- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1779-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09145-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- SIA „PPBB“
- Atsakovas
- P. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litpakas“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „PPBB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „PPBB“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Litpakas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas SIA „PPBB“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 39 572 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1 atsakovo, kaip UAB „Litpakas“ (toliau – Bendrovė) (duomenys neskelbtini), tiesioginiai neteisėti veiksmai nukreipti išimtinai ieškovo atžvilgiu sukėlė jam žalą. Atsakovas, veikdamas Bendrovės vardu, užsakė 15 220 vienetų didmaišių (toliau – Prekės) iš ieškovo už 39 572,00 Eur sumą, už kurias ieškovas apmokėjo ir pardavė jas Bendrovei, kad ši galėtų perimti prekes muitinėje ir pristatyti jas UAB „Scandagra“;
1.2 ieškovas įvykdė užsakymą – apmokėjo už prekes tiekėjui iš Indijos (Flexi Global PTE Ltd.) ir išrašė Bendrovei sąskaitą Nr. PPBB-2022-006, kurios apmokėjimo terminas – 2023-04-20;
1.3 atsakovas, veikdamas Bendrovės vardu, informavo ieškovą norintis bendradarbiauti ir pasiūlė sudaryti neterminuotą Prekių pirkimo sutartį, šalys 2023-03-10 sudarė Sutartį Nr. 2023/03-10. 2023-03-21 prekės pristatytos Bendrovei, tačiau suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui, ji įsipareigojimų neįvykdė ir ignoravo ieškovo reikalavimus apmokėti sąskaitą;
1.4 atsakovas, veikdamas Bendrovės vardu, sudarė Sutartį žinodamas, kad Bendrovė yra nemoki, visas turtas areštuotas ir ji negali vykdyti prievolių. Atsakovas suteikė ieškovui apgaulingą informaciją, turėdamas tikslą įgyti ieškovo pasitikėjimą ir išvilioti iš jo didelės vertės Prekes. Žalą sukėlė atsakovo, kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), tiesioginiai, neteisėti veiksmai nukreipti išimtinai į ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo SIA „PPBB“ ieškinį. Nurodė, kad:
2.1. kad iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, jog ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių, o ne iš delikto;
2.2. ieškovo klaidingas teisinių santykių aiškinimas – reikalavimo kildinimas iš delikto, kai ginčas kilęs iš sutarties, nesuteikia teisės pažeisti sutartinio teismingumo taisyklių, dėl kurių šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo Sutarties 4.3 p.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Ieškovas SIA „PPBB“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį. Nurodo, kad:
3.1. ieškinys pareikštas atsakovui, kuris nėra Sutarties bei joje esančio susitarimo dėl ginčų nagrinėjimo šalimi. Sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalimis (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis nesukuria teisių ir pareigą tretiesiems asmenims, išskyrus labai ribotas įstatyme numatytas išimtis. Atsakovas nėra Sutarties šalimi, todėl jam negali būti reiškiami reikalavimai, remiantis Sutartyje esančiu susitarimu dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir nėra kitų pagrindų konstatuoti, kad atsakovas yra saistomas Sutartyje esančio susitarimo dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3.2. atsakovas nuslėpė nuo ieškovo informaciją, kad Sutarties sudarymo metu ir prekių pagal Sutartį pristatymo metu visas UAB „Litpakas“, kurios (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas, turtas buvo areštuotas. Atsakovas UAB „Litpakas“ vardu priimdamas prekes iš ieškovo pagal Sutartį neturėjo net teorinės galimybės atsiskaityti su ieškovu. Ieškinio reikalavimai yra dėl žalos priteisimo iš atsakovo, kuris savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais, nukreiptais į ieškovą, sukėlė žalą;
3.3. teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai klaidingo teisinio santykių aiškinimo pasekmė. Padarydamas tokias išvadas teismas pažeidė ieškovo teisę į pažeistų teisių gynimą teisme, nes padarė tokias išvadas neišnagrinėjęs bylos iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl arbitražinės išlygos.
7. Teismas atsisako priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galimai pažeistoms subjektinėms teisėms apginti esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, be kitų atvejų, egzistuoja, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šalims susitarimu perdavus jurisdikciją kitai ginčų sprendimo institucijai – arbitražui, teismas, kaip ginčų sprendimo institucija, neturi jurisdikcijos spręsti keliamo ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
8. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas nėra Sutarties šalimi, todėl jam negali būti reiškiami reikalavimai, remiantis Sutartyje esančiu susitarimu dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir nėra kitų pagrindų konstatuoti, kad atsakovas yra saistomas Sutartyje esančio susitarimo dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių, o ne iš delikto. Tuo tarpu Sutarties 4.3 punktu šalys sulygo, jog kilę ginčai bus sprendžiami Rygoje pagal arbitražo teismo taisykles arba Latvijos Respublikos teisme.
10. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
11. Sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų ir tik joms taikomos sutarties apsaugos ribos.
12. Arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims, todėl arbitražinė išlyga galioja ją sudariusiems asmenims. Kitaip tariant, arbitražiniam susitarimui taikomas sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad jis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Tokia kasacinio teismo formuojama praktika grindžiama sistemine Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų ir CPK nuostatų, kuriose įtvirtinta teisė perduoti ginčo nagrinėjimą arbitražui, analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).
13. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad į Sutartį įtraukta sąlyga dėl jos šalių galinčių kilti ginčų, vykdant sutartį, jurisdikcijos sukelia padarinių tik šios Sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams. Kad tokią sąlygą būtų galima panaudoti prieš sutarties šalimi nesantį trečiąjį asmenį, iš principo būtina, kad jis būtų jai pritaręs. Taigi, kaip ir sutarties uždarumo principas, autonomiškas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo galioja tik tiems asmenims, kurie jam pritarė, kitaip tariant, sutartinis teismingumas įpareigoja tik susitarimo šalis, o tretiesiems asmenims jis neturi teisinės galios.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrino atvejus, kada asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė: 1) toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga; 2) asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme; 3) arbitražinį susitarimą ar sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus; 4) kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių Sutartyje esanti arbitražinė išlyga galėtų būti išplėsta tretiesiems asmenims, šiuo atveju, atsakovui.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023-03-10 sudaryta Sutartis Nr. 2023/03-10 tarp ieškovo SIA „PPBB“ ir trečiojo asmens UAB „Litpakas“ dėl didmaišių (lanksčių vidutinio dydžio biralų talpyklų) pristatymo ir pardavimo sąlygų. Sutarties šalys Sutarties 4.3 punktu sulygo, kad visi ginčai, nesutarimai ar pretenzijos, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja, taip pat bet kokie kiti ginčai, susiję su anksčiau tarp Šalių sudarytomis sutartimis derybomis, bus sprendžiamos Rygoje esančiame Įsipareigojimų arbitražo teisme pagal šio arbitražo teismo taisykles arba, ieškovo pasirinkimu, Latvijos Respublikos teisme pagal Latvijos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką. Nurodyta arbitražinė išlyga galioja ją sudariusiems asmenims (SIA „PPBB“ ir UAB „Litpakas“), tačiau nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (šiuo atveju atsakovui P. Š., kuris nėra 2023-03-10 Sutarties šalimi). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl Sutarties sudarymo (Sutartis nebuvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo) ir teisinį reglamentavimą, sutiktina su apeliantu, kad atsakovui nesant Sutarties šalimi, jam negali būti taikomas Sutarties 4.3 punktas.
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra dėl žalos priteisimo iš atsakovo, kuris savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais, nukreiptais į ieškovą, sukėlė žalą. Ieškinio reikalavimas kyla ne iš Sutarties, bet iš delikto. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai klaidingo teisinio santykių aiškinimo pasekmė. Padarydamas tokias išvadas teismas pažeidė ieškovo teisę į pažeistų teisių gynimą teisme, nes padarė tokias išvadas neišnagrinėjęs bylos iš esmės.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo klaidingas teisinių santykių aiškinimas, šiuo atveju – reikalavimo kildinimas iš delikto, kai akivaizdu, jog ginčas kilęs iš sutarties, tai nesuteikia diskrecijos pažeisti sutartinio teismingumo taisyklių, dėl kurių šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo Sutarties 4.3 p.
18. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir pažymi, kad šiuo atveju būtina skirti ieškovo procesinę teisę pareikšti ieškinį (teisę į teisminę gynybą procesine prasme) nuo ieškovo teisės į jos pareikštų reikalavimų patenkinimą (teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktas; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 110 punktas).
20. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 74 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo įvertinimas, kurį pirmosios instancijos teismas atliko skundžiamoje nutartyje, reiškia materialinį teisinį pareikšto ieškinio pagrįstumo tikrinimą, o ne procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų, kurios būtent ir yra vertinamos civilinės bylos iškėlimo stadijoje, patikrinimą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas savo atskirajame skunde, tokios aplinkybės gali būti ištirtos ir patikrintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad argumentai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, bet ne procesinės teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas jais remdamasis nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
23. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Panaikinus skundžiamą teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo SIA „PPBB“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.