Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. kovo 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. R. ir L. R. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., R. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, jog greta ginčo žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini) g., todėl yra visos teisinės prielaidos nustatyti kelio servitutą, užtikrinantį pareiškėjų teisę įvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę.

Pažymi, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija netenkino pareiškėjų prašymo inicijuoti valstybinio žemės sklypo suformavimą ir jo įregistravimą viešajame nekilnojamojo turto registre. Tvirtina, kad savo lėšomis parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas buvo pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Teigia, jog vienu iš projekto sprendinių buvo numatytas privažiavimas prie ginčo žemės sklypo per (duomenys neskelbtini) g. Nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-11-28 sprendimu Nr. (4.1.17)-D3-5584 nederino minėto projekto, nes nėra išspręstas privažiavimo kelias. Argumentuoja, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte yra numatytas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) g. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir mano, jog toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra be jokių motyvų, todėl yra naikintinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir R. G. atsiliepimų į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjai M. R., L. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės neatvykusiems pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 11 28 sprendimo Nr. (4.1.17)-D3-5584 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo derinimo procedūrą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytą teisinį reglamentavimą, administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016 11 28 sprendimu Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo“ nederino pareiškėjų pateikto žemės sklypo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos Nr. ZSFP-17778), kadangi neišspręstas privažiavimo kelias.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinis ginčas - asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t. y. suderinti žemės sklypo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kad galėtų jį teikti tvirtinimui. Susipažinus su ginčijamu atsakovės sprendimu, darytina išvada, kad sprendimu pareiškėjams yra atsisakyta įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę. Tai reiškia, jog ginčijame sprendime yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (atsisakymas derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą) ir jis laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjams. Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjai reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. LVAT 2016-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016) pažymėtina, kad 2016 11 28 raštu Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo“ buvo išreikšta atsakovės valia netenkinti pareiškėjų prašymo suderinti formavimo pertvarkymo projektą. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės priimtas sprendimas sukelia pareiškėjams tiesiogines teisines pasekmes ir pagal savo turinį bei formą laikytinas individualiu teisės aktu. Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Vertintina, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija, priimdama byloje skundžiamą sprendimą, jo nepagrindė teisės aktais. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, šiuo atveju nustatytais ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (ginčui taikytina 2014-11-11 įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, įsigaliojo nuo 2015-01-01) 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015).

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai. Taip pat sprendime nenurodytas jo apskundimo terminas.

Minėta, kad iš atsakovės 2016 11 28 sprendimo Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo“ turinio pareiškėjai sužinojo apie tai, jog yra nederinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Ginčijamame sprendime nedetalizuota, kaip neišspręstas privažiavimo kelias, kodėl (duomenys neskelbtini) gatvė nelaikytina įvažiavimu į pareiškėjų žemės sklypą, nenurodytos galimybės šio klausimo sprendimui, nėra konstatuotas atsisakymas pagal teisės aktus, nurodyta tik bendra norma - Taisyklių 63 punktas, kuriame nurodyta per kiek dienų turi būti išspręstas derinimo klausimas. Sprendime nurodoma priežastis nederinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes neišspręstas privažiavimo kelias, tačiau neaišku kokiu pagrindu atsakovė konstatuoja šį faktą. Neaišku, kodėl šį sprendimą laiko informacinio pobūdžio dokumentu, nors pripažįsta, kad tai buvo atlikta administracinė procedūra. Pažymėtina, kad VAĮ įpareigoja atsakovę, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tokių kaip: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

Teismas, įvertinęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 11 28 sprendimo Nr. (4.1.17)-D3-5584 turinį, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų normomis, nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai. VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjų galimybes tinkamai apginti savo teises. Tai suponuoja VAĮ 3 straipsnio numatyto viešojo administravimo principų - objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, pricipo valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo, bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus.

Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ 8 straispsnio nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2016-07-01) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu (aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016 11 28 sprendimas Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo“ yra be motyvų, neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, panaikinus ginčiajamą sprendimą tuo pagrindu, kad neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kiti administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindai nenagrinėtini. Atsakovė įpareigotina teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų M. R. ir L. R. skundą patenkinti.

Panakinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 11 28 sprendimą Nr. (4.1.17)-D3-5584 „Dėl derinimo“.

Įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.