Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovams A. B., O. J. ir L. J. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Atsakovas A. B. patvirtino, kad pasirašė sutikimą sandoriams sudaryti, taip pat patvirtino, kad gavo pinigus už parduotas akcijas. Teigė, jog prašė O. J. pasiskolinti papildomai pinigų iš L. J., nes jam reikėjo pinigų atsiskaityti su savo kreditoriais Vokietijoje, ką jis ir padarė. Tikėjosi iš savo partnerių gauti pinigų, kuriuos yra uždirbęs, bet ne viskas įvyko kaip planuota, todėl skolos O. J. dar nėra grąžinęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

11. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos tokios aplinkybės:

11.3. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. sausio 18 d. duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo su istorija matyti, kad UAB „Vomes“ įstatinis kapitalas padalytas į 60 700 paprastųjų vardinių akcijų, 1 akcijos nominali vertė – 28,96 Eur. Nuo 2014 m. kovo 10 d. iki šiol 50 000 vnt. akcijų priklauso J. N.. Registro duomenimis, kita dalis akcijų, t. y. 10 700 vnt., nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2020 m. vasario 27 d. priklausė O. J.. Nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 31 d. iš 10 700 vnt. akcijų O. J. priklausė 5544 vnt., L. J. – 5156 vnt., nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. O. J. priklausė 388 vnt., o L. J. – 10 312 vnt., o nuo 2020 m. gegužės 21 d. visos 10 700 vnt. akcijų priklauso L. J.. Tačiau neaišku, kada šie įrašai padaryti. Išraše nurodyta, kad paskutinė duomenų apie dalyvius atnaujinimo data yra 2021 m. rugsėjo 23 d.

11.4. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašo matyti, kad išrašo sudarymo dieną kaip 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų savininkė buvo įregistruota O. J..

11.5. 2020 m. vasario 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 20/02/27, sudaryta paprasta rašytine forma, O. J. pardavė, o L. J. nupirko 5156 vnt. UAB „Vomes“ akcijų už 14 000 Eur; sutartyje nurodyta, kad pirkėjas akcijų kainą sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į akcijas ir jų suteikiamas turtines bei neturtines teises pereina pirkėjui nuo sutarties pateikimo UAB „Vomes“ akcininkų apskaitos registrų tvarkytojui ir atitinkamų įrašų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose padarymo momento. Pagal sutarties 3.3 punktą pardavėjas iki 2022 m. vasario 28 d. turi atpirkimo teisę į parduodamas akcijas, prieš tai sumokėjęs pirkėjui sutarties 2.1 punkte nurodytą akcijų kainą – 14 000 Eur. Sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. vasario 27 d. A. B. sutikimas dėl 5156 vnt. UAB „Vomes“ akcijų pardavimo už 14 000 Eur.

11.6. 2020 m. kovo 31 d. O. J. ir L. J. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20/03/31, kuria O. J. pardavė, o L. J. nupirko 5156 vnt. UAB „Vomes“ akcijų už 14 000 Eur. Sutartyje nurodytos analogiškos sąlygos dėl nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui ir pardavėjo atpirkimo teisės, sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, pasirašyta abiejų sutarties šalių. Byloje yra 2020 m. kovo 31 d. A. B. sutikimas dėl 5156 vnt. UAB „Vomes“ akcijų pardavimo už 14 000 Eur.

11.7. 2020 m. gegužės 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 20/05/21, sudaryta paprasta rašytine forma, O. J. pardavė, o L. J. nupirko 388 vnt. UAB „Vomes“ akcijų už 1050 Eur. Kitos sutarties sąlygos yra tokios pačios kaip ir 2020 m. vasario 27 d. bei 2020 m. kovo 31 d. sutarčių. Byloje taip pat yra 2020 m. gegužės 21 d. A. B. sutikimas dėl 388 vnt. UAB „Vomes“ akcijų pardavimo už 1050 Eur.

11.8. Byloje pateiktas išrašas iš UAB „Vomes“ akcininko L. J. vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3, iš kurio matyti, kad vertybinių popierių sąskaitoje įrašai apie įsigytas akcijas padaryti tą pačią dieną, kai buvo sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, t. y. atitinkamai 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d.

11.9. Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 3 d. pirmumo teisės atsisakymo matyti, kad J. N., nuosavybės teise valdanti 50 000 vnt. UAB „Vomes“ akcijų, 2020 m. vasario 3 d. pasirašė pareiškimą, kad atsisako pirmumo teisės įsigyti O. J. parduodamas 5156 vnt. UAB „Vomes“ akcijų už 14 000 Eur, kartu pareiškė, kad ir ateityje neketina naudotis savo pirmumo teise, todėl prašo ateityje vadovautis šiuo atsisakymu.

11.10. Iš O. J. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2020 m. vasario 14 d. L. J. pervedė 14 000 Eur į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis nurodyta „Avansas“, tą pačią dieną pinigai buvo pervesti į O. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), o iš jos išimti grynaisiais pinigais 2020 m. vasario 17 d. Atsakovas L. J. 2020 m. vasario 27 d. pervedė dar 14 000 Eur į O. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis nurodyta „Avansas“; ši suma 2020 m. vasario 27 d. buvo pervesta į O. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 28 d. išimta grynaisiais pinigais. 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymais į O. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) L. J. pervedė atitinkamai 550 Eur ir 500 Eur, mokėjimo paskirtis – „Papildymas“. Taigi iš viso L. J. pervedė O. J. 29 050 Eur.

11.11. Byloje pateiktas 2020 m. kovo 31 d. atsakovo A. B. ranka rašytas ir pasirašytas raštas, kuriuo A. B. patvirtino, kad iš O. J. gavo už UAB „Vomes“ akcijų pardavimą 14 600 Eur.

11.12. 2020 m. liepos 17 d. A. B. ir O. J. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad visos po sutarties sudarymo gautos pajamos ir įgytas turtas bus jų asmeninė nuosavybė.

11.13. Antstolis Andrius Bublys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0042/20/00340 dėl 31 262,45 Eur skolos, 3498,82 Eur palūkanų ir 1709,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo T. Ž. naudai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3486-647/2019. Vykdomojoje byloje 2021 m. rugsėjo 8 d. turto arešto aktu areštuota 2950 vnt. UAB „Toleita“ akcijų, kurių savininkas Juridinių asmenų registre nurodytas A. B., o 2021 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktu areštuota 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų ir 5340 vnt. UAB „Toleita“ akcijų, kurių savininkė Juridinių asmenų registre nurodyta O. J.. Antstolis 2021 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S-21-42-16120 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko A. B. turto dalies nustatymo.

11.14. Iš atsakovės pateiktos el. laiško kopijos matyti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. antstoliui A. Bubliui el. paštu buvo išsiųstas O. J. 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymas patikslinti 2021 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktą Nr. S-21-42-11979, iš jo išbraukiant UAB „Vomes“ akcijas. Prašyme paaiškinta, kad akcijos O. J. nebepriklauso nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. siųsto el. laiško matyti, kad O. J., atsakydama antstoliui A. Bubliui į jo 2021 m. gruodžio 28 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-42-17089, pateikė jam UAB „Vomes“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas. Antstolio A. Bublio 2021 m. gruodžio 28 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-42-17089 į bylą nepateiktas.

11.16. Antstolio A. Bublio 2022 m. kovo 17 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-22-42-4859, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad UAB „Toleita“ akcijų skaičius yra 16 000 vnt. Įvertinęs įmonės 2020 m. balansą, turimą turtą bei įsipareigojimus, antstolis nustatė, kad A. B. priklausančių 4145 vnt. UAB „Toleita“ akcijų vertė sudaro 58 030 Eur (1 akcijos vertė – 14 Eur). Antstolis informavo, kad skolininkas ir / ar išieškotojas per tris dienas nuo patvarkymo gavimo gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ar išieškotojas pareiškė prieštaravimus.

11.17. Antstolio A. Bublio 2022 m. balandžio 21 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-42-8236 nurodyta, kad skolininko A. B. atžvilgiu vykdomos 4 vykdomosios bylos skirtingų kreditorių naudai. Išieškotojui T. Ž. neišieškota suma patvarkymo priėmimo dieną (2022 m. balandžio 21 d.) sudaro 19 888,85 Eur. Bendros visiems kreditoriams išieškomos tikslios sumos antstolis negalėjo nurodyti, tik pažymėjo, kad ji galėtų siekti apie 65 000 Eur.

11.18. 2022 m. gegužės 6 d. buvo paskelbtos A. B. 4145 vnt. UAB „Toleita“ akcijų pirmosios varžytynės, akcijų pardavimo kaina nustatyta 46 424 Eur. Antstolio A. Bublio 2022 m. birželio 6 d. patvarkymas Nr. S-22-42-13634 patvirtina, kad pirmosios UAB „Toleita“ 4145 vnt. akcijų varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Antstolis pasiūlė išieškotojams paimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo kainą. Išieškotojams šia teise nepasinaudojus, buvo paskelbtos antrosios varžytynės, jos 2022 m. liepos 22 d. taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, tai patvirtina antstolio A. Bublio 2022 m. liepos 22 d. patvarkymas Nr. S-22-42-20092. Duomenų, kad išieškotojai būtų pasinaudoję teise perimti neparduotą iš varžytynių turtą, byloje nėra.

11.19. Iš ieškovo pateiktos interneto portalo www.rekvizitai.lt informacijos matyti, kad UAB „Vomes“ ilgalaikis turtas 2020 metais sudarė 2 052 445 Eur, trumpalaikis turtas – 80 019 Eur, nuosavas kapitalas 1 848 807 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 283 657 Eur, pardavimo pajamos 42 656 Eur, pelnas prieš mokesčius – 13 717 Eur.

11.20. Iš byloje pateiktų dokumentų (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties) ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12126-599/2021 ieškovui A. G. iš atsakovo A. B. priteista 8688,60 Eur skolos, 2099 Eur palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 10 787,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 243 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 15 d., jo pagrindu 2021 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1049-340/2021 ieškovui J. R. priteista iš atsakovo A. B. 52 000 Eur skolos, 9641,09 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 61 641,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3253,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d., jo pagrindu 2021 m. gegužės 18 d. išduotas vykdomasis raštas.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. B. yra ieškovo skolininkas ir kad skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą nėra iki galo atlyginta, taip pat neginčijama, kad 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų iki jų perleidimo atsakovui L. J. priklausė atsakovams O. J. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl reikalavimo pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais.

14. Pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus CK 1.78 straipsnyje yra išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Nuginčijamo sandorio galiojimas, priešingai, priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nuginčijamus sandorius gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio ir tokiu atveju sandoris liks galioti, net ir esant visoms sandorio negaliojimo sąlygoms. Taigi, nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu bei teismo sprendimas, patenkinantis šį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorius prašo pripažinti niekiniais remdamasis akcininko pirmumo teisės pažeidimu, taip pat sandorių dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudarymo reikalavimų nesilaikymu bei ginčijamų sandorių neatitiktimi įstatymo reikalaujamai notarinei formai (nesąžiningu siekiu jos išvengti).

16. ABĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Taigi, pirmumo teisė įsigyti uždarosios bendrovės akcijas yra įstatyminė akcininko teisė, įtvirtinta ABĮ 47 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad akcininko, kuriam pasiūlymas įsigyti parduodamas akcijas iš viso nebuvo pateiktas, o akcijos perleidžiamos trečiajam asmeniui išvengiant perleidimo apribojimų, teisės apginamos pripažinus tokį perleidimą trečiajam asmeniui negaliojančiu ir taikant restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2009). Jei esami bendrovės akcininkai nepasinaudoja pirmumo teise, tada akcininkas turi teisę parduoti akcijas pirkėjui, nesančiam bendrovės akcininku, už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas (ABĮ 47 straipsnio 7 dalis).

17. Kadangi akcininko pirmumo teisę nustatančios normos yra skirtos akcininko teisių apsaugai, tai sandoris, sudarytas pažeidus akcininko pirmumo teisę, yra nuginčijamas sandoris, o ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu (pažeidus akcininko pirmumo teisę) turi teisę pareikšti asmuo, kurio teisės šiuo sandoriu buvo pažeistos. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant viešąjį interesą, kuris leistų ar reikalautų kištis į privačius santykius. Tik pats akcininkas turi teisę nuspręsti, ar jo pirmumo teisė perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės akcijas trečiajam asmeniui buvo pažeista.

19. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Pagal CK 3.92 straipsnio 6 dalį, jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, jog kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji sandorių, kuriuos sudaro sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ir šis vėliau jo nepatvirtina, nuginčijimo taisyklė. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių sudaryti sandoriai be kito sutuoktinio sutikimo yra ne niekiniai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o nuginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2006).

21. Remiantis nurodytomis įstatymo normomis ir jas aiškinančia teismų praktika, atmestinas kaip nepagrįstas ieškinio argumentas dėl CK 3.92 straipsnio 4 dalies pažeidimo kaip pagrindo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

23. Iš byloje pateiktų dokumentų (pvz., išrašo iš akcininko L. J. vertybinių popierių sąskaitos), taip pat šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčijamais pirkimo–pardavimo sandoriais perleistos 10 700 vnt. UAB „Vomes“ paprastųjų vardinių akcijų buvo nematerialios, t. y. apskaitomos asmeninėje akcininko vertybinių popierių sąskaitoje (ABĮ 40 straipsnio 9 dalis). Dėl to ginčo nėra. ABĮ 46 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta, kad nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties forma turi būti rašytinė. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį ir ABĮ 46 straipsnio 2 dalį nematerialios akcijos perleidžiamos padarius atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose.

24. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

25. Byloje nustatyta, kad UAB „Vomes“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos 2020 m. vasario 27 d. (parduota 5156 vnt. akcijų už 14 000 Eur), 2020 m. kovo 31 d. (parduota 5156 vnt. akcijų už 14 000 Eur) ir 2020 m. gegužės 21 d. (parduota 388 vnt. akcijų už 1050 Eur). Sutartyse nustatyta, kad akcijų kainą pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant sutartis (2.2 punktas). Pinigai už perkamas akcijas į atsakovės O. J. sąskaitą buvo pervesti 2020 m. vasario 14 d. (14 000 Eur), 2020 m. vasario 27 d. (14 000 Eur), 2020 m. kovo 31 d. (550 Eur) ir 2020 m. gegužės 21 d. (500 Eur).

27. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Kasacinio teismo vertinimu, geros moralės neatitinka, pvz., asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas). Nurodytoje byloje buvo išaiškinta, kad vertinant kelių sandorių, kurių sumos atskirai paėmus nesiekia tokios, kuriai taikomas įstatymo nustatytas notarinės formos reikalavimas, teisėtumą, turi būti aiškinamasi tikroji šalių valia, tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės, taip pat laikotarpis, per kurį buvo sudaromi sandoriai, šalių finansinės galimybės sandorių sudarymo metu ir kokios aplinkybės lėmė, kad šalys sudarė ne vieną, bet kelias sutartis.

28. Byloje dėl akcijų perleidimo keliomis sutartimis kasacinis teismas pasisakė, kad siekiant kelis sandorius kvalifikuoti kaip vientisą, turi būti nustatytas tikslas pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas, tačiau šalių sandorio objektą (perleidžiamas akcijas) išskaidant į kelias skirtingas akcijų perleidimo sutartis turint tikslą išvengti notarinės formos reikalavimų. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant šalių ketinimus dėl vieno po kito sudaromų sandorių, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių tikslą ir valią, buvusią pirminio sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, 46, 48 punktai).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė O. J. ir atsakovas L. J., duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad tikrasis sandorių šalių tikslas buvo ne akcijų pirkimas–pardavimas, bet pinigų skolinimas. Atsakovė O. J. paaiškino, kad ji kreipėsi į atsakovą L. J. prašydama paskolinti 14 000 Eur, šis sutiko ir 2020 m. vasario 14 d. pervedė į jos sąskaitą 14 000 Eur. Abu atsakovai patvirtino, kad skolinamos sumos dydį – 14 000 Eur – įvardijo atsakovė O. J.. Kai po dviejų savaičių ji vėl kreipėsi prašydama paskolinti dar 14 000 Eur, L. J. iškėlė sąlygą sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kaip garantą, užtikrinant pirmosios 14 000 Eur paskolos grąžinimą. Dėl to 2020 m. vasario 27 d. buvo sudaryta 5156 vnt. UAB „Vomes“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, joje nustatyta pardavėjo atpirkimo teisė, ir tą pačią dieną L. J. į O. J. sąskaitą pervedė dar 14 000 Eur. Atitinkamai, negrąžinus antrosios (2020 m. vasario 27 d. paskolintos) 14 000 Eur sumos, 2020 m. kovo 31 d. buvo sudaryta antroji akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl 5156 UAB „Vomes“ akcijų pardavimo už 14 000 Eur su atpirkimo teise. Tą pačią dieną atsakovės O. J. prašymu L. J. pervedė jai papildomą 550 Eur paskolos sumą, o 2020 m. gegužės 21 d. jos prašymu pervedė dar 500 Eur ir šalys sudarė 2020 m. gegužės 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 388 vnt. UAB „Vomes“ akcijų pardavimo už 1050 Eur. Iš atsakovo L. J. paaiškinimų nėra pagrindo išvadai, kad jis, sudarydamas pirmąjį akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, turėjo tikslą vientiso pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įsigyti visas atsakovės O. J. vardu įregistruotas 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų. Teismo vertinimu, tikslas sudaryti vientisą sandorį, net ir esant keliems per santykinai neilgą laikotarpį sudarytiems vienarūšiams sandoriams, nėra preziumuojamas ir nevertintinas kaip akivaizdus. Taigi, nesąžiningus šalių ketinimus, minėta, turi įrodyti asmuo, ginčijantis sandorį (sandorius) tuo pagrindu, kad jais buvo siekiama išvengti notarinės formos. Ieškovas tokių įrodymų atsakovo L. J. atžvilgiu nepateikė, taigi atsakovo L. J. tikslas sudaryti vientisą visų 10 700 vnt. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį byloje nenustatytas (CPK 178 straipsnis).

30. Nenustačius vienos iš sandorio šalių tikslo išvengti notarinės sandorio formos, nėra pakankamo pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti vientisu sandoriu, nes taip iš esmės būtų paneigti kitos sutarčių šalies, šiuo atveju atsakovo L. J., interesai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju kitų sutarčių šalių (O. J. ir sutikimą sutartims sudaryti davusio A. B.) tikroji valia ir ketinimai sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis niekinėmis, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl actio Pauliana sąlygų.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas, be reikalavimo pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais dėl įstatymo reikalavimų nesilaikymo, pareiškė ir reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip pažeidžiančių kreditoriaus teises (actio Pauliana).

34. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (3 dalis).

35. Kasacinio teismo praktika taikant actio Pauliana institutą yra išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

36. Teismų praktikoje išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas pažymi, kad įvertinus, jog actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl kiekvienos iš būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų buvimo nagrinėjamoje byloje.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

38. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo matyti, kad ieškinio reikalavimas buvo pagrįstas 2018 m. lapkričio 23 d. šalių pasirašytu skolos suderinimo aktu, kuriuo šalys patvirtino abipuses prievoles ir kuriuo atsakovas įsipareigojo skolą ieškovui grąžinti iki 2018 m. gruodžio 24 d., taigi ieškovo T. Ž. reikalavimo teisė atsakovui A. B. atsirado 2018 m. lapkričio 23 d., skolininko prievolė tapo vykdytina 2018 m. gruodžio 25 d., o teismo sprendimu kreditoriaus teisė buvo tik patvirtinta. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų L. J. ir A. B. argumentus, kuriais ieškovo reikalavimo teisės atsiradimas siejamas su vykdomojo rašto išdavimo data (2020 m. balandžio 29 d.) ir teigiama, kad pirmųjų dviejų akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu ieškovas reikalavimo teisės į atsakovą A. B. dar neturėjo.

39. Iš byloje pateikto antstolio A. Bublio 2022 m. balandžio 21 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-42-8236 matyti, kad iš atsakovo A. B. ieškovo T. Ž. naudai išieškoma suma patvarkymo surašymo dieną buvo 19 888,85 Eur, ši skolos suma byloje nebuvo ginčijama. Duomenų, kad po 2022 m. balandžio 21 d. skola būtų atlyginta, byloje nėra. Taigi aplinkybė, kad ieškovas T. Ž. ginčijamų 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. B. ir šią teisę tebeturi bylos nagrinėjimo metu, byloje laikytina nustatyta (CPK 185 straipsnis).

40. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, kaip vertinti ir taikyti actio Pauliana instituto sąlygą dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką tuo atveju, kai skolininkas perleidžia turtą, kurį jis valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu, kuris nėra bendraskolis, atsižvelgtina į actio Pauliana instituto tikslą – atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad actio Pauliana sąlyga dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką gali būti laikoma nustatyta ir tada, kai kreditorius ginčija skolininko sudarytą sandorį, kuriuo šis perleido turtą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą kartu su sutuoktiniu, kuris nėra kreditoriaus skolininkas. Toks aiškinimas koreliuoja su CK 3.112 straipsnio nuostata, nes minėta norma reglamentuojamas išieškojimas pagal vieno iš sutuoktinių prievoles ir taikytina nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią dalį, įeinančią į bendrąją jungtinę nuosavybę.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovas šios sąlygos buvimą grindė tuo, kad skolininko A. B. turto atsiskaityti su visais kreditoriais nepakanka (kito likvidaus turto nėra), o sudarius ginčijamus sandorius skolininko A. B. turtinė padėtis pablogėjo, nes buvo perleistas jam kartu su atsakove O. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tuo tarpu iš gautų lėšų su ieškovu net iš dalies nebuvo atsiskaityta. Be to, ieškovo teigimu, nėra įrodyta, kad A. B. gavo pinigus už parduotas akcijas. Atsakovės O. J. atstovas šios sąlygos buvimą ginčijo argumentais, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu areštuoto A. B. turto masė buvo pakankama ieškovo reikalavimams patenkinti, UAB „Vomes“ akcijos areštuotos nebuvo, taigi nebuvo apribojimų jomis disponuoti, o aplinkybė, kad vėliau atsirado kitų kreditorių, yra už šios bylos nagrinėjimo dalyko ribų. Atsakovės atstovas taip pat akcentavo, kad pagrindinis šalių sudarytas sandoris (sandoriai) buvo paskola, o akcijų pirkimas–pardavimas – tik išvestinis, sudarytas siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą. Atsakovės atstovas rėmėsi tuo, kad vykdymo procese buvo areštuotos UAB „Toleita“ akcijos, kurių vertė turėjo būti pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti, tačiau jos iš varžytynių nebuvo parduotos, taigi analogiška situacija būtų ir su UAB „Vomes“ akcijomis, kas reiškia, kad šioje byloje ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais ieškovo kaip kreditoriaus padėties nepakeis.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2019 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3486-647/2019 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. B. turto areštas, siekiant užtikrinti ieškovo T. Ž. ieškinio reikalavimą .Išnagrinėjus bylą ir pradėjus vykdymo procesą, dalis ieškovui priteistos skolos buvo išieškota, o likusi neišieškota dalis, 2022 m. balandžio 21 d. antstolio A. Bublio pateiktais duomenimis, sudaro 19 888,85 Eur, be to, prie išieškojimo yra prisijungę kiti kreditoriai, kurių bendra apytikrė reikalavimų suma, to paties antstolio duomenimis, yra apie 65 000 Eur.

44. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui A. B. priklauso 4145 vnt. UAB „Toleita“ akcijų, 1/2 dalis automobilio Volvo XC60 bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su O. J. priklausančios 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų. Duomenų apie kitą atsakovo A. B. turtą byloje nėra.

45. Iš antstolio A. Bublio 2022 m. birželio 6 d. patvarkymo Nr. S-22-42-13634 ir 2022 m. liepos 22 d. patvarkymo Nr. S-22-42-20092 matyti, kad antstolis paskelbė 4145 vnt. UAB „Toleita“ akcijų pardavimą iš varžytynių, tačiau nei pirmosios varžytynės, kuriose akcijos buvo parduodamos už 46 424 Eur, nei antrosios varžytynės, kuriose akcijos buvo parduodamos už 34 818 Eur, neįvyko dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojai būtų pasinaudoję teise perimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę jo pardavimo kainą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui akcijų nereikia, jis siekia atgauti savo pinigus, be to, perėmus akcijas tektų pareiga proporcingai atsiskaityti su kitais atsakovo A. B. kreditoriais, todėl akcijų perėmimas kreditoriams nėra naudingas. Atsakovės O. J. atstovas teigė, kad su UAB „Vomes“ akcijomis būtų tas pat, t. y. jos liktų neparduotos vykdymo procese, nes nesudaro kontrolinio akcijų paketo, taigi nėra vertingas ir pirkėjams patrauklus objektas. Teismo vertinimu, šie argumentai, byloje nesant duomenų, kurie leistų palyginti UAB „Toleita“ ir UAB „Vomes“ vykdomą veiklą, jos apimtis ir akcijų vertę, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra savaime pakankami išvadai, kad šioje byloje ginčijamos UAB „Vomes“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys nepažeidžia ieškovo kaip A. B. kreditoriaus teisių.

46. Taigi iš esmės vienintelis likvidus atsakovui A. B. priklausantis turtas yra atitinkama jam priklausanti UAB „Vomes“ akcijų dalis. Nesutiktina su atsakovų argumentais, kuriais teigiama, kad akcijos jų perleidimo sandorių sudarymo metu nebuvo areštuotos, ieškovas savo reikalavimo patenkinimą buvo užsitikrinęs kito atsakovo turto areštu, todėl negali būti laikoma, kad akcijų perleidimo sandoriais galėjo būti pažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės. Šiame sprendime jau nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė yra galiojanti visą laiką iki skolininko prievolė nebus įvykdyta arba nepasibaigs kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Todėl nepagrįsta yra teigti, kad kreditorius savo teisių gynimo priemonių gali imtis tik tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, o vėliau tokios teisės netenka nepaisant to, kad jo reikalavimo teisė tebegalioja, o skolininko prievolė neįvykdyta. Taip pat teismas nesutinka ir su argumentu, kad kreditorius negali pasitelkti savo teisių gynimo priemonių vėliau vien dėl to, kad laiku nesiėmė veiksmų areštuoti skolininko turtą ir taip užsitikrinti teisę į savo reikalavimo patenkinimą. Jeigu kreditorius turėtų teisę nukreipti savo reikalavimą tik į areštuotą turtą, actio Pauliana institutas apskritai būtų beprasmis.

47. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turtinę padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. turi daugiau kreditorių (žr. sprendimo 11.20 punktą), ne tik ieškovą T. Ž., todėl visų kreditorių reikalavimams patenkinti skolininko turto nepakanka. Perleidus atsakovui L. J. UAB „Vomes“ akcijas, kurių priklausymas bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams A. B. ir O. J. byloje neginčijamas, neliko jokio likvidaus A. B. turto, iš kurio būtų galima patenkinti bent dalį jo kreditorių reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. B. turėjo pinigus už parduotas akcijas. Byloje pateiktas 2020 m. kovo 31 d. A. B. rašytas raštelis, kad jis gavo iš O. J. 14 600 Eur, tačiau pinigai buvo perduoti grynaisiais, kas savaime kelia abejonių dėl pinigų perleidimo fakto realumo, pinigai, O. J. teigimu, buvo perduoti namų aplinkoje, ir nepateikta jokių duomenų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti, kur pinigai buvo panaudoti. Atsakovo A. B. teiginių, kad iš sandorių gautais pinigais jis atsiskaitė su kitais savo kreditoriais, esančiais Vokietijoje, nepatvirtina jokie įrodymai, t. y. atsakovas A. B. nepateikė nei įrodymų, kurie patvirtintų jo turimus įsipareigojimus kreditoriams Vokietijoje, nei įrodymų, kurie patvirtintų atsiskaitymą su tais kreditoriais, taip pat negalėjo pateikti ir duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog jis vyko į Vokietiją, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Vien tik atsakovo A. B. nurodyti kelių asmenų vardai, pavardės ir adresai, nesant jokios galimybės šią informaciją patikrinti, atsakovo A. B. teiginių apie atsiskaitymą su kitais kreditoriais nepatvirtina. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės vienintelio vertingo skolininko turto pardavimas, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su visais kreditoriais pagal įstatyme nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, nenustačius, kur ir kokių sandorių pagrindu buvo panaudoti pinigai, nulėmė kreditorių galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017). Taigi ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo T. Ž., kaip atsakovo A. B. kreditoriaus, teisės, nes skolininkas tapo nemokus, o pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandorio, dėl kurio asmuo tapo nemokus, sudarymas yra pagrindas pripažinti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Dėl skolininko privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius.

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas A. B. turėjo teisinę pareigą sudaryti (duoti sutikimą sudaryti) ginčijamus akcijų pirkimo–pardavimo sandorius. Jo paaiškinimai, kad turėjo skolintis pinigų, nes reikėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais Vokietijoje, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl teismas juos laiko neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovų nesąžiningumo.

49. Kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydami atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningi, jie žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytumo, turi atsižvelgti į tai, jog kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

50. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. apskritai nesidomėjo sudaromais akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais, tą jis pats pripažino teismo posėdžio metu, teigdamas, kad UAB „Vomes“ buvo O. J. verslas, jis šiame versle nedalyvavo, atsakove O. J. pasitikėjo ir sutiko su visais jos sprendimais bendrovės akcijų pardavimo atžvilgiu. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas A. B., turėdamas kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaitęs, ir neturėdamas kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti, sutikdamas parduoti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas ir nesidomėdamas, kokiomis sąlygomis turtas perleidžiamas, ar sandorio kaina atitinka parduodamo turto vertę, nesielgė kaip sąžiningas, atsakingas ir rūpestingas asmuo. Akivaizdu, kad atsakovas A. B. apie savo kreditorių ieškovą T. Ž. žinojo, taigi jis suvokė (turėjo suvokti), kad sudaromos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kurioms sudaryti jis davė sutikimą, sumažino arba apskritai atėmė galimybę kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo A. B. turto, todėl tokie veiksmai laikytini nesąžiningais.

52. Vertindamas O. J. paaiškinimus jos sąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius aspektu, teismas atsižvelgia į tai, kad O. J. negalėjo aiškiai ir konkrečiai pagrįsti skolinimosi poreikio ir paskolos sumos dydžio, ji rėmėsi tik pakankamai abstraktaus, bendro pobūdžio teiginiais, kad skolinosi dėl to, jog norėjo užsitikrinti sau ir vaikui pragyvenimą metams, pagal tai ir apskaičiavo reikalingą sumą, tačiau, iš kitos pusės tuo pačiu metu tvirtino, kad skolinosi mėnesiui, tokiam laikui L. J. sutiko skolinti be garantijų, o ji net negalvojo ir nenorėjo parduoti UAB „Vomes“ akcijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad O. J. pripažino žinojusi, jog buvo areštuota A. B. banko sąskaita, taip pat buvo areštuotas ir visas jų turtas, įskaitant jos pačios banko sąskaitą, taigi jai turėjo būti žinoma apie A. B. kreditorius. Antros 14 000 Eur sumos skolinimosi motyvai taip pat buvo paaiškinti tik bendro pobūdžio teiginiais, kad A. B. reikėjo atsiskaityti su kreditoriais ir kad jis žadėjo parvežti pinigų. Tokie teiginiai yra nekonkretūs ir niekuo nepagrįsti, nors ji teigė, kad turėjo didelių lūkesčių, kad iš A. B. atvežtų pinigų pavyks padengti skolas, tačiau neaišku, kokiu pagrindu tiek lūkesčiai galėjo susiformuoti, jei ji nieko konkretaus apie tai, kur A. B. ketino panaudoti pinigus ir iš kur parvežti pinigų, negalėjo pasakyti. Todėl skolinimasis pakankamai reikšmingos sumos tokiu neaiškiu tikslu, kartu atsisakant nuosavybės į akcijas, kurių perleisti, kaip ji pati nurodė, ji nenorėjo ir neketino, neatrodo pagrįstas ir logiškas veiksmas. O. J. nurodė, kad skolinosi siekdama užsitikrinti finansinį saugumą dėl prasidėjusios pandemijos, bet aiškių ir konkrečių duomenų, kaip pandemija paveikė jos verslą ir asmeninę finansinę situaciją, nepateikė, tik žodžiu paaiškino, kad jos atlyginimas sumažėjo nuo 2000 Eur iki 700 Eur. Pažymėtina, kad karantinas buvo paskelbtas tik 2020 m. kovo 16 d., tuo tarpu pirmą 14 000 Eur sumą O. J. pasiskolino dar 2020 m. vasario 14 d., o J. N. atsisakymas pirmumo teisės į akcijas surašytas dar anksčiau – 2020 m. vasario 3 d., kai O. J., remiantis šalių paaiškinimais, dar net nebuvo kreipusis į L. J. prašydama paskolinti pinigų, tuo tarpu akcijų perleidimo pareikalavo būtent L. J.. Įvertinus O. J. paaiškinimus ne izoliuotai, bet visų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į minėtą jų nenuoseklumą, manytina, kad jos veiksmus galėjo lemti kiti motyvai, nei ji atskleidžia, ir tai įgalina daryti išvadą, kad O. J. žinojo apie A. B. skolas kreditoriams ir suvokė, jog sudaromais akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais bus apribotos arba apskritai paneigtos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į A. B. turtą (įskaitant turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jam tenkančią dalį).

53. Sutiktina su atsakovės O. J. atstovo argumentu, kad UAB „Vomes“ akcijų įregistravimas O. J., o ne abiejų sutuoktinių vardu savaime nereiškia atsakovų nesąžiningumo ir nelaikytinas kreditoriaus teisių pažeidimu. Aplinkybę, kad ieškovui T. Ž. apie jo skolininko A. B. sutuoktinę buvo žinoma dar iki ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jos pagrindu antstolio atlikti vykdymo veiksmai – A. B. ir jo sutuoktinės O. J. vardu registruoto turto areštas, tai patvirtina byloje esantis turto arešto aktų registro 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašas. Todėl jei dėl tam tikrų priežasčių antstolis O. J. vardu įregistruotų UAB „Vomes“ akcijų viešame registre nerado, tai nereiškia, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai ir įregistruodami UAB „Vomes“ akcijas O. J. vardu siekė jas nuslėpti nuo A. B. kreditorių, nes iš viešo registro duomenų šis turtas galėjo būti nustatytas, ką ir padarė Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-28574-984/2021. Tačiau byloje nėra duomenų, kad viešame registre iki 2021 m. rugsėjo mėnesio būtų buvęs įregistruotas akcijų nuosavybės teisių perleidimas atsakovui L. J. šioje byloje ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, ir tai vertintina kaip aplinkybė, patvirtinanti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudariusių šalių nesąžiningą siekį išvengti šių sutarčių išviešinimo, kartu ir jų pasiekiamumo skolininko A. B. kreditoriams. Tokią išvadą patvirtina ir antstolio A. Bublio surašytas 2021 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktas Nr. S-21-42-11979, kuriuo UAB „Vomes“ akcijas, vadovaudamasis viešo registro duomenimis, antstolis areštavo kaip O. J. nuosavybę, nors jau daugiau kaip prieš metus jos buvo perleistos atsakovui L. J.. Atsakovė O. J. informaciją apie akcijų perleidimo sandorius antstoliui pateikė tik po to, kai buvo surašytas minėtas turto arešto aktas, t. y. 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu.

54. Dėl 2020 m. liepos 20 d. povedybinės sutarties sudarymo tikslo ir poreikio atsakovė paaiškino, kad povedybinę sutartį sudarė, nes nežinojo, kokios dar gali paaiškėti atsakovo A. B. skolos, todėl norėjo užsitikrinti, kad vėl nebūtų areštuota jos banko sąskaita. Jos teigimu, ji net negalvojo apie tai, kad atperkant akcijas jau po povedybinės sutarties sudarymo, jos taptų nebe bendrąja jungtine, bet asmenine nuosavybe. Šis paaiškinimas mažai tikėtinas atsižvelgiant į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad ji naudojosi profesionalių teisininkų (UAB „Vomes“ dirbančių juristų) paslaugomis, jie parengė ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių projektus, ir A. B. sutikimo dėl sandorių sudarymo tekstą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad prieš sudarydami povedybinę sutartį sutuoktiniai įsivertino šios sutarties sudarymo teisines pasekmes savo turtinei padėčiai, įskaitant ir UAB „Vomes“ akcijų nuosavybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, povedybinės sutarties sudarymo metu UAB „Vomes“ akcijos buvo vertingiausias bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausęs turtas.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 22 punktas). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 56 punktą; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 30 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021 32 punktą). Nors šie išaiškinimai pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo ginčijant komercinius sandorius tarp verslo subjektų, teismo nuomone, bendrąja prasme šis išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Juo vadovaudamasis ir vertindamas atsakovės O. J. veiksmus visų bylos aplinkybių kontekste, t. y. jai žinant (turint žinoti) apie iš sutuoktinio turto išieškomas skolas, taip pat suvokiant, ką ji pati ir pripažino, kad ji savo veiksmais perleidžia bendrą turtą už jo vertės neatitinkančią kainą, tokie veiksmai pripažintini nesąžiningais, paneigiančiais bendrąją sąžiningumo prezumpciją.

57. Iš šių atsakovo L. J. paaiškinimų matyti, kad sudarydamas ginčijamus akcijų pirkimo–pardavimo sandorius jis nesiekė įgyti akcijų nuosavybės teise ir aiškiai patvirtino, kad akcijų jam nereikia. Jo tikslas, kaip jis teigė, buvo paskolinti pinigų, siekiant padėti atsakovei O. J., o vėliau juos atgauti. L. J. pažymėjo, kad iš sudaromų sandorių jis neketino gauti jokios naudos, pinigus skolino be palūkanų, taigi faktiškai tai buvo paskola su užtikrinimu. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje sudaryti sandoriai neginčijami tuo pagrindu, kad jie buvo apsimestiniai, neprašoma taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinų taisyklių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo įvykdyti, atsakovai patvirtino, kad atsakovas L. J. realiai dalyvauja UAB „Vomes“ veikloje kaip jos akcininkas. Dėl to teismas atsakovo L. J. sąžiningumą vertina atsižvelgdamas į ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybes, nes sutartys yra sukėlusios realius teisinius padarinius.

58. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpciją, kuri taikoma tuo atveju, kai sudaromas akivaizdžiai nenaudingas sandoris, t. y. kai egzistuoja sandorio šalių priešpriešinio įvykdymo disproporcija. Tačiau vertinant atsakovo L. J. sąžiningumą atsižvelgtina į tai, kad sudarydamas ginčijamus sandorius, t. y. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu jis įgijo nuosavybės teisę į akcijas, akcijų kainą jis matematiškai nustatinėjo kaip 1/10 jų nominalios vertės. Iš vienos pusės, atsakovas teigė, kad jis nesigilino į akcijų vertę, iš kitos pusės, iš jo paaiškinimų matyti, kad 1/10 akcijų vertės buvo taikoma siekiant būti garantuotam, kad tokia vertė tikrai padengs galimus nuostolius ir neatsižvelgiant į tai, kad akcijų reali vertė gali gerokai viršyti 1/10 jų nominalios vertės. Toks elgesys, visiškai nevertinant konkrečios situacijos, nepripažintinas rūpestingu ir sąžiningu kitos sandorio šalies atžvilgiu. Atsakovas pripažino, kad jis šiek tiek (tiek, kiek būtina) pasidomėjo įmonės būkle, t. y. žinojo, kad įmonė dirba pelningai (šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė O. J. teismo posėdžio metu), taip pat jam buvo pateikti duomenys, kad įmonė turi nekilnojamojo turto. Ir nors atsakovas L. J. teigė, kad akcijos jam nereikalingos, tačiau byloje jis nesirėmė tuo, kad įsigijęs akcijas patyrė nuostolių ar kitokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu už paskolą perimdamas nuosavybės teisę į kitiems asmenims priklausantį turtą atsakovas, kaip rūpestingas ir atsakingas civilinių teisinių santykių dalyvis ir sandorio šalis, turėjo pasidomėti savo kontrahentų (šiuo atveju ne tik atsakovės, bet ir jos sutuoktinio) turtine padėtimi ir galimybėmis įvykdyti sandorį, o ne vien pasikliauti tuo, kad jis yra saugiai užsitikrinęs galimus nuostolius tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta. Taigi atsakovo elgesys neatitinka sąžiningo asmens elgesio standarto, ypač atsižvelgiant į tai, kad skolinamos sumos nebuvo simbolinės, atsakovė pirmą pasiskolintą sumą žadėjo grąžinti po mėnesio, o jau po dviejų savaičių ne tik negrąžino, bet kreipėsi dėl dar vienos tokio pat dydžio paskolos. Atsakingas ir sąžiningas paskolos davėjas tokioje situacijoje pasidomėtų, kokios yra tokio skolininko elgesio priežastys, dėl kokių aplinkybių skolininkas negali grąžinti paskolos žadėtu laiku, ar sugebės grąžinti papildomai pasiskolintą sumą, ir apskritai pasidomėtų savo skolininko turtine padėtimi, ar jis neturi kitų kreditorių, ypač tuo atveju, kai paskolos davėjas perima nuosavybėn skolininko turtą. Atsakovas L. J. jokių veiksmų nesiėmė ir rėmėsi tik tuo, kad norėjo gero, bet jo elgesys neatitinka rūpestingo ir atsakingo civilinių santykių dalyvio elgesio, todėl negali būti pripažintas sąžiningu.

59. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai akcentavo tai, jog akcijų kaina yra šalių susitarimo dalykas, t. y. jei asmuo sutinka jas už tiek pirkti, tai reiškia, jos tiek ir vertos. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl akcijų kainos visiškai nebuvo derėtasi, akcijos nebuvo siūlytos jokiam kitam pirkėjui, kaina buvo padiktuota vienašališkai atsakovo L. J., faktiškai nevertinant bendrovės būklės ir galimos realios akcijų vertės, tik atsakovui L. J. apsidraudžiant savo interesus taikant 1/10 nuo akcijų nominalios vertės ir nesirūpinant tuo, kad akcijų vertė iš tikrųjų gali būti gerokai didesnė. Duomenų apie akcijų rinkos vertę byloje nėra. Tačiau tokiu atveju, kai skolininkui priklausančios akcijos perleidžiamos už 1/10 jų nominalios vertės sudarančią kainą, esant žinomai aplinkybei, kad įmonė dirba pelningai, skolininko kreditorius turi teisę pagrįstai manyti, kad toks sandoris tikėtinai blogina skolininko turtinę padėtį ir atitinkamai – pažeidžia jo kreditoriaus interesus, ypač jeigu kito turto skolininkas neturi. Taigi tokiomis aplinkybėmis įrodinėjimo pareiga, kad akcijos buvo perleistos už jų vertę atitinkančią ar iš esmės nuo jos nenutolusią kainą, tenka ne kreditoriui, o skolininkui ir akcijų pagal ginčijamą sandorį įgijėjui, siekiantiems įrodyti savo sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju atsakovai jokių įrodymų neteikė ir nesiekė pagrįsti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti už sąžiningai nustatytą akcijų kainą. Priešingai, ir atsakovas L. J., ir atsakovė O. J. patvirtino, kad akcijų kaina buvo nustatoma mechaniškai, o atsakovas A. B. apskritai į tai nelabai gilinosi. Taigi labiau tikėtina išvada yra ta, kad akcijos perleistos už kainą, kuri yra reikšmingai mažesnė nei reali jų vertė. Tokią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra.

60. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo L. J. pozicija, kad jis elgėsi sąžiningai ir atsakingai. Priešingai, jis visiškai neatsižvelgė į savo skolininko (skolininkų) situaciją, nevertino ir nesiaiškino jų turtinės padėties ir galimybių grąžinti paskolą, juolab nesidomėjo, ar skolininkė O. J. ir jos sutuoktinis neturi kitų kreditorių, kurių teises turto perėmimas nuosavybėn galėtų pažeisti. Atsakovui L. J. nekilo klausimų, kodėl atsakovė kreipėsi dėl paskolos į jį, o ne į finansų įstaigą, kodėl per itin trumpą laikotarpį antrą kartą prašė reikšmingos sumos, nors prieš tai žadėjo pirmą paskolą grąžinti pakankamai greitai – per 1 mėnesį, ir pan. Atsakovo A. B. turtine padėtimi atsakovas L. J. apskritai nesidomėjo, nors perėmė nuosavybėn ne tik O. J., bet ir A. B. priklausantį turtą. Atsakovo L. J. paaiškinimas, kad tokia praktika skolinant pinigus ir užtikrinant paskolą akcijomis yra įprasta, jo veiksmų vertinimo sąžiningumo aspektu nekeičia, be to, šis paaiškinimas niekuo nepagrįstas. Dėl to konstatuotina, kad atsakovui L. J., jeigu jis būtų elgęsis kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, turėjo būti žinoma apie tai, kad sudaromi akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai gali pažeisti skolininko A. B. kreditorių teises.

61. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų sąžiningumo, reikšminga laiko ir aplinkybę, kad visi trys atsakovai nagrinėjamoje byloje didesne arba mažesne apimtimi keitė savo poziciją dėl sudaromų sandorių pobūdžio, tikslo, aplinkybių, ir keitė ja vienoda linkme. Tai įgalina daryti išvadą, kad atsakovai byloje derino savo pozicijas. Atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas A. B. laikėsi pozicijos, kad buvo sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, jų sudarymą lėmė O. J. finansinės problemos ir tai, kad A. B. negalėjo jai padėti, tuo tarpu teismo posėdžio metu A. B. teigė, kad sandorių esmė buvo pinigų skolinimasis, be to, antroji paskola buvo suteikta jo prašymu ir jo poreikiams. O. J. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį buvo atsikertama tuo, kad ji dėl piniginių lėšų stygiaus nusprendė parduoti akcijas už konkrečią nurodytą kainą ir siūlė jas kitai akcininkei, o šiai atsisakius pasiūlė jas įsigyti atsakovui L. J., atsakovė taip pat akcentavo savo sunkią finansinę situaciją, kuri savarankiškai nulėmė tiek pirmojo, tiek antrojo sandorio sudarymą, o sandorių esmė buvo akcijų pirkimas–pardavimas, dėl kurio sprendimus priiminėjo ji pati, be to, jos teigimu, akcijos karantino sąlygomis nebuvo naudingos, tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog buvo sudaromos paskolos sutartys ir tik negalėdama grąžinti paskolų bei atsakovui L. J. pareikalavus, t. y. jo iniciatyva, ji sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su atpirkimo teise, be to, antroji paskolos buvo imama ne jos poreikiams, o A. B. paprašius, jam siekiant atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas L. J. nurodė, kad O. J. kreipėsi į jį 2020 m. vasario mėnesį su pasiūlymu įsigyti UAB „Vomes“ akcijas, motyvuodama lėšų trūkumu, dėl ko nusprendė akcijas parduoti, o jis, įvertinęs UAB „Vomes“ finansinę būklę, nusprendė į ją investuoti ir įsigyti siūlomas akcijas, įvardijo įmonę augančiu verslu, tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas L. J., kaip ir kiti atsakovai, teigė, kad iš tikrųjų skolino pinigus atsakovei O. J. ir tik jai negalint laiku grąžinti paskolos prašė kaip garantą sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

62. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad asmuo, elgdamasis atsakingai ir sąžiningai, neturi ką slėpti ir neturi poreikio skirtingai aiškinti savo veiksmus ir savo veiksmų motyvus. Taigi, atsakovų nenuoseklūs paaiškinimai ir sutartinai keičiamos gynybinės pozicijos byloje įgalina teismą prieiti prie išvados, kad atsakovų sąžiningumo prezumpcija šioje byloje yra paneigta, o jų nesąžiningumas laikytinas nustatytu. Kartu teismas pažymi, kad aplinkybė dėl gynybinės pozicijos keitimo nėra esminė išvadai dėl atsakovų nesąžiningumo padaryti, šią išvadą teismas daro įvertinęs visų byloje nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visetą (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties.

63. Atsakovė O. J. prašo taikyti ieškinio senaties terminą actio Pauliana pareikšti ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

64. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

66. Nagrinėjamu atveju actio Pauliana ginčijami sandoriai sudaryti 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d., o kreditoriaus T. Ž. ieškinys teisme pareikštas 2022 m. vasario 3 d. Taigi svarbu nustatyti, kada kreditorius ne tik faktiškai sužinojo, bet ir turėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius.

67. Atsakovė O. J. nurodo, kad apie tai, jog atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso UAB „Vomes“ akcijos, ieškovas turėjo žinoti dar 2019 metais, taigi ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra praleistas. Tačiau teismas pažymi, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo to momento, kai kreditorius sužinojo (turėjo sužinoti) apie skolininko turimą turtą, o nuo to momento, kuomet jam tapo (ar turėjo tapti) žinoma apie jo teises galimai pažeidžiančio sandorio sudarymą, taigi ieškovas negalėjo 2019 metais sužinoti apie 2020 metais sudarytus sandorius. Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog atsakovams A. B. ir O. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų, sužinojo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos byloje Nr. e2YT-28574-984/2021, kuria buvo nustatyta, kad atsakovams A. B. ir O. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise tikėtinai priklauso 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų, įregistruotų atsakovės O. J. vardu, todėl pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu trūkumams pašalinti.

68. Duomenų apie tai, kad UAB „Vomes“ akcijų nuosavybės teisės perleidimas atsakovui L. J. buvo įregistruotas viešame registre anksčiau nei 2021 m. rugsėjo mėnesį, minėta, byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad apie akcijų perleidimą atsakovė O. J. informavo antstolį A. Bublį 2021 m. rugsėjo 29 d. pranešimu.

69. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovas apie ginčijamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turėjo sužinoti anksčiau, ir atsakovams tokių įrodymų nepateikus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti yra praleistas.

70. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tenkinant atitinkamą ieškinio reikalavimą, 2020 m. vasario 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20/02/27, 2020 m. kovo 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20/03/31 ir 2020 m. gegužės 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20-05/21 pripažintinos negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovas prašo pripažinti sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju bylos šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas L. J. kaip UAB „Vomes“ akcininkas realiai dalyvavo UAB „Vomes“ veikloje, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, todėl jie pripažintini negaliojančiais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis).

Dėl restitucijos taikymo ir skolininko turto dalies nustatymo.

71. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijai taikyti aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. Patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010; kt.).

72. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

73. Taikydamas restituciją, teismas turi nustatyti, ką kiekviena šalis gavo pagal sandorį, kuris pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių pakeisti restitucijos taikymo būdą. Taip pat nustatyta, kad akcijos, perleistos šioje byloje pripažintinais negaliojančiais sandoriais, priklausė ir priklauso atsakovams A. B. ir O. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl restitucija taikoma tarp sandorio šalių – atsakovo L. J., kaip akcijų pirkėjo, iš vienos pusės, ir atsakovų O. J. bei A. B., kaip akcijų pardavėjų, iš kitos pusės, nes bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra nedaloma (CK 3.87 straipsnis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

74. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažinus 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, restitucija taikytina natūra ir 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų grąžintina bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams A. B. ir O. J., o iš atsakovų A. B. ir O. J. solidariai atsakovui L. J. priteistina 29 050 Eur (CK 6.146 straipsnis).

75. Ieškovas prašo nustatyti skolininko A. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe kartu su O. J., dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas, siekiant įgyvendinti nurodytus įstatymo reikalavimus, ieškovo reikalavimas, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, tenkintinas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. ir O. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje Nr. e2VP-845-723/2022, kurioje buvo spręsta dėl skolininko turto dalies nustatymo, yra išreiškę savo valią dėl turto lygių dalių nustatymo, todėl teismas nemato pagrindo šioje byloje nukrypti nuo lygių dalių principo. Reikalavimas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo suformuluotas patikslintame ieškinyje, atsakovai A. B. ir O. J. į šį reikalavimą jokių atsikirtimų neteikė ir nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė, tokio pagrindo neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo T. Ž. prašymas tenkintinas nustatant, kad skolininkui A. B. priklauso 1/2 dalis iš 10 700 vnt. UAB „Vomes“ akcijų, todėl pripažinus negaliojančiomis šių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, išieškojimas pagal kreditoriaus T. Ž. reikalavimą nukreiptinas į skolininkui A. B. priklausančią turto dalį.

76. Šioje byloje teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių ir jo vardu registruotų 10 700 paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Vomes“ (j. a. k. 300151667) akcijų, įsigytų pagal 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. gegužės 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis iš O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) areštas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, – lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

77. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 699 Eur žyminio mokesčio (654 Eur už ieškinį ir 45 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir patyrė 3630 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais mokėjimo dokumentais, o jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 1443 Eur.

78. Byloje taip pat patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys patenkintas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,97 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento 2020 m. vasario 27 d. atsakovo L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 5156 vnt. UAB „Vomes“ (įmonės kodas 300151667) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20/02/27, 2020 m. kovo 31 d. atsakovo L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 5156 vnt. UAB „Vomes“ (įmonės kodas 300151667) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20/03/31, 2020 m. gegužės 21 d. atsakovo L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 388 vnt. UAB „Vomes“ (įmonės kodas 300151667) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20/05/21 ir taikyti restituciją – grąžinti 10 700 vnt. (dešimt tūkstančių septynis šimtus vnt.) UAB „Vomes“ (įmonės kodas 300151667) akcijų atsakovės O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o iš atsakovės O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti atsakovui L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 050 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius penkiasdešimt eurų).

Nustatyti, kad atsakovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis iš 10 700 vnt. atsakovės O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe esančių UAB „Vomes“ (įmonės kodas 300151667) akcijų. Atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolos ieškovui T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškojimą nukreipti į atsakovui A. B. priklausančią UAB „Vomes“ (įmonės kodas 300151667) akcijų dalį.

Priteisti ieškovui T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1443 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,97 Eur (penkis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovams, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.