- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- AS-801-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02945-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- M. R., L. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. R. ir L. R. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., R. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. R. ir L. R. (toliau – ir pareiškėjai) skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., R. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjų skundas buvo tenkintas, panaikintas atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo” bei atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija įpareigotas teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 21 d.
Šalies argumentai
Atsakovas Administracija Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2017 m. birželio 20 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Atsakovas prašė išaiškinti, ar Sprendimas suprantamas kaip įpareigojimas atsakovui projekto derinimo procedūrą atlikti vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3S-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės), per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), o jo iniciatoriai, projekto derinimo tikslu, iš naujo turi teikti projektą į ŽPDRIS.
Taip pat atsakovas Administracija Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2017 m. liepos 20 d. pateikė prašymą dėl teismo Sprendimo įvykdymo atidėjimo, kuriuo prašė atidėti Sprendimo vykdymą iki projekto iniciatoriai (pareiškėjai) projekto derinimo tikslu iš naujo (pakartotinai) projektą pateiks ŽPDRIS.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymus dėl Sprendimo išaiškinimo ir sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, vienareikšmiška ir aiški – nurodyta, kad yra panaikintas Administracijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas bei nurodyta atsakovui teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog panaikinus skundžiamą atsakovo administracinį aktą, pačiam subjektui, kuris priėmė panaikintą sprendimą, tenka pareiga teisės aktuose (Taisyklėse) nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą, o teismas gali tik įvertinti, ar tinkamai buvo atlikta procedūra.
Pažymėjo, kad teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, todėl teismo sprendimo išaiškinimas nėra skirtas papildomai pasisakyti dėl jau išnagrinėto ginčo esmės. Atsakovas, prašydamas išaiškinti, kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti, kokias teisės aktų nuostatas turėtų taikyti, vykdydamas teismo sprendimą, iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimo, o tolimesnės situacijos aiškinimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kas prieštarauja ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirties.
Teisėjų kolegija, atsisakydama atidėti sprendimo vykdymą, pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų nei teisinių pagrindų tenkinti tokį prašymą. Atsakovas prašymą grindžia subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, nes tarp atsakovo ir pareiškėjų kilo nesutarimų dėl to, ar turi būti pakartotinai pateiktas į ŽPDRIS sistemą projektas derinimui. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla vykdymo procese Nr. 2VP-12431-901/2017 pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, M. R. ir L. R.. Pažymėjo, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų dėl sprendimų vykdymo proceso, jo tinkamumo. Tai ar pagrįstai atsakovas nevykdo 2017 m. kovo 20 d. Sprendimo iki pareiškėjai pateiks projektą derinimui į ŽPDRIS, ar vis dėlto yra pagrindas skirti baudą atsakovui už sprendimo nevykdymą, bus išspręsta civilinėje byloje.
III.
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teigė, kad nepagrįstai buvo atsisakyta išaiškinti Sprendimą. Nurodė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų, jį vykdant. Atsakovas aiškiai nurodė, kodėl negali įvykdyti Sprendimo, prašė, kad būtų pašalinti neaiškumai jo vykdymo stadijoje, t. y. prašė išaiškinimo dėl šio sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo, kas numatyta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje.
Prašymas dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo, atsakovo teigimu, taip pat buvo netenkintas nepagrįstai. Pažymėjo, kad informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) nėra numatyta galimybė derinti atmesto projekto, jo iš naujo neįkėlus į sistemą. Akivaizdu, jog norint derinti projektą, iniciatoriai (pareiškėjai) turi pakartotinai pateikti prašymą įkelti projektą į ŽPDRIS. Kol pareiškėjai neatlieka Taisyklių 18 punkte numatytos pareigos, atsakovas negali vykdyti teismo Sprendimo, taigi pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pastarosios aplinkybės, nepagrįstai neatidėjo sprendimo vykdymo iki projekto iniciatoriai pakartotinai projekto nepateiks į sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro administracinių bylų teisenos nuostatų dėl sprendimų išaiškinimo bei sprendimų įvykdymo atidėjimo aiškinimas ir taikymas.
Sprendimu buvo panaikintas atsakovo Administracijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo” bei atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija įpareigotas teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.
Skundžiama 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo Administracijos prašymus dėl įsiteisėjusio Sprendimo išaiškinimo bei įvykdymo atidėjimo.
Atsakovo prašymai iš esmės yra grindžiami viena aplinkybe, kad Administracija neturi galimybės atlikti projekto derinimo procedūros kitaip negu vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3S-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, dėl to projekto iniciatoriai, jo derinimo tikslu, iš naujo turi teikti projektą į ŽPDRIS, kaip to reikalauja Taisyklių 17, 18 punktai.
Administracija, prašydama išaiškinti Sprendimą, faktiškai siekė išsiaiškinti, ar ji turi pareigą atlikti kokius nors veiksmus, kol pareiškėjai pakartotinai nepateikė prašymo įkelti projekto į ŽPDRIS, ir atitinkamai, iki bus atlikti šie veiksmai, prašė atidėti Sprendimo įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies (iki 2016 m. liepos 1 d. ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis) nuostatas, numatančias, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio, pagrįstai akcentavo, kad sprendimo išaiškinimas, nekeičiant jo turinio, yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, kai yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017).
Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).
Nagrinėjamu atveju Sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nurodyta atsakovui teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą, yra aiški ir vienareikšmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą dėl išaiškinimo atmetė. Atsakovo argumentai, nurodyti prašyme, yra sietini ne su teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis – šalių elgesiu, vykdant teismo sprendimą, ir tai nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje.
ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuos iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima.
Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad <...> nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nurodė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-556/2017 ir kt.).
Taigi nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama, ar atsakovo nurodomos aplinkybės, kad projekto derinimas galiojančių teisės aktų (Taisyklių) nustatyta tvarka galimas tik tuomet, kai pareiškėjai projekto derinimo tikslu iš naujo pateiks projektą į ŽPDRIS, laikytinos tomis ypatingai svarbiomis aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas, nepažeidžiant proceso šalių interesų pusiausvyros, atidėti vykdymą įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio privalomą teisinę galią visiems subjektams (ABTĮ 16 str.).
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo nurodomos aplinkybės nėra ta objektyvi priežastis, dėl kurios turi būti atidėtas sprendimo vykdymas, pažymi, kad tarp šalių kilęs ginčas, ar pareiškėjai turi pareigą iš naujo pateikti projektą į sistemą derinimui, yra subjektyvaus pobūdžio priežastis, dėl to sprendžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-12431-901/2017 pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą. Minėta priežastis negali būti laikoma kokiais nors objektyviais atsakovo padėties ypatumais, turinčiais įtakos sprendimo vykdymui. Nagrinėjamu atveju Sprendimo vykdymo atidėjimas dėl nurodomų priežasčių būtų nepagrįstas įsiterpimas į Sprendimo vykdymo procesą, t. y. į kitą teisinį santykį, kurį reglamentuoja specialios vykdymo proceso normos, nustatančios vykdymo proceso šalims tam tikras teises ir pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi būti siejamas su ginčais tarp proceso šalių, galinčiais kilti sprendimo vykdymo proceso metu, nes tokie ginčai turi būti sprendžiami teisinėmis priemonėmis, o sprendimo vykdymo atidėjimas tokioje situacijoje reikštų nepagrįstą delsimą įvykdyti sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, atsakovo Administracijos atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.