- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-189-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00799-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Maxx verslo centras“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Nuomeita“, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“; priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maxx verslo centras“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2529 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuomeita“ atžvilgiu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, apeliantė, NŽT), nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10261-1164/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad sumokėjo žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras, valstybės, savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Teismas akcentavo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013; Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-790/2018).
6. Teismas sprendė, kad atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės ir/ar savivaldybės interesas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nėra ieškovė ar pareiškėja, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį ar valstybės interesą, todėl nėra pagrindo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą jos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad atsakovei nustatytinas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis), kad teismas galėtų išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė NŽT prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10261-1164/2025 panaikinti ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1 Įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minima norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą
7.2 Teismų praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, klausimai susiję su valstybinės žemės disponavimu ir naudojimu yra tiesiogiai susiję ir su viešuoju, valstybės, savivaldybės ar visuomenės intereso tenkinimu.
7.3 Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia ir viešąjį interesą, nes ginčas yra kilęs dėl Tarnybos įsakymo, kuriuo nustatytos valstybinės žemės sklypo, kurį ketinama išnuomoti ar parduoti, dalys jame esančių statinių savininkams, teisėtumo.
7.4 Nacionalinės žemės tarnybos savininkė yra valstybė, jos teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Aplinkos ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas. Tarnyba yra išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Apeliaciniu skundu yra skundžiamos ir, Tarnybos nuomone, nepagrįstai didelės priteistos bylinėjimosi išlaidos, kas taip pat susiję su viešuoju interesu, t. y. racionaliu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu.
7.5 Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybės institucija, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę žemę, gina viešąjį interesą žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo srityse, šiuo atveju ginčas civilinėje byloje kilęs dėl disponavimo valstybei priklausančia žeme, todėl šios bylos ginčo dalykas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu. Tarnyba teikdama apeliacinį skundą siekia apginti ne savo, bet viešąjį interesą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinė institucija, yra atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei Nacionalinei žemės tarnybai nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turi mokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad NŽT teikia apeliacinį skundą ir siekia pasinaudoti teismine gynyba viešiesiems interesams valstybinės žemės disponavimo ir naudojimo srityse apginti, nes valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, todėl NŽT yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).
10. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).
11. Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys: 1) procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka); 2) procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo); 3) kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
12. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nurodoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą bylos dalį, kuria siekiama apginti viešąjį interesą, tai yra kai tokios įstaigos pareiškia ieškinį, pateikia pareiškimą ar prašymą siekdamos apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, vadovaujasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minėta CPK norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009).
14. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę sumokėti žyminį mokestį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, kurioje suformuota taisyklė, kad, tuo atveju, jeigu savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba trečiasis asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai toks byloje dalyvaujantis asmuo moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi minėtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė buvo pripažinta savarankišku atsakovu, o nagrinėjamu atveju NŽT veikia kaip valstybės, iš kurios ieškovė siekia išsinuomoti (išsipirkti) jai priklausančių statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį, atstovė.
15. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, ir kuri veikia žemės tvarkymo, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Tai, kad šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba veikia atstovo teisiniu statusu patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.14 punktas. Šiuo atveju, matyti, kad NŽT, teikdama apeliacinį skundą ir ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, vykdo jai priskirtas funkcijas. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014). Šioje byloje ginamas interesas atitinka ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą.
16. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė NŽT pateikdama apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis, neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas atsakovę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, todėl šį klausimą išsprendė neteisingai, o tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti. Apeliantė atskiruoju skundu prašo apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 310 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.