Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-08-21 · Civilinė byla Nr. 2VP-12431-901/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-21
Bylos Nr.
2VP-12431-901/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09899-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Suinteresuotas asmuo
M. R., Kretingos rajono savivaldybės administracijos, L. R., V. D.
Civilinė byla Nr. 2VP-12431-901/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09899-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.5.1.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,dalyvaujant suinteresuotų asmenų M. R. ir L. R. atstovui advokatui V. G.,suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės B. T. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, M. R., L. R. ir V. D.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

antstolė B. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00979 pagal 2017-05-12 Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-521-342/2017, kuriuo pagrindu Kretingos rajono savivaldybės administracija teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo įpareigota atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4660/0008:158), esančio Kvecių kaime, Kretingos seniūnijjoje, Kretingos rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Antstolė nurodo, kad patvarkymas dėl įpareigojimo Nr. S17012929 per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą priimtas 2017-06-06 ir įteiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijai 2017-06-09. Nurodo, kad 2017-06-20 antstolės kontroje buvo gautas išieškotojų M. R. ir L. R. atstovo advokato V. G. elektroninis laiškas, kuriame yra nurodyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija įpareigojimo atlikti veiksmus neįvykdė, todėl šios institucijos vadovui yra skirtina bauda. Antstolė teigia, kad įvertinus išieškotojų atstovo pateiktą informaciją bei vykdomosios bylos medžiagą 2017-07-13 priimtas sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. S-17-5-13036 ir pareiškimu prašoma teismo skirti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, tai yra nuo 2017-06-20 (nuo 2017-06-06 patvarkymu dėl įpareigojimo Nr. S-17012929, nustatyto termino pabaigos). Antstolė apie teismo posėdį informuota tinkamai, 2017-07-25 pateikė prašymą bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotų asmenų (išieškotojų) M. R. ir L. R. atstovas tiek atsiliepime į antstolės pareiškimą tiek teismo posėdžio metu su antstolės pareiškimu pilnai sutiko, prašė tenkinti, skiriant Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovui maksimalią baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Prašo atstovaujamiesiems solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 94 straipsnio reglamentavimą skundžiamo teisės akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis. Todėl Kretingos rajono savivaldybės administracija, panaikinus jos 2016-11-28 sprendimą nederinti M. R. ir L. R. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, derinimo procedūrą privalėjo atlikti iš naujo anksčiau pateiktų dokumentų pagrindu ir iš naujo su prašymu per elektroninę Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau ŽPDRI sistemą) dėl derinimo kreiptis nereikia. Tai, kad ši sistema nėra tinkamai veikianti (kad po savivaldybės akto panaikinimo iš naujo reikia teikti pareiškimą per šią sistemą, kad į sistemą negalimą įkelti sprendimo, kuriuo panaikintas savivaldybės sprendimas nederinti projekto) ir nėra suderinta su kitų institucijų registrais neatleidžia Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovo, kuris nėra ŽPDRI sistemos administratorius, nuo pareigos derinimą atlikti iš naujo. Nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą taip pat neatleidžia prašymai dėl sprendimo išaiškinimo ar sprendimo vykdymo atidėjimo.

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija tiek atsiliepime į pareiškimą tiek šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu su antstolės pareiškimu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo, kurį vykdo antstolė išaiškinimo. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017-07-20 taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu atidėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-03-20 sprendimo vykdymą, tol kol projekto iniciatoriai M. R. ir L. R. projekto derinimo tikslu iš naujo (pakartotinai) pateiks į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija negalėjo žinoti, kad suinteresuoti projekto derinimu asmenys, tai yra išieškotojai, sudarys kliūtis ir piktybiškai neteiks projekto pakartotinai į ŽPDRI sistemą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovės teigimu be to tokio pakartotinio kreipimosi (galima teikti derinimui ir anksčiau teiktus dokumentus) ši institucija neturi jokių techninių galimybių iš naujo atlikti derinimo, kuris pagal teisės aktus turi būti įkeltas į ŽPDRI sistemą. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau Sklypų formavimo taisyklės), 17 punktu, projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas yra susijęs su įslaptinta informacija, vykdomas automatizuotai per ŽPDRI sistemą. Taisyklės yra privalomos organizatoriams, iniciatoriams, projektų rengėjams, projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir projektus tvirtinančioms institucijoms (Taisyklių 18 punktas). Susidūrusi su nurodyta problema, Kretingos rajono savivaldybės administracija išieškotojams M. R., L. R. ir UAB „Kartografijos biuras" 2017-04-05 raštu Nr. (4.1.17)-D3-1815 siūlė pakartotiniai teikti derinti projektą per ŽPDRI sistemą, bet išieškotojai nebendradarbiauja ir projekto pakartotiniai į informacinę sistemą nekelia, tokiu būdu sudarydami kliūtis Administracijai Teismo sprendimui įvykdyti. Administracija 2017-06-19 raštu Nr. (4.1.30) - D3-3323 antstolę B. T. informavo dėl kliūčių vykdyti teismo sprendimą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. D., kuris yra suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės admnistracijos direktorius, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. 2017-08-17 rašte dėl bylos nagrinėjimo nurodė, kad su antstolės B. T. pareiškimu nesutinka ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateikto prašymo bei pridėtų dokumentų matyti, kad antstolės B. T. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/17/00979 pagal 2017-05-12 Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-521-342/2017, kuriuo Kretingos rajono savivaldybės administracija teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo įpareigota atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4660/0008:158), esančio Kvecių kaime, Kretingos seniūnijjoje, Kretingos rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.

2017-06-06 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-17012929, kuriuo įpareigojo skolininkę Kretingos rajono savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vykdyti teismo sprendimą, teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4660/0008:158), esančio Kvecių kaime, Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Patvarkyme nurodyta, kad neįvykdžius antstolės reikalavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnio pagrindu antstolė surašys neįvykdymo aktą ir surašytą aktą perduos Klaipėdos miesto apylinkės teismui (v.b.l. 7-8). Patvarkymas Kretingos rajono savivaldybės administracijai įteiktas 2017-06-09 (v.b.l. 11). Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017-06-19 raštu Nr. (4.1.30) - D3-3323 antstolę B. T. informavo dėl kliūčių vykdyti teismo sprendimą, taip pat informuodama antstolę, kad ši institucija rengia prašymą administraciniam teismui dėl antstolės vykdomo sprendimo išaiškinimo pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį (v.b.l. 15). Antstolė 2017-06-21 elektroniniu paštu informuota, kad toks prašymas teismui išsiųstas 2017-06-20, pridedant prašymo kopiją.

2017-07-13 antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-17-5-13036, kuriame nurodyta, kad remiantis išieškotojų 2017-07-20 pranešimu Kretingos rajono savivaldybės administracija yra neįvykdžius teismo sprendimo, t.y. iš naujo neatliko išieškotojų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūros.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kretingos rajono savivaldybės administracija tokį antstolės aktą buvo apskundusi teismui, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12712-769/2017 atsisakyta priimti skundą dėl antstolės veiksmų, nurodant, kad toks aktas pagal CPK 510 straipsnį nėra skundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta antstolio pareiga tais atvejais, kai per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą perduoti vykdymo vietos apylinkės teismui. Nurodytomis teisės normomis yra siekiama užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, tai yra ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017-06-20 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. I-521-342/2017. Šie duomenys taip pat pateikti vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00979 (v.b.l. 22). Kretingos rajono savivaldybės administracija taip pat 2017-07-20 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teismo įvykdymo atidėjimo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. I-521-342/2017 buvo priimtas ir skirtas nagrinėti teismo posėdyje 2017-08-16 16.00 val. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-08-16 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymus dėl sprendimo išaiškinimo ir dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Nutartyje pažymėta, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų dėl sprendimų vykdymo proceso, jo tinkamumo, t. y. ginčų, susijusių su sprendimų vykdymu. Darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pasisakys dėl to, ar pagrįstai atsakovė nevykdo 2017-03-20 sprendimo iki pareiškėjai pateiks projektą derinimui į ŽPDRI sistemą, ar vis dėlto yra pagrindas skirti baudą atsakovei už sprendimo nevykdymą.

Skolininko atsakomybę už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą išieškotojo naudai. Skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taikytina atsakomybė, numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsakomybė kyla iš bendrojo pobūdžio skolininko pareigos, kylančios iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642, 644 straipsniai).

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis.

Pažymėtina, kad šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybės administracija iki antstolės 2017-07-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto Nr. S-17-5-13036 priėmimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, apie tai informavo antstolę, prašė išieškotojų bendradarbiauti, kad galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimą, t.y. buvo aktyvus ir nevengė bendradarbiauti su antstole ir išieškotojais. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo Kretingos rajono savivaldybės administracija įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių ir pačių išieškotojų nebendradarbiavimo ir procedūros neinicijavimo naujai teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. nesikreipiant į ŽPDRI sistemą, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija iš naujo galėtų atlikti sprendime nurodyto išieškotojų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Atvykusi liudyti su ŽPDRI sistema dirbanti specialistė I. S. patvirtino, kad nėra jokių techninių galimybių be šio inicijavimo iš naujo atlikti derinimo procedūros. Liudytoja nurodė, kad net jei iš naujo būtų atlikta derinimo procedūra raštu ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius priimtų atitinkamą sprendimą, šio sprendimo į ŽPDRI sistemą, kuri yra privaloma, nebūtų galimybių įkelti į bylą, suformuotą ankstesnio kreipimosi pagrindu iki kol nebūtų inicijuotas naujas kreipimąsis. Išieškotojų atstovas neįvardija kokių nors kliūčių ar papildomų išlaidų, kurias sudarytų išieškotojams naujas kreipimąsis į ŽPDRI sistemą inicijuoti pakartotinę derinimo procedūrą. Siekiant įvykdyti sprendimą išieškotojai turi bendradarbiauti su sprendimą jų naudai turinčia įvykdyti institucija ir laikytis teisės aktų (tame tarpe ir Sklypų formavimo taisyklių bei ŽPDRI sistemos vadovo) nustatytos tvarkos.

Įvertinus byloje esamą situaciją, teismas daro išvadą, jog baudos skyrimas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėjamu atveju už antstolės patvarkymo nevykdymą neatitiktų baudos skyrimo tikslų, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Taip pat nepagrįstai prašoma skirti maksimalią baudą asmeniui, kuris sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių ir kuriam nebuvo sudarytos galimybės tokį sprendimą įvykdyti. Be to, antstolė nepagrįstai, nesulaukusi kaip bus išspręstas klausimas dėl sprendimo, kuri ji vykdo išaiškinimo ir vykdymo atidėjimo, surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pripažįsta, kad tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo nėra teisinio pagrindo, todėl antstolės prašymas atmetamas.

Išnagrinėjus civilinę bylą ypatingos teisenos tvarka ir atmetus antstolės pareiškimą, suinteresuotų asmenų, kurie pritarė tokiam antstolės pareiškimui, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 273 str. 1 d., 3 d., 290-291 str., 771 str. 2 d., 5 d., teismas

nutaria:

antstolės B. T. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Išsiųsti nutarties kopijas antstolei ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei grąžinti vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Spalvienė