė, kad dujų apskaitos prietaiso „Samsung Nr. 97-8815“ skaičiavimo mechanizmo švininė plomba yra kitokio pavyzdžio, skaičiavimo mechanizmas pasislinkęs į priekį, galbūt gamtinės dujos vartojamos be apskaitos. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Žalos nustatymo komisija 2018-08-02 nutarė, kad perskaičiavus be apskaitos suvartotą dujų kiekį laikotarpiu nuo 2017-02-20 iki 2018-02-19 ieškovei padarytos žalos dydis dėl suvartotų gamtinių dujų kiekio yra 372,56 Eur, o sugadinto dujų skaitiklio pakeitimo išlaidos sudaro 111,72 Eur.
5. Teismas paskyrė dujų apskaitos prietaiso „Samsung Nr. 97-8815“, techninę ekspertizę ir konstatavo, jog eksperto išvada paneigia Gamtinių dujų vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 2700071 nurodytus galimus pažeidimus. Ekspertas pateikė išvadą, kad plomba yra originali gamyklinė plomba, t. y. plomba nepakeista, tik pažeista ir panaudota pakartotinai ir kad tirti pateikto dujų skaitiklio „Samsung KG-2 Nr. 97-8815“ skaičiavimo mechanizmas tvarkingas, nepažeistas, visos jo sudedamosios dalys vietoje, jis nėra paslinktas aukštyn.
6. Teismas konstatavo, jog vartotojo sutartinė atsakomybė apima tik tiesioginių nuostolių atlyginimą ir neapima netiesioginių nuostolių, t. y. negautų operatoriaus pajamų, atlyginimo. Tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad po akto surašymo pasikeitė atsakovės suvartojamų dujų kiekis, kad dujų skaitiklis patikrinimo metu nefiksavo suvartotų dujų, o žalos nustatymo komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi skaitiklio apžiūros akte užfiksuotais galimais pažeidimais, kuriuos paneigė teismo ekspertizės aktas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, sudarydama su atsakove sutartį ir neužfiksuodama tuo metu buvusios skaitiklio bei plombos būklės, jo rodmenų, neturi įrodymų, kad šiuos pažeidimus padarė atsakovė, nes ir eksperto išvadoje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, kada buvo padaryti tirti pateikto dujų skaitiklio pažeidimai. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vartotoja (atsakovė) padarė ieškovei nuostolius (žalą).
7. Teismas pažymėjo, jog iš anksto suplanuoto patikrinimo atsakovės bute tikslas buvo seno skaitiklio pakeitimas, nes 2018-03-09 baigėsi jo metrologinės patikros galiojimas. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Energetikos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi energijos matavimo prietaisus savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos įmonės. Pagal Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54, 34 punktą buitinis vartotojas pagal skirstymo sistemos operatoriaus nustatytą tvarką privalo atlyginti nuostolius už savavališką matavimo priemonės pakeitimą, sugadinimą, dujotiekio ar jo įrenginių sugadinimą, plombų pažeidimą, įrengtą matavimo priemonės aplankos liniją, priverstinai stabdomą arba kitaip gadinamą matavimo priemonės mechanizmą. Teismas nurodė, jog ieškovei neįrodžius, kad atsakovė sugadino dujų skaitiklį ar pažeidė jo plombas, taip pat nesant įrodymų, kad skaitiklis turėjo būti keičiamas dėl jo sugadinimo, o ne dėl besibaigiančio metrologinės patikros galiojimo, atsakovė neturi pareigos atlyginti ir skaitiklio keitimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
9. Argumentuoja, jog vartotojos (atsakovės) pareigos yra įtvirtintos Sutartyje, kurios 5–12 punktai įpareigoja atsakovę ne tik sumokėti už suvartotas dujas, bet ir vadovaujantis Sutarties 4.3 punktu užtikrinti apskaitos prietaisų saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, plombų neliečiamumą. Teigia, jog 2013-12-17 buvo atliktas patikrinimas ir jokių dujų apskaitos prietaiso (skaitiklio) trūkumų nenustatyta. Pažymi, jog pagal Aprašo 29 punktą vartotojas prieš pradėdamas naudoti dujas privalo sudaryti sutartį, tuo tarpu atsakovė bute jau gyveno nuo 2013-12-17, o sutartį sudarė tik 2014-01-13.
10. Nurodo, jog už gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Argumentuoja, jog ekspertizės metu nustatyta, jog dujų skaitiklio „Samsung KG Nr. 97-8815“ skaičiavimo mechanizmą dengiančio gaubto plomba po užspaudimo pažeista, ji neatlieka savo apsauginės funkcijos ir nors pats skaičiavimo mechanizmas tvarkingas, tačiau skaitiklio gaubtas buvo nuimtas, o tai sudarė galimybę prieiti prie skaičiavimo mechanizmo ir keisti skaitiklio rodmenis. Mano, kad ekspertizės akto pagrindu teismas turėjo pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.
11. Nesutinka su teismo išvada, kad nepateikė įrodymų, jog skaitiklis nefiksavo dujų sunaudojimo ir kad eksperto nustatytas faktas, jog buvo nuimtas gaubtas ir pažeista plomba, nėra tas pažeidimas, kuris galėjo daryti įtaką suvartojamų dujų kiekiui. Argumentuoja, jog ginčo atveju svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl prietaiso plombų pažeidimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Pažymi, jog pati atsakovė paaiškino, jog buvo atliekama namo rekonstrukcija ir kurį laiką ji šildėsi dujomis, todėl mano, kad atsakovė naudodama dujas šildymui nuėmusi skaitiklio gaubtą galėjo koreguoti rodmenis į mažesniąją pusę taip, kad jie atitiktų vidutinį suvartojimą. Nurodo, jog neteigė, kad akto surašymo dieną dujų apskaitos prietaisas nefiksavo suvartotų dujų kiekio, nes plombos pažeidimo tikslas yra neteisėtas rodmenų pakeitimas, t. y. deklaruojami duomenys apie atsakovės suvartotą gamtinių dujų kiekį buvo neleistinai iškreipti, dėl to tiekėjas patyrė nuostolius.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu atsakovė N. K. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad ieškovė, teigdama, jog 2013-12-17 buvo atliktas apskaitos prietaiso patikrinimas ir jokių pažeidimų nenustatyta, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad gyvena bute nuo 2013-12-17 ir jokių patikrinimų iki 2018-02-19 nebuvo. Nesutinka su ieškovės kaltinimu dėl netinkamai apskaičiuoto suvartotų dujų kiekio, nes mokesčius už sunaudotas dujas mokėjo ir moka sąžiningai kiekvieną mėnesį pagal skaitiklio rodmenis. Nurodo, kad iš viso per laikotarpį nuo buto įsigijimo iki patikrinimo suvartojo 189 m3 dujų, vidutiniškai po 3,78 m3 per mėnesį. Nurodo, kad bute yra tik vienas dujinis prietaisas – viryklė, ji gyvena viena, taupiai vartoja elektrą, vandenį ir dujas ir objektyviai negali suvartoti daugiau dujų. Taip pat nurodo, kad ieškovė šaukimus į Komisijos posėdį siuntė visai kitu, ne jos gyvenamosios vietos adresu, netikslūs duomenys nurodyti ir akte, ir sutartyje. Kategoriškai nesutinka su ieškovės kaltinimais, kad ji pakeitė švininę plombą į kitokio pavyzdžio plombą, kad skaičiavimo mechanizmą paslinko į viršų ir be apskaitos vartojo dujas. Pažymi, kad 2018-02-19 Akte Nr. 2700071 nurodytus pažeidimus, kuriuos, ieškovė teigimu, ji padarė, paneigė ir ekspertizės išvada.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuo 2013-12-20 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2014-01-13 sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 31485777, pagal kurią AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas nurodytu adresu. Atsakovės bute 2018-02-19 atliktas dujų apskaitos prietaiso patikrinimas, kurio tikslas – dėl besibaigiančio metrologinės patikros galiojimo pakeisti bute įrengtą dujų apskaitos prietaisą „Samsung KG-2 Nr. 97-8815“. Patikrinimo metu surašytas 2018-02-19 Gamtinių dujų vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 2700071, kuriame nurodyta, jog „dujų prietaiso skaičiavimo mechanizmo švininė plomba yra kitokio pavyzdžio, skaičiavimo mechanizmas pasislinkęs į viršų“. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Žalos nustatymo komisija 2018-08-02 nutarimu Nr. L-2016-768 nurodė, jog atliekant dujų apskaitos patikrinimą buvo rastos „falsifikuotos apskaitos prietaiso plombos“. Komisija nutarė, kad atlikus patiektų ir suvartotų gamtinių dujų kiekio perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2017-02-20 iki 2018-02-19 padarytos žalos dydis yra 372,56 Eur, o sugadinto dujų skaitiklio pakeitimo išlaidos sudaro 111,72 Eur, kurias turi atlyginti atsakovė.
18. Šalių sudaryta sutartimi dujų tiekėjas įsipareigojo įrengti ir eksploatuoti dujų apskaitos sistemą (dujų skaitikliai), Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytais terminais periodiškai ją tikrinti, instruktuoti vartotoją, kaip saugiai naudotis dujomis, bei suteikti išsamią informaciją apie skaitiklių priežiūrą, rodmenų fiksavimą, jų vienkartinių užraktų (plombos), papildomų saugos žymenų (lipdukai) reikšmę (Sutarties 3 punktas). Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas; užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, nedelsiant pranešti tiekėjui apie sistemos avarijas, sutrikimus, gedimus, skaitiklių mechaninius pažeidimus, skaitiklių darbo sutrikimus, pažeistas plombas, lipdukus, kitus pažeidimus (Sutarties 4 punktas).
19. Nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovei civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, įtvirtinančių sutartinę civilinę atsakomybę, pagrindu. Už energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis), atsakovės kaltę (CK 6.248 straipsnis). Civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos, įrodyti jas egzistuojant nagrinėjamu atveju yra ieškovės pareiga.
20. Sprendžiant klausimą dėl energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatyta, ar vartotojo elgesys atitiko tvarkingo vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus apskaitos prietaisų ar apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).
21. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismo techninės ekspertizės aktu yra paneigti ieškovės patikrinimo akte nurodyti galimi pažeidimai: „dujų prietaiso skaičiavimo mechanizmo švininė plomba yra kitokio pavyzdžio, skaičiavimo mechanizmas pasislinkęs į viršų“, ir Komisijos sprendime nurodytas pažeidimas: „falsifikuotos apskaitos prietaiso plombos“. Atlikus dujų apskaitos prietaiso „Samsung KG-2 Nr. 97-8815“ teismo techninę ekspertizę 2019-06-21 ekspertizės aktu Nr. 11-683 (19) konstatuota, jog prietaiso plomba yra originali gamyklinė plomba, t. y. nepakeista, skaičiavimo mechanizmas tvarkingas, nepažeistas, konstrukcija išoriškai nepakeista, visos jo sudedamosios dalys vietoje, jis nėra paslinktas aukštyn. Jokių kitų pažeidimų nei patikrinimo akte, nei Komisijos sprendime nėra nurodyta.
22. Ieškovė argumentuoja rūpestingo vartotojo standartu, o būtent tuo, kad atsakovė yra įsipareigojusi ne tik sumokėti už suvartotas dujas, bet ir laikytis dujų tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdama pranešti ieškovei. Ieškovė nurodo, jog ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dujų skaitiklio „Samsung KG-2 Nr. 97-8815“ skaičiavimo mechanizmą dengiančio gaubto plomba po užspaudimo buvo pažeista, panaudota pakartotinai, nebeatliko kontrolės funkcijos ir sudarė sąlygas nuimti skaitiklio skaičiavimo mechanizmo gaubtą, pasiekti jo dantračių sistemą ir persisukančius būgnus, t. y. koreguoti skaitiklio rodmenis, todėl atsakovė, kaip rūpestinga vartotoja, privalėjo pranešti apie plombos pažeidimą. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė visą laikotarpį nuo buto įsigijimo iki patikrinimo, t. y. 2013-12-20 iki 2018-02-19, kiekvieną mėnesį deklaravo suvartotų dujų kiekį ir už dujas mokėjo pagal skaitiklio rodmenis. Iš viso šiuo laikotarpiu atsakovė sunaudojo 189 m3 dujų, vidutiniškai po 3,78 m3 dujų per mėnesį, pagal skaitiklio rodmenis įsigijus butą nuo 925 m3 iki patikrinimo buvusių skaitiklio rodmenų 1114 m3. Taigi nustatyta, jog skaitiklis veikė, fiksavo suvartotų dujų kiekį, o atsakovė jį deklaravo ir mokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga vartotoja, neturėjo pagrindo abejoti tvarkingu skaitiklio veikimu. Ieškovei argumentuojant, jog atsakovė pati pripažino, jog kol vyko namo atnaujinimo darbai, šildėsi dujomis, pažymėtina, jog iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog atsakovė yra deklaravusi neįprastai didelį suvartotų dujų kiekį (pvz., 2017 m. spalį 10 m3) ir už jį sumokėjusi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų apie neteisėtą dujų vartojimą. Priešingai nei nurodo apeliantė, tokios aplinkybės nepatvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės išvada.
24. Ekspertizės akte konstatuota, jog tirti pateikto skaitiklio „Samsung KG-2 Nr. 97-8815“ skaičiavimo mechanizmą dengiantis gaubtas yra tvarkingas, nepažeistas (išskyrus dažų dangos nugremžimus ant išorinio paviršiaus tvirtinimo varžtais vietose), tačiau gaubtą tvirtinantys varžtai buvo sukinėjami, o gaubto plomba pažeista praplatinant (praskečiant) plombos kamerą ir ištraukiant įvertą metalinę juostelę prieš tai atidalijus juostelės kilpą jos sulenkimo vietoje. Vėliau plomba buvo pakartotinai užspausta ant vieno per pusę atidalytos juostelės galo, kitą galą pritvirtinant (priveržiant) gaubto varžteliu. Tokiu būdu uždėta plomba neatlieka savo apsauginės, kontrolinės funkcijos, plomba uždėta neteisingai. Ekspertizės akte nurodyta, kad gaubtą tvirtinantį varžtą galima atsukti nepažeidžiant plombos, tai sudaro galimybę nuimti gaubtą ir pasiekti skaičiavimo mechanizmą bei mechaniškai jį paveikti, t. y. paveikti jo rodmenis. Atsukus varžtus gaubtas ir skaičiavimo mechanizmas lengvai nusiima ir yra galimybė keisti rodmenis nepaliekant matomų pėdsakų. Ekspertas taip pat konstatavo, kad tirti pateikto dujų skaitiklio skaičiavimo mechanizmas tvarkingas, nepažeistas, ant jo dalių yra požymiai, būdingi esant natūraliai jų tarpusavio sąveikai, kitų mechaninio pažeidimo pėdsakų, kurie skirtųsi nuo pėdsakų, pasiliekančių dantračiams natūraliai perduodant sukimosi judesį, nėra, tačiau ekspertas pažymėjo, kad skaičiavimo mechanizmo konstrukcija, atskirų dalių forma, plastiko fizinės savybės yra tokios, kad net priverstinai persukant būgnus, matomi pėdsakai gali ir neužsifiksuoti. Ekspertas nurodė, jog nustatyti, kada padaryti dujų skaitiklio pažeidimai, neįmanoma. Taigi ekspertas konstatavo, jog plomba buvo pažeista ir panaudota pakartotinai, ir išvadoje nurodė visas teoriškai galimas dėl tokio pažeidimo kylančias pasekmes, tačiau nedavė kategoriškos išvados, kad šios pasekmės iš tikrųjų kilo, t. y. kad skaitiklio rodmenys buvo mechaniškai paveikti. Pažymėtina ir aplinkybė, jog plombos pažeidimų nenustatė nei patikrinimą atlikę ir skaitiklį pakeitę ieškovės darbuotojai, nei Komisija. Priešingai, plombos pažeidimą ekspertas nustatė tik išardęs skaitiklį ir apžiūrėjęs jį vizualiai ir mikroskopu, o konkrečius plombos pažeidimus ekspertas nustatė tik apžiūrėjęs plombos kameros vidinius paviršius, ją perpjovęs išilgai ir nuėmęs nuo metalinės juostelės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad plombos pažeidimų nustatymui reikėjo specialiųjų žinių, šių pažeidimų nenustatė nei ieškovės darbuotojai, nei Komisija, todėl reikalauti iš atsakovės kaip vartotojos turėti tokių žinių yra neprotinga ir nepagrįsta ir peržengia rūpestingo vartotojo standartą. Dar kartą pažymėtina, jog skaitiklis veikė, fiksavo suvartotų dujų kiekį ir atsakovei negalėjo ir neturėjo kilti abejonių dėl skaitiklio gedimų ar pažeidimų, kuriems esant ji turėjo pareigą informuoti ieškovę.
25. Pažymėtina ir aplinkybė, jog skaitiklis nuimtas 2018-02-19, ekspertui perduotas 2019-04-18, t. y. daugiau nei po metų. Ieškovės pateiktame 2018-02-19 patikrinimo akto egzemplioriuje yra įrašas, kad „skaitiklis yra įdėtas į lagaminą Nr. 20 ir užplombuotas plomba 3171274“, tačiau atsakovės akto egzemplioriuje tokio įrašo nėra. Pirmosios instancijos teismo kaip liudytojai apklausti ieškovės darbuotojai, nuėmę atsakovės bute įrengtą dujų skaitiklį, negalėjo paaiškinti šio įrašo atsiradimo aplinkybių ir nei liudytojai, nei ieškovė negalėjo paneigti atsakovės teiginių, kad nuėmę skaitiklį ieškovės darbuotojai įdėjo jį ne į lagaminą, bet į plastikinį maišelį ir savo darbo įrankių krepšį. Taip pat ieškovė bylą nagrinėjusį teismą informavo, jog nors yra daromos kiekvieno tikrinamo skaitiklio nuotraukos, šio konkretaus atvejo nuotraukos nėra išlikusios ir jų pateikti negalėjo. Be to, kaip minėta, ekspertas konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, kada buvo pažeista plomba, o įvertinus aplinkybę, kad skaitiklis pagamintas 1997 metais, nesant duomenų, kada jis įrengtas atsakovės bute, taip pat nėra aišku, ar buvo galimybė jį išmontuoti, nepažeidžiant plombos, ieškovei su atsakove sudarant sutartį neužfiksavus realios skaitiklio ir jo plombų būklės, plombos pažeidimą ekspertui nustačius tik ją apžiūrėjus mikroskopu ir išardžius, konstatuotina, jog neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. kad už plombos pažeidimą yra atsakinga atsakovė, taip pat neįrodyta, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis kaip rūpestinga vartotoja ir apie dujų skaitiklio plombos pažeidimą pranešti dujų tiekimo įmonei.
26. Apeliantei argumentuojant, kad 2013-12-17 buvo atliktas patikrinimas ir jokių dujų apskaitos prietaiso (skaitiklio) trūkumų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovės pateikta Dujų abonento apskaitos programos kompiuterio lango nuotrauka nelaikytina įrodymu, kurio pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad 2013-12-17 iš tikrųjų buvo atliktas patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepateikti duomenys, kas šio patikrinimo metu užfiksuota, kokiu tikslu jis buvo atliekamas, kas dalyvavo, nurodyta, jog surašytas aktas, tačiau nenurodytas jo numeris, neaišku, ar patikrinimas atliktas bute, ar nuotoliniu būdu pagal nuotolinio dujų kiekio matavimo prietaiso rodmenis. Pažymėtina, jog patikrinimo data sutapo su paskutiniu buvusios buto savininkės prieš jį įsigyjant atsakovei atlikto mokėjimo už suvartotas dujas data, todėl labiau tikėtina, kad sistemoje iš esmės yra užfiksuotas sutarties su buvusiu abonentu nutraukimas ir galutinis atsiskaitymas (Taisyklių 30, 37, 112 punktai). Papildomai pažymėtina, jog pagal Taisyklių 133 punkto reikalavimus aktu yra įforminamas neteisėtas dujų vartojimas. Tuo tarpu, ieškovei argumentuojant, kad 2013-12-17 patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta, neaišku, kokiu pagrindu sistemos lange nurodyta, kad surašytas aktas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo teiginiams pagrįsti šio akto nepateikė.
27. Įvertinus bendro pobūdžio eksperto išvadas, nustatytas faktines aplinkybes ir ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad skaitiklio rodmenys iš tikrųjų galėjo būti neteisėtai veikiami ir be apskaitos vartojamos dujos, kaip nurodyta ieškovės 2018-08-31 rašte Nr. 50122-18KR-SD-13087, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnis). Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, kad dujų suvartojimas atsakovės bute ginčo laikotarpiu ir po naujo dujų skaitiklio įrengimo būtų iš esmės pakitęs.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vartotojo sutartinė atsakomybė apima tik tiesioginių nuostolių atlyginimą ir neapima netiesioginių nuostolių, t. y. negautų operatoriaus pajamų, atlyginimo. Tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus). Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ir nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita. CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą, operatoriui atlyginami tik tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis realiai patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visiems žinoma ir neįrodinėtina, kad bute gyvenantis asmuo naudodamas tik dujinę viryklę per mėnesį nesuvartos 72 m3 dujų. Nors tokį kiekį (868 m3 per metus) Komisija apskaičiavo vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, akivaizdu, kad jis neatitinka realumo ir protingumo kriterijų.
29. Komisijos sprendime nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Taisyklių 143.1 ir 143.2 punktais, pagal kuriuos Komisija turėjo nustatyti dujų vartojimo pažeidimo datą (paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatyta data) ir jo trukmę paromis (143.1 punktas) bei skaičiuojamąjį dujų kiekį pagal didžiausią visų dujinių įrenginių ar prietaisų galią, kuris neturi viršyti didžiausio dujotiekio pralaidumo (143.2 punktas). Kaip minėta, nustatyti plombos pažeidimo datą nėra galimybės, o dujų kiekį skaičiuoti pagal didžiausią visų dujinių įrenginių (šiuo atveju, dujinės viryklės) galią (t. y. 2,5 m3/h) taip pat nėra teisinga ir pagrįsta. Be to, pagal Taisyklių 143.3 punktą Komisija turi nustatyti faktinę žalą, kurią turi atlyginti vartotojas, įvertinus vartotojo tiekimo įmonei deklaruotus dujų suvartojimus per skaičiuojamąjį laikotarpį. Nustatyta, kad atsakovė deklaravo suvartotų dujų kiekį ir už jį mokėjo, tačiau Komisija šios aplinkybės nevertino. Kasacinis teismas išaiškino, jog galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas turi būti nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Tai nereiškia, kad visais pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas vienerių metų perskaičiavimo terminas, nes šis terminas yra maksimalus, skirtas didžiausių pažeidimų atvejams, taigi gali būti skiriamas trumpesnis terminas, jį nustatant turi būti vertinami įrodymai apie faktinį nuostolių dydį, atsižvelgta į neteisėto vartojimo laikotarpį, pažeidimo sunkumą, atsiskaitymus už energijos kiekį per teisėto vartojimo laikotarpius, į tai, ar vartotojas įleido į patalpas operatoriaus darbuotojus, ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes, kurios, kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nebuvo vertintos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus aplinkybę, kad atsakovė kiekvieną mėnesį pagal skaitiklio rodmenis deklaravo ir mokėjo už suvartotas dujas, ieškovė neįrodė, kad patyrė žalą, o vien formalus pagal Taisykles apskaičiuotas žalos dydis savaime nereiškia, kad ji buvo patirta.
30. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti už dujų apskaitos prietaiso pakeitimą. Kaip nustatyta, 2018-02-19 patikrinimas vyko dėl to, kad 2018-03-09 baigėsi atsakovės bute įrengto skaitiklio metrologinės patikros galiojimas. Pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį energijos apskaita turi būti tvarkoma energijos matavimo priemonėmis, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas yra atliktas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos įmonės. Taip pat pagal Sutarties 3.3 punktą tiekėjas įsipareigojo įrengti ir eksploatuoti dujų apskaitos sistemą (dujų skaitiklius) ir Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytais terminais periodiškai ją tikrinti.
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo faktines ir teisines bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė egzistuojant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, plačiau nekartodama, pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
33. Atsakovei teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.