Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1028-601/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-10
Bylos Nr.: e2A-1028-601/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00799-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Nuomeita“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Maxx verslo centras“

Kategorijos

2.6.16.8.1Valstybinės žemės nuoma
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1028-601/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00799-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10261-1164/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxx verslo centras“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Nuomeita“ dėl įsakymo nustatyti pastatų savininkams valstybei priklausančio žemės sklypo dalis panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Maxx verslo centras“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Nuomeita“ prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-977-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo (toliau – skundžiamas įsakymas).

2. Nurodė, kad ieškovė yra 0,6407 ha ploto valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau - Žemės sklypas), esančių pastato - administracinio pastato, pažymėto plane 25B4b, ir kitų inžinerinių statinių – aikštelės (toliau - aikštelė), savininkė. Žemės sklype yra ir atsakovei UAB „Nuomeita“ priklausantis pastatas - administracinis pastatas, pažymėtas plane 24B/3b.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyrius 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo nustatė, kad Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingos tokios dalys: 1) pastatui-administraciniam pastatui 25B4b – 0,4028 ha (iš jų 0,2046 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „A“, 0,1982 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“); 2) pastatui-administraciniam pastatui 24B/3b – 0,2379 ha (iš jų 0,1208 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „B“, 0,1171 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“). Taip pat nustatė Žemės sklypo dalis pastatų savininkams: ieškovei – 0,4028 ha; atsakovei UAB „Nuomeita“ – 0,2379 ha.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra naikintinas dėl šių priežasčių: atsakovė NŽT priimdama Skundžiamą įsakymą neatsižvelgė į Žemės sklype esantį ieškovei priklausantį statinį – aikštelę, kuri yra ir turėtų būti vertinama kaip ieškovei priklausančio pastato - administracinio pastato, pažymėto plane 25B4b, priklausinys. Atsakovė NŽT, nustatydama pastatui 25B4b reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį turėjo įtraukti ir atitinkamai aikštelei, kaip priklausiniui, eksploatuoti būtiną žemės sklypo dalį. Nors Nekilnojamojo turto registre atitinkama aikštelė nėra registruota kaip priklausinys, tačiau ji tarnauja ir yra skirta aptarnauti ieškovei priklausančiam administraciniam pastatui 25B4b, todėl nustatant žemės sklypo dalis buvo būtina atsižvelgti į aikštelę ir jai eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį.

5. UAB „Nuomeita“ nesutinkant pakeisti ginčijamą įsakymą pagal naują planą, atitinkama klaida nebuvo ištaisyta, todėl ji įtraukta į bylą atsakove, nes ginčas pirmiausia vyksta kaip tik su UAB „Nuomeita“.

Atsiliepimas

6. Atsakovė NŽT prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė jai pateikė prašymą apskaičiuoti 0,6407 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis reikalingas pastatų eksploatavimui, pagal UAB „Geomatininkai“ matininko K. B. 2023 m. liepos 18 d. parengtą ir Kauno miesto skyriuje 2023 m. rugpjūčio 24 d. suderintą planinę medžiagą ir išnuomoti šio žemės sklypo dalį. Remiantis šiuo planu skundžiamu įsakymu buvo nustatytos žemės sklype esantiems pastatams: 25B4b, 24B/3b eksploatuoti reikalingos dalys (UAB „Maxx verslo centras“ – 0,4028 ha ir UAB ,,Nuomeita“– 0,2379 ha.). 2023 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė parengtą naują žemės sklypo funkcionavimo planą, prašydama pakeisti skundžiamą įsakymą. Pateiktas planas nebuvo suderintas su pastatų (statinių) savininkais (naudotojais), nesant reikiamų suderinimų NŽT negali spręsti klausimo dėl skundžiamo įsakymo pakeitimo. Nurodė, kad ankstesnis planas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas įsakymas, buvo suderintas žemės sklypo naudotojų, tame tarpe, ir pačios ieškovės. NŽT nuomone, skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, jį priėmė kompetentingas subjektas.

7. Pirminiame plane matyti, kad buvo išskirta ieškovei administraciniam pastatui ir kartu taip pat dalis aikštelės eksploatavimui apie 600 kv. m., o kita 639 kv. m. dalis bendram naudojimui. Atsakovė sutiko, kad aikštelė yra naudojama automobilių parkavimui, ji priklausinys ir naudojama administracinio pastato eksploatacijai (2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:15:56 – 01:16:21). Kadangi aikštelė nėra NTR išraše nurodyta kaip priklausinys, tai ji galėtų būti priskirta bendram naudojimui dalinai. Jos daugiau kaip pusė yra priskirta ieškovei, o tik kita ieškovei priklausančios aikštelės dalis yra priskirta bendram naudojimui (2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:16:23 – 01:16:48). Aikštelė priskirta ir bendrai naudojamam plotui, išskirtos dalys proporcingai turimiems administraciniams pastatams.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „Nuomeita“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji šiame procese negali būti laikoma atsakove, nes ji nepriėmė skundžiamo įsakymo, neinicijavo jo priėmimo ir nėra bet kaip kitaip susijusi su jo parengimu ir pasirašymu. Nekilnojamojo turto registro išraše, kuris byloje turi būti vertinamas kaip didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas, nėra nurodyta, kad aikštelė yra pastato priklausinys. Byloje nėra įrodymų apie aikštelės funkcinę priklausomybę nuo pastato. Byloje esantis išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad pastatas buvo pastatytas 1970 m., o Aikštelė – tik 2018 m. Dėl šios priežasties yra neaišku, kaip pastatas, kurio funkcionavimui, kaip teigia ieškovė, aikštelė yra gyvybiškai svarbi, funkcionavo beveik pusę amžiaus. Byloje nėra nei pastato statybos projekto, nei bet kokio kito dokumento, iš kurio turinio būtų aišku, kad būtent aikštelė atlieka parkavimo vietų funkciją. Joje suprojektuotų parkavimo vietų nepakanka pastato funkcionavimui užtikrinti ir tai patvirtina, kad aikštelė nebuvo suprojektuota ir įrengta tam, kad tarnauti pastatui. Dėl naujo plano derinimo poreikio, mano, kad jos (atsakovės) derinimas turi būti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-977-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo“; 2) priteisė ieškovei UAB „Maxx verslo centras“, juridinio asmens kodas 302569640, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 2 529 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) atsakovės UAB „Nuomeita“ atžvilgiu ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas ar ieškovei priklausanti aikštelė yra administracinio pastato priklausinys, ar savarankiškas statinys, ar turi aiškią funkcinę priklausomybę, ar apskaičiuojant ieškovės statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą, turėjo būti įtrauktas ir aikštelės užimamas plotas. Atsakovė NŽT pripažino, kad aikštelė naudojama automobiliams statyti ir yra ieškovės administracinio pastato priklausinys, skirtas jam tarnauti; kita gi atsakovė UAB „Nuomeita“ įrodinėjo, kad aiškios funkcinės priklausomybės neturinčių statinių sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 p., kuriame nurodoma, jog kitos paskirties inžineriniai statiniai, t. y. be kita ko kiemo aikštelės, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Be to, ieškovės aikštelė NTR išraše nenurodyta kaip priklausinys, nėra pateikta pastato statybos projekto, jokių įrodymų, kurie patvirtintų aikštelės funkcinę priklausomybę administraciniam pastatui ir pan., todėl jos eksploatavimui ir neturėjo būti išskirta žemės dalis, valstybinė žemė aikštelės eksploatavimui nuomojama būti negali.

11. Teismas sutiko su atsakove UAB „Nuomeita“, ką pripažįsta ir ieškovė, kad aikštelė nėra NTR registruota kaip priklausinys, tačiau pažymėjo, kad ar objektas yra statinys yra kito statinio priklausinys sprendžiama pagal jo funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu, o ne vien tik pagal teisinę registraciją. Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų atitinkamą aikštelę vertinti kaip priklausinį, kadangi aikštelė tarnauja ieškovei priklausančiam administraciniam pastatui (sprendimo 17.7, 17.8 papunkčiai, atsakovės NŽT ir ieškovės paaiškinimai). Ieškovei priklausanti aikštelė yra susijusi su administraciniu pastatu 25B4b bendra ūkine paskirtimi ir funkciniu ryšiu, nes aikštelė yra skirta ir naudojama šio administracinio pastato naudotojų transporto priemonėms statyti, todėl ji susijusi funkcine paskirtimi ir skirta pastatui aptarnauti. Be šios aikštelės atitinkamas administracinis pastatas būtų nevisavertis, be to, automobilių stovėjimo aikštelė paprastai pagal savo paskirtį ir yra skirta tinkamai gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų eksploatacijai užtikrinti, kitiems pastatų naudotojų poreikiams patenkinti, todėl turi ne pagrindinio, bet šiam tarnaujančio antraeilio daikto statusą (CK 4.13 straipsnis). Byloje ištirti įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami ieškovės aikštelę vertinti kaip administracinio pastato priklausinį.

12. Teismas nurodė, kad Žemės įstatyme ir atitinkamai kartu su juo taikytinose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra išskirta, jog valstybinė žemė be aukciono išnuomojama kiekvieno statinio su jam priskirtais priklausiniais savininkui. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, kad aikštelė yra administracinio pastato priklausinys, todėl apskaičiuojant administracinio pastato su priklausiniu eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą, turėjo būti įtrauktas ir aikštelės užimamas plotas, kas, iš skundžiamo įsakymo turinio, NŽT pažymos (1 t., b. l. 106) bei atsakovės NŽT atstovės ir ieškovės atstovo paaiškinimų, matyti, kad nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju, atsakovė NŽT turėjo įvertinti visas objektyvias aplinkybes, patikrinti ar ieškovės pateiktas planas atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ar teisingai išbraižytos žemės sklypo ribos ir teisingai apskaičiuoti žemės sklypo dalių plotai ir pan., tik pagal teisės aktus atitinkantį žemės sklypo dalių savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti planą, turėjo priimti teisėtą, pagrįstą sprendimą - nustatyti teisingai apskaičiuotas žemės sklype esantiems pastatams: 25B4b su priklausiniu aikštele, ir 24B/3b, eksploatuoti reikalingas dalis (1 t., b. l. 142-144). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Taisyklių 8 punktą, skaičiavimai atlikti nesilaikant metodikos (sprendimo 17.11 p.) nebuvo išskirta reikalinga žemės sklypo dalis ieškovės aikštelei, kaip administracinio pastato priklausiniui, dėl to buvo neteisingai paskaičiuotas ir skundžiamu įsakymu nustatytas mažesnis ieškovei, o atsakovei UAB „Nuomeita“ didesnis žemės sklypo dalių dydis, dėl ko buvo pažeisti ieškovės interesai, nebuvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės, reikalingos teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, todėl skundžiamą įsakymą laikė nepagrįstu, neteisėtu ir panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Teismas sutiko su atsakove UAB „Nuomeita“, kad ji negali atsakyti pagal pareikšto ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, skundžiamą neteisėtą sprendimą priėmė NŽT, todėl ji yra tinkama atsakovė byloje. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Nuomeita“, nors ir atsisakė derinti naujai pateiktą (2023 m. spalio 18 d.) planą, dėl ko skundžiamas įsakymas nebuvo pakeistas neteismine tvarka ir ginčas persikėlė į teismą, tačiau ji nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, tiesioginis subjektas, todėl ji neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį ir ieškinį šios atsakovės atžvilgiu atmetė.

I. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė NŽT prašo: 1) bylą palikti nenagrinėtą; 2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad bylą buvo galima nagrinėti, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. teismas netinkami taikė žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama, o 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypai, kuriuose yra tik laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, lengvatine tvarka be aukciono neišnuomojami ir neparduodami, išskyrus atvejus, kai šie statiniai yra tame pačiame žemės sklype esančio pagrindinio daikto priklausiniai;

14.2. teismas sprendime konstatavo, kad aikštelė yra ieškovei priklausančio administracinio pastato 25B4b priklausinys tik ištyręs surinktus įrodymus bylos nagrinėjimo metu. Įsakymo priėmimo metu Kauno miesto skyrius, spręsdamas dėl aikštelės teisinio statuso, turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto (toliau – NT) registro Nr. 44/3168225, duomenimis. Šiame NT registre aikštelė nebuvo nurodyta kaip ieškovei priklausančio Žemės sklype esančio administracinio pastato priklausinys. Ginčas šiuo atveju yra kilęs dėl to, kad aikštelė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu, yra priklausinys, kuriai atskira žemės sklypo dalis neišskiriama ir ji tarnauja žemės sklype esantiems pastatams - pagrindiniams daiktams. Todėl ji patenka į bendro naudojimo plotą, reikalingą šiems pastatams aptarnauti. Teisės aktai iš esmės nenumato kokia dalis priklausiniui turi būti išskiriama, todėl Tarnyba pagrįstai išdalino šį plotą po aikštele, kaip bendro naudojimo plotą, reikalingą Žemės sklype esantiems ieškovei ir atsakovei priklausantiems administraciniams pastatams aptarnauti. Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, Kauno miesto skyrius neturėjo teisinio pagrindo aikštelės laikyti tik ieškovei priklausančio administracinio pastato, kaip pagrindinio daikto, priklausiniu ir apskaičiuojant jo eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą, įtraukti ir visą aikštelės užimamą plotą. Pažymėjo, kad įsakymo priėmimo metu ieškovė buvo suderinusi UAB „Geomatininkai“ matininko K. B. 2023 m. liepos 18 d. parengtą Žemės sklypo planą dėl dalių nustatymo, kuriuo remiantis buvo priimtas įsakymas, taip sutikdama su tuo, kad aikštė būtų priskirta bendram naudojimui;

14.3. pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2022-04-13 redakcija) (toliau – Taisyklės) 8 punkte nurodyta, kad jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras (jeigu yra būtina), visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui;

14.4. pažymėtina, kad Žemės sklype yra ne tik ieškovei priklausantis administracinis pastatas, bet ir atsakovei UAB „Nuomeita“ nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas 24 B/3b, kurio tinkamam pilnaverčiam naudojimui taip pat reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė. Kai žemės sklype yra keli pagrindiniai daiktai, priklausantys skirtingiems savininkams, dažnu atveju automobilių stovėjimo aikštelė yra reikalinga ne tik to asmens, kuriam ji priklauso pastatui - pagrindiniam daiktui, bet ir kitiems pastatams - pagrindiniams daiktams aptarnauti. Kaip minėta, pagal Taisyklių 8 punktą, kai yra būtina, sklype išskiriamas bendro naudojimo plotas, kurį užima tame tarpe, ir automobilių statymo vietos. Šiuo atveju visą Žemės sklypo plotą, kurį užima aikštelė, priskyrus išimtinai tik ieškovei, jai priklausančio administracinio pastato aptarnavimui, nukentėtų UAB „Nuomeita“ interesai tinkamai naudotis Žemės sklype esančiu jai priklausančiu administraciniu pastatu;

14.5. ginčijamas įsakymas pirma turėjo būti apskųstas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Įsakyme taip pat buvo nurodyta, kad jis per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui (Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, el. p. nzt@nzt.lt) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Šiuo atveju, nors ieškovė ir kreipėsi išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, paduodama skundą, bet ginčas šia tvarka nebuvo išnagrinėtas, todėl teismas apskritai negalėjo priimti ir nagrinėti tokio ginčo. Taigi, teismas panaikino įsakymą, nors ginčas nebuvo išspręstas privaloma ikiteismine ne ginčo tvarka. Šiuo atveju ieškovė galėjo spręsti ir kreiptis į teismą dėl tarnybos netinkamo (ne)veikimo, bet negalėjo prašyti teismo panaikinti įsakymą, kol ginčas nėra išspręstas privaloma ikiteismine tvarka;

14.6. 2024 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita nepagrindžia 2 420 Eur sumos už advokato paslaugas priteisimo teisėtumo (nėra atskirai nurodytas atlyginimo dydis už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių, nėra nurodyta kiek valandų atstovas užtruko atlikti kiekvieną iš nurodytų paslaugų). Tai reiškia, jog vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš Nacionalinės žemės tarnybos.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Šalies argumentai

15.1. apeliantė nurodo, jog priimant ginčijamą įsakymą ieškovei priklausančią aikštelę vertino kaip tiek ieškovei priklausančio administracinio, tiek ir UAB „Nuomeita“ priklausančio administracinio pastato priklausinį, kuri reikalinga abejiems šiems pastatams aptarnauti. Tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jau vien dėl to jos nenagrinėtinos ir atmestinos (CPK 306 str. 2 d.). Be to, apeliantė priimdama ginčijamą įsakymą iš vis ignoravo aikštelės egzistavimą, o ne tariamai ją vertino kaip abiejų pastatų priklausinį, nors ir tam nebuvo jokio pagrindo;

15.2. ieškovė yra viena jai nuosavybės teise priklausančio statybos būdu pagaminto naujo nekilnojamojo daikto - aikštelės - (CK 4.47 str. 4 p.) savininkė. Todėl apeliantė neturėjo jokių pagrindų atitinkamą naujai statybos būdu vienos ieškovės sukurtą daiktą vertinti kaip sukurta tarnauti ir kitiems asmenims priklausantiems pastatams;

15.3. iš pridėto naujai parengto žemės sklypo plano (nesugeneruoto į atskirą bylą ieškinio priedas Nr. 4), kurį suderinti atsisakė UAB „Nuomeita“, net ir Žemės sklypo dalį po aikštele priskyrus naudotis ieškovei kartu su jai priklausančiu administraciniu pastatu, UAB „Nuomeita“ liko pakankamai valstybei priklausančios žemės skirtos UAB „Nuomeita“ priklausančio pastato eksploatacijai, o taip pat, palikta ir pakankamai daug žemės, kuri skirta bendram naudojimui. Todėl, net ir priskyrus po aikštele esančią Žemės sklypo dalį prie ieškovei priklausančio pastato, liktų pakankama Žemės sklypo dalis, kuri skirta UAB „Nuomeita“ priklausančio pastato eksploatavimui pagal jo paskirtį;

15.4. apeliantė neginčija ir teismo konstatuotų aplinkybių, jog priimant ginčijamą įsakymą Žemės sklypo dalių skaičiavimai atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos metodikos (sprendimo 17.11 p.) bei pačio Žemės sklypo dalių dydžio paskaičiavimo, kuris patvirtina, jog buvo neteisingai paskaičiuotas ir ginčijamu įsakymu nustatytas mažesnis ieškovei, o atsakovei UAB „Nuomeita“ didesnis Žemės sklypo dalių dydis, dėl ko buvo pažeisti ieškovės interesai. Paskaičiavus Žemės sklypo dalis pagal tuo metu galiojusią metodiką net ir atsižvelgus į aikštelę, UAB „Nuomeita“ priklausančio administracinio pastato eksploatavimui atitektų pakankama Žemės sklypo dalis;

15.5. ieškovė buvo suderinusi nevisai tinkamai parengtą UAB „Geomatininkai“ matininko K. B. 2023 m. liepos 18 d. parengtą Žemės sklypo planą dėl dalių nustatymo. Tačiau ši faktinė aplinkybė nesuteikė teisės apeliantei priimti neteisėtą ginčijamą įsakymą. Ne žemės sklypo nuomininkai (naudotojai), o atitinkamos valstybinės žemės administratorius, sprendžia kiek ir kokiomis dalimis turi būti išnuomojamas (suteikiamas naudotis) žemės sklypas;

15.6. Žemės įstatyme ir atitinkamai kartu su juo taikytinose Taisyklėse yra išskirta, jog valstybinė žemė be aukciono išnuomojama kiekvieno statinio su jam priskirtais priklausiniais savininkui. Kartu pabrėžta, jei žemės sklype yra tik priklausiniai (be pagrindinio daikto), tuomet tokiam statiniui valstybinė žemė neišnuomojama;

15.7. apeliantė nepagrįstai teigia, kad, „nors ieškovė dėl ginčijamą įsakymą ir apskundė išankstine neteismine tvarka, tačiau atitinkamas skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Todėl apeliantės nuomone, teismas apskritai negalėjo priimti ir nagrinėti tokio ginčo vadovaujantis CPK 412 straipsniu“, nes šie argumentai jau paneigti įsiteisėjusia 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-611-638/2024, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės atsisakymo priimti ieškinį klausimas tai pačiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinis skundas atmetamas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

18. Nustatyta, ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas - administracinis pastatas, pažymėtas plane 25B4b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra 0,6407 ha ploto valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaunas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tame pačiame žemės sklype yra ir atsakovei UAB „Nuomeita“ priklausantis pastatas - administracinis pastatas, pažymėtas plane 24B/3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. UAB „Geomatininkai“ matininkas K. B. parengė funkcionuojančių dalių nustatymo planą, su kuriuo ieškovė ir atsakovė sutiko (1 t., b. l. 102-103). NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-977-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo“, t. y.– skundžiamą įsakymą, kuriuo nustatė, kad žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingos tokios dalys: 1). pastatui-administraciniam pastatui 25B4b – 0,4028 ha (iš jų 0,2046 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „A“, 0,1982 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“); 2) pastatui-administraciniam pastatui 24B/3b – 0,2379 ha (iš jų 0,1208 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „B“, 0,1171 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“); 3) nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune dalis pastatų savininkams: ieškovei – 0,4028 ha; atsakovei UAB „Nuomeita“ – 0,2379 ha.

20. 2023 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė kitą, UAB „Geomatininkai“ parengtą, Žemės sklypo funkcionavimo planą, nesuderintą su atsakove. NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 8SD-5690-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ ieškovės atstovą informavo, jog NŽT Kauno miesto skyriuje gautas NŽT žemės tvarkymo ir administravimo departamento 2023 m. spalio 26 d. raštas Nr. TR-4362-(5.34 E.) „Dėl kreipimosi persiuntimo“, kuriame nurodyta, kad yra tikslinga įvertinti papildomai ieškovės pateiktus dokumentus dėl nustatytų dalių, reikalingų statiniams, esantiems valstybinės Žemės sklype eksploatuoti. Buvo paprašyta pateikti planą su suderinimais, kad būtų galima spręsti dėl skundžiamo įsakymo pakeitimo. Atsakovė UAB „Nuomeita“ 2024 m. sausio 5 d. raštu Nr. 02-1-2 atsisakė planą suderinti, nurodydama, kad ją tenkina skundžiamas įsakymas.

21. Atsakovės pateikta topografinė nuotrauka patvirtina, kad aikštelė yra padengta asfalto danga, joje yra parkuojami automobiliai (1 t., b. l. 70).

22. 2023 m. balandžio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-1757-(14.8.129.) nurodyta aikštelė – asfalto dangos aikštelė automobilių parkavimui (1 t., b. l. 104-105).

Dėl ginčo esmės

23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas negalėjo priimti ir nagrinėti tokio ginčo, nes nebuvo pasinaudota išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka; 2) aikštelė yra priklausinys, kuriai atskira žemės sklypo dalis neišskiriama ir ji tarnauja žemės sklype esantiems pastatams (ne tik ieškovės, bet ir atsakovės) - pagrindiniams daiktams - aptarnauti; 3) Žemės sklypo plotą, kurį užima aikštelė, priskyrus išimtinai tik ieškovei, jai priklausančio administracinio pastato aptarnavimui, nukentėtų atsakovės UAB „Nuomeita“ interesai tinkamai naudotis Žemės sklype esančiu jai priklausančiu administraciniu pastatu.

Dėl išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi yra išspręstas įsiteisėjusia 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, (priimta civilinėje byloje Nr. e2S-611-638/2024), kurioje buvo sprendžiamas atsisakymo priimti ieškovės šį ieškinį klausimas būtent dėl išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo. 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartyje teismas nurodė „Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 12 punkte nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju ieškovė laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir atitinkamą byloje ginčijamą įsakymą apskundė NŽT prie Aplinkos ministerijos vadovui. Tačiau ieškovės skundas nebuvo išnagrinėtas, šios nutarties priėmimo dieną taip nėra gauta duomenų, kad ieškovės skundas išnagrinėtas, todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą“ (1 t., b. l. 20-23). Taigi, apeliantės (atsakovės) argumentai, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti tokio ginčo, nes nebuvo pasinaudota išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, yra visiškai nepagrįsti.

Dėl įsakymo teisėtumo

25. Byloje kilo ginčas dėl apeliantės (atsakovės) įsakymo, kuriuo patvirtintas valstybinės žemės sklypo eksploatavimo dalių Planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Taigi, byloje yra sprendžiamas reikalavimas dėl specifinio objekto – valstybinės žemės, turinčios atskirą teisinį reguliavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad valstybinė žemė – tai visuomenei reikšmingas viešasis turtas, todėl valstybinės žemės teisiniams santykiams yra būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 24 punktas).

27. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

28. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punkte numatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

30. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

31. Taisyklių 16.2 ir 37.2 punktuose, nurodyta, kad valstybinės žemės pardavėjas ir nuomotojas, turėdamas visus atitinkamuose Taisyklių punktuose nurodytus dokumentus, Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato parduodamų ar nuomojamų žemės sklypo dalių dydį.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra nurodęs, kad būtent atitinkama valstybės institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis, teisės aktuose nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, būtiną konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Kasacinis teismas nurodė, kad nei CK, nei Žemės įstatymo, nei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, 48 ir 49 punktai).

33. Pagal aptartą reglamentavimą, būtent valstybinės žemės pardavėjas ar nuomotojas turi pareigą įvertinti ir nustatyti, kokios žemės sklypo dalys yra reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o potencialūs šių žemės sklypo dalių pirkėjai ir nuomotojai šioje procedūroje dalyvauja pateikdami žemės sklypo planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, jų vertinimu, reikalingomis tam, kad jame esantys statiniai ir įrenginiai galėtų būti tinkamai naudojami pagal jų tikslinę paskirtį.

34. Pažymėtina, kad ši apeliantės teisė nėra absoliuti – apeliantė negali nustatyti tokių žemės sklypo dalių pasikliaudama vien tik savo nuožiūra, nepaisydama teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikytinų disponuojant valstybine žeme. Apeliantės pareiga nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, neapsiriboja ir vien tik formaliu asmens, pageidaujančio pirkti ar nuomoti žemės sklypo dalį, pateiktame plane išskirtų žemės sklypo dalių patvirtinimu, priimant įsakymą. Kaip minėta, apeliantė, gavusi planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, prieš patvirtindama jį įsakymu, visų pirma turi įvertinti, ar šiame plane išskirtos žemės sklypo dalys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir užtikrina žemės perleidimo lengvatine tvarką tikslą – galimybę naudoti statinius pagal paskirtį.

35. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė - ar, nustatant pastatui 25B4b reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, turėjo būti įtraukta žemės sklypo dalis reikalinga automobilių stovėjimo aikšteliai, kaip priklausiniui, eksploatuoti.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino, kad apskaičiuojant ieškovės administracinio pastato su priklausiniu eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą, turėjo būti įtrauktas ir aikštelės užimamas plotas.

37. Apeliantė sutinka, kad ieškovei priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė yra ieškovei priklausančio administracinio pastato priklausinys, tačiau teigia, kad ši aikštelė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu, yra priklausinys, kuriai atskira žemės sklypo dalis neišskiriama ir ji tarnauja žemės sklype esantiems pastatams - pagrindiniams daiktams. Todėl ji patenka į bendro naudojimo plotą, reikalingą tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Nuomeita“ pastatams aptarnauti.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte nurodyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai [3.26] ? fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra 2018 m. pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės savininkė, aikštelė yra padengta asfalto danga, aikštelė pastatyta prie ieškovei priklausančio administracinio pastato (ne prie atsakovei UAB „Nuomeita“ priklausančio administracinio pastato), aikštelėje laikomi ieškovės administracinio pastato naudotojų automobiliai, t. y. ši aikštelė yra susijusi su ieškovės administraciniu pastatu 25B4b bendra ūkine paskirtimi ir nuolatiniu funkciniu ryšiu (siekiant naudoti pagal paskirtį administracinį pastatą, yra būtina naudotis pagal paskirtį (automobiliams saugoti) ir šalia jo esančia aikštele), todėl nėra jokio pagrindo šią automobilių stovėjimo aikštelę laikyti priklausiniu (inžineriniu statiniu), kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.

41. Nepagrįstais laikytinas apeliantės argumentai, kad ieškovės automobilių stovėjimo aikštelė reikalinga tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Nuomeita“ pastatams aptarnauti, ir kad žemės ploto po aikštele priskyrimas ieškovei, pažeistų atsakovės UAB „Nuomeita“ interesus. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad ši aikštelė yra abiejų savarankiškų pastatų (tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Nuomeita“), esančių valstybinėje žemėje, priklausinys, skirtas abejiems pastatams aptarnauti. Antra, aikštelė pastatyta prie ieškovės administracinio pastato ir tarnauja būtent šio pastato naudotojams. Trečia, šalia atsakovės UAB „Nuomeita“ administracinio pastato yra kita automobilių stovėjimo aikštelė. Ketvirta, Taisyklėse numatyta, kad žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia, t. y. prioritetas turi būti teikiamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams suteikti žemės sklypo dalį, reikalingą šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais eksploatuoti, o bendram naudojimui suteikiamas žemės sklypas kai tam yra nustatoma būtinybė (to nepadarius nebus užtikrintas tinkamas pastato naudojimas). Šiuo atveju, nenustatyta būtinybė (poreikis), žemės sklypą, kurį užima ieškovei priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, priskirti bendrai naudojamam žemės plotui. Penkta, priskyrus po aikštele esančią žemės sklypo dalį prie ieškovei priklausančio administracinio pastato, liktų pakankama žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „Nuomeita“ priklausančio administracinio pastato eksploatavimui pagal jo paskirtį. Šešta, apeliantės teigimu, priskyrus visą žemės sklypo plotą, kurį užima aikštelė, išimtinai tik ieškovei, nukentėtų UAB „Nuomeita“ interesai tinkamai naudotis žemės sklype esančiu jai priklausančiu administraciniu pastatu. Tačiau pati UAB „Nuomeita“ teismo sprendimo neginčija, pirmosios instancijos teisme ji taip pat neteikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jos interesų pažeidimą dėl žemės ploto po aikštele priskyrimo ieškovei, be to ir pati apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų (nepateikė įrodymų), kurie pagrįstų apeliantės šį teiginį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovės patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė teigia, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita nepagrindžia 2 420 Eur sumos už advokato paslaugas priteisimo teisėtumo (nėra atskirai nurodytas atlyginimo dydis už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių, nėra nurodyta kiek valandų atstovas užtruko atlikti kiekvieną iš nurodytų paslaugų). Tai reiškia, jog vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš Nacionalinės žemės tarnybos.

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 98 straipsnis).

45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 420 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. už ieškinio surašymą, dubliko surašymą, už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, už kitų dokumentų surašymą (1 t., b. l. 145-146).

46. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

47. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 420 Eur) už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos ir ne per didelės. Ieškovė, pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 145), nurodė už kokias suteiktas teisines paslaugas yra išrašyta 2024 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita. Tai, kad ieškovė nenurodė, kiek konkrečiai už kokią paslaugą buvo sumokėta, nėra pagrindas patirtų išlaidų nepriteisti. Pažymėtina, kad vien už ieškinio surašymą, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus rekomenduojamas priteistinų išlaidų dydis gali būti 5 045,50 Eur (2,5 x 2018,20 Eur), o už dubliko surašymą (8.3 punktas) – 3 165,45 Eur (1,5 x 2 110,30 Eur), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad priteista žymiai mažesnė suma (2 420 Eur) už visas suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįsta ar per didelė.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

50. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas