Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-873/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-18
Bylos Nr.
1A-518-873/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30660-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
R. S.
Advokatai
Ana Ustinovič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-873/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30660-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Monikai Linkutei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjai advokatei Anai Ustinovič,nuteistajam R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Anos Ustinovič (toliau – ir gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta septynių mėnesių aštuoniolikos dienų laisvės atėmimo bausme, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 6 293,29 Eur turtinė žala ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl visiško turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginimo įvykdymo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš R. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 4 d., 21 val., iki 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., lauke, prie baro, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su S. K. (S. K.) metu, tyčia peiliu sudavė smūgį S. K. į pilvo sritį, tuo padarydamas pastarajam kiauryminį pilvaplėvės ertmės sužalojimą, pasireiškusį pilvo sienos, skrandžio durtinėmis žaizdomis, kurios komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, pohemoragine anemiją, tuo tyčia sunkiai sužalojo S. K. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį ir R. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; netenkinti Valstybinės ligonių kasos 6 293,29 Eur pareikšto civilinio ieškinio; skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam R. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nesutinka su teismo išvada, jog R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir mano, jog teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo R. S. kaltės.

Šalies argumentai

2.2. Nurodo, jog nėra įrodytos kaltinimui svarbios aplinkybės – nenustatyta įvykio vieta ir laikas, neaiškus nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, neįrodyta, kad nusikaltimą padarė R. S..

2.3. Skunde sutinka, kad R. S. 2021 m. rugsėjo 4 d., nuo 23.25 val. iki ryto, buvo bare, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pažymi, kad, R. S. parodymais, į barą nuteistasis atvyko vienas, ten sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį, galimai J. M. (J. M.), su kurio bendravo sėdėdamas prie vieno stalo, nukentėjusiojo nepažįsta, nurodytu laiku bare nematė, alkoholio su juo nevartojo, su niekuo nekonfliktavo, muštynėse nedalyvavo ir peiliu S. K. nežalojo.

2.4. Teigia, kad teismo išvada dėl R. S. kaltumo grindžiama išskirtinai prielaidomis, pradedant nuo nukentėjusiojo parodymų, kurie viso tyrimo eigoje buvo nenuoseklūs ir neišsamūs. Pasak gynėjos, teismas pripažino S. K. deklaratyvų teiginį, jog jis susimušė su R. S., absoliučiu ir vadovavosi šiais parodymais priimdamas sprendimą nepaisant to, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė ne tik įvykio aplinkybių (kur vyko muštynės, dėl ko jos įvyko, kas ir kokius smūgius sudavė), bet apskritai nesugebėjo paaiškinti, kaip, kada ir su kuo atsidūrė šiame bare, neprisiminė nė vieno (išskyrus R. S.) baro lankytojo, nesugebėjo apibūdinti, kaip buvo apsirengęs R. S..

2.4.1. Pažymi, jog netrukus po įvykio vyresniajai tyrėjai S. K. nurodė, kad bare buvo su dviem pažįstamais, priklausančiais „(duomenys neskelbtini)“ gaujai, vienas iš kurių dūrė jam peiliu, atskleisti jų duomenis atsisakė. Gynėjai akivaizdu, jog teismas nemotyvuotai padarė nepagrįstą išvadą, jog S. K. kalbėjo būtent apie R. S., kuris nurodytai gaujai niekada nepriklausė ir su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas.

2.4.2. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo skirtingus paaiškinimus liudytojams. Nurodo, kad nukentėjusysis liudytojui R. Š. iš karto po įvykio sakė, jog pargriuvo, užkrito ant armatūros, tą patį, nors prieš tai ir teigė, kad jį papjovė, sakė ir liudytojui V. R. (V. R.) (skunde nurodoma – V. R.), skambindamas motinai I. K. aiškino, kad jį kažkas padūrė, vėliau – kad pajuokavo, liudytojai N. D. į klausimą, kas jį papjovė, atsakė, jog tai padarė pats, liudytojui P. S. (P. S.) praėjus savaitei po įvykio pasakė, kad nežino, kas jį sužalojo, po dviejų savaičių jau teigė, kad tai padarė nuteistasis.

2.4.3. Pabrėžia, jog būdamas apklaustas pareigūnų 2021 m. rugsėjo 6 d., nukentėjusysis nurodė, jog nežino, kas jį galėjo sužaloti, nieko neįtaria, atpažinti negalėtų, tačiau 2021 m. spalio 20 d., pakartotinai apklaustas policijoje, nukentėjusysis pareiškė, jog prisiminė vieną momentą, kai jis susimušė su vyru iš (duomenys neskelbtini), pravarde (duomenys neskelbtini), kuris „Facebooke“ turi paskyrą „(duomenys neskelbtini)“. Šios apklausos metu teigė, jog neatsimena, dėl ko įvyko muštynės, kur jos vyko, kaip mušėsi, tačiau mano, kad jį padūrė peiliu (duomenys neskelbtini), niekas kitas negalėjo, kadangi daugiau su niekuo nesimušė.

2.4.4. Cituodama teismo posėdžio protokolą, tvirtina, kad nukentėjusysis muštynių aplinkybių nesugebėjo detalizuoti ir teisme, į visus klausimus atsakė su prielaidomis. Pažymi, jog dalis klausimų liko be atsakymų, kadangi nukentėjusysis nurodė, jog neatsimena. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu savo telefone surado R. S. paskyrą, neatsakė į klausimą, ar jo nuotrauką paskyroje surado anksčiau, negu ją parodė pareigūnai.

2.4.5. Gynėja atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo paaiškinimą, kad pakeliui į komisariatą policijos pareigūnai grasino uždaryti jį į kalėjimą, jeigu nepasakys, su kuo susimušė. Gynėjai akivaizdu, kad toks pareigūnų psichologinis spaudimas galėjo priversti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus ir nurodyti R. S. kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse.

2.4.6. Gynėjos nuomone, nukentėjusysis, duodamas parodymus, vadovavosi ne prisiminimais, o fantazijomis. Pasak gynėjos, gavęs informaciją iš pašalinio šaltinio apie tai, kad įvykio metu bare buvo neigiamos reputacijos R. S., kurį iki įvykio, kaip pats neneigė, buvo matęs ne sykį, nukentėjusysis klaidingai susiejo nuteistąjį su tiriamu įvykiu.

2.5. Nepritaria teismo pozicijai, kai esamus prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose bandė pateisinti negalėjimu prisiminti dėl didelio neblaivumo bei operacijos metu taikytos nejautros, taip pat tuo, kad nukentėjusysis bijojo jį sužalojusio asmens. Pabrėžia, jog S. K. buvo apklaustas ne įvykio vietoje, o ligoninėje, kur kažko bijoti nebuvo pagrindo. Gynėja abejoja, ar galima patikėti, jog S. K. prisiminė vieną momentą, apie kurį nieko konkretaus nepapasakojo, jeigu dėl stipraus girtumo visiškai neatsiminė to vakaro įvykių (sprendžiant iš telefoninio pokalbio su P. S. – ir dienos).

2.6. Pažymi, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog būtų matęs S. K. kartu su R. S. bendraujančius arba vartojančius alkoholį, niekas nematė jų dviese lauke, nors dauguma lankytojų dažnai išeidavo parūkyti. Nepaisant to, kad „PRĮR“ (Policijos registruojamų įvykių registro) kortelėje pažymėta, jog apie įvykį pranešė V. R., kuris neva matė konfliktą ir nurodė, kad incidente dalyvavo (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės V. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino. Pasak V. R., apie nukentėjusiojo sužalojimą jis sužinojo pastarajam grįžus į barą iš lauko ir pranešus apie tai, kad jį papjovė. Netrukus po to liudytojas, skambindamas greitajai pagalbai, nurodė būtent šias sužalojimo aplinkybes. Teigia, kad teisme liudytojas R. R. patvirtino, jog vienas iš buvusių įvykio vietoje asmenų (galimai V. R.) aiškino, jog nukentėjusįjį sužalojo (duomenys neskelbtini), o pats S. K. lygtai nurodė, jog nugriuvo ar nukrito.

2.7. Nurodo, jog teismo išvada apie tai, kad V. R. matė muštynes, kuriose dalyvavo būtent R. S., bet šį faktą nutylėjo, yra nepagrįsta. Pažymi, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti visi įvykio metu bare buvę lankytojai, todėl tikėtina, jog tarp šių asmenų galėjo būti ir (duomenys neskelbtini), apie kuriuos minėjo V. R.. Teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog V. R. galėjo palaikyti R. S. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pastarasis kalbėjo rusiškai. Mano, jog (duomenys neskelbtini) tautybės R. S., nors ir kalbantį rusiškai, dėl kalbos akcento ir kitų savybių V. R. sugebėtų atskirti nuo (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad V. R. matė R. S. teisme ir įvardino jį kaip kaltinamąjį, o ne (duomenys neskelbtini).

2.8. Akcentuoja, kad liudytojų (I. K., V. Š. (V. Š.), R. R., R. V.) parodymai, kuriais teismas remiasi nuosprendyje, nepatvirtina nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Atkreipia dėmesį, kad šių liudytojų parodymai yra išvestiniai, jų šaltinis yra prieštaringi nukentėjusiojo pasakojimai ar gandų lygio pokalbiai, o baro darbuotojai fiziškai minėto konflikto matyti negalėjo.

2.9. Teigia, kad siekdami, jog fizinis kontaktas nesutrukdytų protokole užfiksuoti tyrimui naudingą informaciją, pareigūnai dirbtinai sudarė sąlygas atlikti R. S. atpažinimą pagal nuotraukas, kai netrukus, tą pačią dieną, jį sulaikė. Taip pat mano, jog kitą dieną nepagrįstai buvo atliktas nuteistojo atpažinimas per stiklą. Tvirtina, kad šie proceso veiksmai atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus ir jokios įrodomosios reikšmės neturi.

2.10. Pažymi, kad teismas nenustatė tikslaus S. K. sužalojimo laiko ir kaltinimo formuluotėje nurodė gana ilgą įvykio laikotarpį – nuo 2021 m. rugsėjo 4 d., 21 val., iki 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., todėl gynėja daro prielaidą, jog S. K. galėjo būti sužalotas iki nuteistojo atsiradimo bare. Taip pat nurodo, kad R. S. atvyko į barą 23.25 val., prieš tai, 22.56 val., buvo Vilniaus raj. Buivydiškių k. Atkreipia dėmesį, kad S. K. bandė iškviesti greitąją pagalbą 23.50 val. Nurodo, jog tarp jos ginamojo atvykimo į barą laiko ir laiko, kai S. K. bandė iškviesti pagalbą, praėjo tik 25 minutės. Skundą padavusios gynėjos nuomone, mažai tikėtina, jog per šį trumpą laiką S. K. spėjo susipažinti su R. S., su juo kartu išgerti, pabendrauti, susiginčyti, išeiti į lauką, susimušti ir vėl grįžti į baro salę.

2.11. Gynėjos nuomone, rastos prie baro ties laiptais kraujo dėmės patvirtina tik tai, kad S. K. sėdėjo šalia šių laiptų iki medikų atvykimo. Tvirtindama, kad S. K. galėjo būti sužalotas dar iki jo atėjimo į barą, remiasi liudytojos R. S., kuri apžiūrėjo S. K. įvykio vietoje, paaiškinimu, jog po įpjovimo galėjo būti praėję nuo 40 min. iki l val. Gynėjos nuomone, šio laiko minimali riba atitinka R. S. atvykimo į barą laiką, o tai reiškia, jog nuteistasis turėjo iš karto sužaloti S. K., tačiau, pasak gynėjos, tai paneigia liudytojų parodymai. Nurodo, kad užėjęs į barą S. K. bandė nusipirkti alkoholio, be to, remiantis liudytojo V. R. parodymais, nukentėjusysis kabinėjosi prie lankytojų, vaikščiojo į lauką ir atgal. Remiasi ir specialistės Vilmos Danielės paaiškinimu, jog nukentėjusiojo suvartotas didelis alkoholio kiekis galėjo suveikti kaip anestetikas ir nukentėjusysis dėl to galėjo nepajausti nei įdūrimo momento, nei skausmo ir turėjo galimybę atlikti įvairius veiksmus, kol neišsivystė hipotenzinis šokas ir nepradėjo trikti sąmonė.

2.12. Gynėjos nuomone, kad nesant jokių patvirtinančių objektyvių įrodymų, analogiškai, kaip buvo vertinamos aplinkybės apie padarytą smakro žaizdą, turėjo būti vertinami nukentėjusiojo pilvo srityje atsiradę sužalojimai (teismas pripažino, jog S. K. veido sužalojimas, kuomet buvo padaryta smakro žaizda, R. S. inkriminuotas nepagrįstai). Nurodo, kad S. K. nepasakojo, kas, kaip, kokiu įrankiu dūrė jam į pilvą, o priešingai, netrukus po įvykio teigė, jog užgriuvo ant armatūros, nors vėliau ir nurodė, kad jį galėjo padurti R. S..

2.13. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo paties nukentėjusiojo pilvo susižalojimo versijos. Remiasi specialistės Vilmos Danielės teisme duotais parodymais, jog negalima atmesti, kad S. K. griuvo ant smakro ir tuo pačiu kažkur sužalojo savo pilvą, neatmetama galimybė, kad S. K. galėjo priekiniu paviršiumi užgriūti ant kažkokio aštraus daikto, armatūros ar dygliuotos tvoros. Atkreipia dėmesį į liudytojo R. Š. teisme duotus parodymus, kad prie minėto baro yra tvora bei geležiniai stulpai. Gynėja mano, kad teoriškai nukentėjusysis galėjo ant jų užgriūti ir patirti pilvo sužalojimus.

2.14. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-269/2013, Nr. 2K-111/2014, Nr. 2K-24/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš to išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamas nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė nusikalstamos veikos padarymu turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Akcentuoja analogišką Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain ir kt.), kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo gynėja nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo R. S. kaltės. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai, nepažeisdamas BPK reikalavimų, padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

5. Gynėjos skunde pabrėžiama aplinkybė, jog nuteistasis neneigė buvęs bare įvykio dieną, tačiau savo kaltės dėl nukentėjusiojo sužalojimo nepripažino, ir, kaip tvirtina gynėja, tokia nuteistojo pozicija nėra paneigta. Iš tiesų, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog pranešime apie įtarimą nurodytame bare sėdėjo ir kalbėjosi su pažįstamu, jokių konfliktų ar muštynių nematė (t. 3, b. l. 65-66). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad užėjęs į barą pamatė pažįstamą, galimai, J. M., su juo sėdėjo prie vieno stalo. Nuteistasis teigė, kad nukentėjusiojo bare nematė, nežino, kodėl šis pasakė, jog sužalojo (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimus nuteistasis patvirtino, jog turi pravardę – (duomenys neskelbtini), „Facebooke“ jo vardas – „(duomenys neskelbtini)“, teigė, jog asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), nepažįsta, negali būti, kad kas nors jį vadintų „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 170-171). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme teigė priešingai – kad jį sužalojo R. S.. Teisėjų kolegija pakartotinai vertina bylos duomenų visumą, kiek ji patvirtina ar paneigia tarpusavyje visiškai prieštaringus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus.

6. Sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2929/2021(01) duomenimis, kuriais S. K. nustatyta kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas, pasireiškęs pilvo sienos, skrandžio durtinėmis žaizdomis, kurios komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, pohemoraginę anemiją, sužalojimas padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina – peiliu, neilgai trukus iki greitosios medicinos pagalbos ir viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) apžiūros 2021 m. rugsėjo 5 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. rugsėjo 4 d.) (t. 1, b. l. 79). Liudytojomis apklaustos baro darbuotojos I. K.-Z. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematė (t. 1, b. l. 170-172; t. 2, b. l. 18-19; t. 4, b. l. 96-97). Kaip paaiškino nuteistasis, bare jis buvo ne vienas, o su kitu asmeniu – (duomenys neskelbtini) (J. M.). Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. išgėrinėjo su S. K., galimai buvo ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. ryte atsibudo bare (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą liudytoją pažadino pareigūnai, o paryčiais – baro personalas. Vėliau liudytojas girdėjo gandus, kad, kaip teigė, jam nežinomomis aplinkybėmis, minėtą naktį S. K. sužalojo peiliu (t. 2, b. l. 36-37). Teisiamajame posėdyje J. M. paaiškino, jog įvykį pramiegojo, viską žino tik iš nukentėjusiojo pasakojimo. Nukentėjusysis pirmą savaitę pasakojo, kad jį padūrė nepažįstami „veikėjai“, o paskui sakė, kad nuteistasis, pravarde (duomenys neskelbtini), kurį liudytojas pažįsta. Su R. S. apie įvykį liudytojas nekalbėjo (t. 4, b. l. 117-118). Taigi, aptartų liudytojų parodymais, sužalojimas, konstatuotas specialisto išvadoje, S. K. buvo padarytas ne bare, paties įvykio minimi liudytojai nematė, liudytojas J. M. apie įvykį žino iš nukentėjusiojo pasakojimo.

7. Kaip matyti iš kitų objektų apžiūros protokolo, 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie sužalotą S. K., pranešėjas nurodė: „pas mane šalia sėdi papjautas žmogus, į kepenis jam peiliu dūrė“, į klausimą, kas sužalojo, pranešėjas nurodė to nematęs (t. 1, b. l. 98-100). Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, asmuo, pranešęs apie įvykį – V. R., žodžiu paaiškino, kad matė konfliktą, kuriame dalyvavo nukentėjusysis. Pasak šio pasakojimo, kita konflikto pusė yra užsieniečiai (galimai (duomenys neskelbtini)), konflikto metu nukentėjusysis susimušė su nurodytu asmeniu, o vėliau sušuko, kad jam dūrė peiliu (t. 1, b. l. 13). Vyresniojo tyrėjo Aleksandro Mišančiukovo (Aleksandr Mišančiukov) 2021 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, nustatyta, kad apie įvykį pranešė įvykio liudininkas V. R. (V. R.), susisiekus su juo telefonu, paaiškino, kad šiuo metu yra neblaivus, todėl parodymus duos prablaivėjęs (t. 1, b. l. 157). V. R., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. rugsėjo 8 d. parodė, kad nežino, kas galėjo sužaloti S. K., kuris iki įvykio sėdėjo prie stalo kartu su liudytoju, tačiau nuolat eidavo prie kitų lankytojų, kalbindavo, kabinėdavosi. V. R. aiškino ir tai, kad prie jo stalo sėdėjo 3-5 nepažįstami asmenys, kalbėjo rusiškai, iš kalbos suprato, kad tai (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis, užėjęs į baro vidų, pasakė, kad jam padūrė kepenis, išėjo į lauką ir atsisėdo ant laiptų, liudytojas iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 192). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas V. R. paaiškino, jog sužalotas žmogus prie baro pasakė, kad jį papjovė, sužeidė. Matomai, nukentėjusįjį sužeidė lauke, nes bare nieko nevyko. Liudytojas iškvietė greitąją pagalbą, nukentėjusysis sakė, kad susižeidė ant armatūros. Liudytojas buvo, kol atvyko pareigūnai, jie nufotografavo jo asmens dokumentą, liepė eiti miegoti. Galimai, tą dieną nukentėjusysis sėdėjo su nuteistuoju prie vieno stalo. Tarp lankytojų buvo vienas (duomenys neskelbtini), galimai jų buvo ir daugiau, bet bendrauti liudytojui teko su vienu. Liudytojas patvirtino, kad iškvietė greitąją, teigė, jog nežino, kodėl pasakė operatorei, kad durta peiliu, darė prielaidą, kad taip pasielgė, nes norėjo, jog greitoji pagalba atvyktų anksčiau, ar nereikėtų daugiau pasakoti (t. 4, b. l. 116-117). Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. R., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato mobilios kuopos vyriausiasis patrulis, įregistravęs informaciją policijos registruojamų įvykių registro kortelėje, paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pranešimas, kad peiliu sužalotas žmogus. Apklausė baro lankytoją ar darbuotoją ir šalia buvusį asmenį, kuris teigė, kad žmogų sužalojo (duomenys neskelbtini). Priėjęs žmogus teigė, kad matė konfliktą, kuris vyko ant takelio prie baro. Baro darbuotoja, atrodo, nematė, kaip asmuo buvo sužalotas. Nukentėjusysis lyg minėjo, kad nugriuvo pats (t. 4, b. l. 169). Kaip matyti, V. R. parodymai nėra nuoseklūs, liudytojas įvykio aplinkybes skirtingai aiškino pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui, bendraudamas su atvykusiu pareigūnu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Vis tik, apibendrinus – V. R. tiek telefonu Bendrajam pagalbos centrui, tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad asmeniškai įvykio nematė, ir tik policijos pareigūnui įvykio dieną pasakė, kad nukentėjusįjį sužalojo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. įvykio dieną dėl neblaivumo nebuvo apklaustas, aplinkybių, jog nukentėjusįjį sužalojo (duomenys neskelbtini), apklausų metu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė. Jokių kitų duomenų apie nukentėjusiojo ir nenustatytų (duomenys neskelbtini) konfliktą baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad versija apie konfliktą su (duomenys neskelbtini) pasitvirtino, ar būtų patikima. V. R. parodymais, tiek, kiek jie patvirtinti bylos duomenų visuma, nustatyta tai, kad nukentėjusysis S. K. sužalotas buvo prie baro, jam liudytojas iškvietė greitąją pagalbą.

8. Dėl aplinkybės, kad R. S. laiku, kada buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo įvykio vietoje, byloje ginčo nėra. Šios aplinkybės nuteistasis neginčija, ją patvirtina liudytojo R. V. parodymai. Kaip matyti iš liudytojo R. V., baro, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, savininko ir direktoriaus, 2021 m. spalio 12 d. parodymų, 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 8.30 val., atvažiavęs į barą rado ant minkštasuolio miegantį baro klientą, pravarde (duomenys neskelbtini), taip pat bare buvo dar vienas lankytojas, apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, be viršutinio danties. Liudytojui pažadinus (duomenys neskelbtini), šis kartu su vyriškiu be danties iškvietė taksi ir išvažiavo. Praėjus kelioms dienoms liudytojas asmeniškai dirbo bare, klientai kalbėjosi tarpusavyje, iš pokalbio liudytojas nugirdo, jog (duomenys neskelbtini) gyrėsi, kad liudytojo bare padūrė žmogų (t. 2, b. l. 9-10). R. V. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2021 m. spalio 12 d. protokolo duomenimis, liudytojas iš pateiktų keturių nuotraukų atpažino R. S. kaip asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11-16). Teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, taip pat paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 8.00 val., jam atvykus į barą, kažkuri iš darbuotojų pasakė, jog buvo incidentas, lauke kažkas susipyko, dūrė peiliu, (duomenys neskelbtini) kažką sužalojo, buvo medikai. Lankytojai apie įvykį kalbėjo visą savaitę (t. 4 , b. l. 113).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymai apie jį sužalojusį nuteistąjį patvirtinti apklaustų liudytojų I. K., V. Š., R. R., P. S. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis. I. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 23.47 val., jai paskambinęs sūnus S. K. pasakė, kad jį kažkas padūrė peiliu, jam skauda, bėga kraujas. Liudytoja patarė kviesti greitąją pagalbą, po kelių minučių vėl paskambino sūnui, kuris pasakė, jog pajuokavo, važiuoja namo, po ko jo telefonas išsijungė. Liudytoja skambino į ligonines, sužinojo, kad sūnus RVUL reanimacijos skyriuje. Liudytoja 2021 m. rugsėjo 8 d. aplankė sūnų, šis sakė, kad nieko neatsimena (t. 1, b. l. 197). Papildomos apklausos metu liudytoja nurodė, kad skambinęs sūnus jai minėjo, jog sužalojo kažkoks vyras ar vyrai iš Zujūnų. Liudytoja paskambino savo pusseserės vyrui V. Š., kuris gyvena Zujūnuose, klausė, ar žino, kas sužalojo peiliu jos sūnų (t. 1, b. l. 201). Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K. davė analogiškus parodymus (t. 4, b. l. 115). V. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. jam paskambino sugyventinės pusseserė I. K. ir pasakė, kad kažkas atsitiko jos sūnui S. K.. I. K. prašė liudytojo sužinoti, kur sūnus, nes negali prisiskambinti, taip pat minėjo, kad su sūnumi buvo „(duomenys neskelbtini)“, kurį liudytojas galimai pažįsta. Praėjus kuriam laikui (galimai savaitei) liudytojas skambino S. K., šis pasakė, kad jį sužalojo peiliu galimai (duomenys neskelbtini). Liudytojas asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), pažįsta kaip R. S., gyvenantį Buivydiškių kaime (t. 2, b. l. 27). Liudytojas V. Š. šiuos parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino (t. 4, b. l. 98). Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad susitikimo su V. Š. metu šis pasakojo, kad jo žmonos giminaitį peiliu sužalojo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30). Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. patikslino, jog nesakė, kad R. S. turi blogą reputaciją, kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (t. 4, b. l. 115). Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susitikus su S. K. šis jam papasakojo, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo nuvažiavęs į barą, ten susitiko pažįstamą, su kuriuo buvo S. nepažįstamas asmuo. Tarp S. K. ir nepažįstamo asmens įvyko konfliktas dėl to, kad S. yra iš Kriaučiūnų, o nepažįstamas – iš Zujūnų, konflikto metu tas asmuo sužalojo S. K. peiliu. Liudytojas nurodė ir tai, kad vėliau S. K. telefonu jam pasakojo, jog komisariate atpažino žmogų, kuris jį sužalojo peiliu, minėjo, jog tas žmogus yra iš Zujūnų (t. 2, b. l. 33-34). Teisiamajame posėdyje liudytojas P. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, kad susitikus su S. K. šis pasakė, jog buvo iškvietę į atpažinimą, atpažino asmenį, kuris sužalojo. S. K. sakė, kad jį papjovė (t. 4, b. l. 112). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. gruodžio 20 d. protokolo duomenimis, atlikus S. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuoti pokalbiai apie įvykio aplinkybes ir dalyvavusius asmenis. Pokalbio su asmeniu, į kurį kreipiasi „(duomenys neskelbtini)“, duomenimis, S. K. nurodė: „Nu žinai, kai buvo mano apklausa, tai žinai, viską žino“, „Nu ir klausė, žinai, kur buvai nuo pat ryto, pasakok tipo, nuo to, kai atsikėlei“, „Tai buvo atpažinimas karoče, pirmą dieną pagal tas, pagal fotkes tipo“, „O kitą dieną jau jį atvežė, ar jis kalėjo, aš taip ir nesupratau“, „Bet man iš pradžių sakė „nekozlite“, ten, šen, nes ožys būsi, žinai“, „(Keiksmažodis), kad jis koks draugas būtų, jam ten stogas nuvažiavo, žinai, kad peilį griebė“ (t. 2, b. l. 105).

10. Kaip buvo aptarta, nukentėjusysis S. K. apie savo sužalojimo aplinkybes, jį sužalojusį asmenį papasakojo motinai – I. K., pažįstamiems V. Š., P. S., J. M., analogiškas aplinkybes nurodė pokalbyje telefonu su „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nustatyta liudytojo R. V. parodymais, liudytojas pats yra girdėjęs pokalbius apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gyrėsi, jog padūrė žmogų. Apibendrinus, minėtų liudytojų parodymai vertintini kaip išvestiniai įrodymai, vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, jų visuma patvirtina nukentėjusiojo parodymus, didina jų patikimumą. Taip pat, akcentuotina, byloje nėra duomenų, jog nuteistasis ir nukentėjusysis būtų iš anksčiau pažįstami, nenustatyta motyvo, dėl kurio nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Aplinkybė, kad nukentėjusysis nuteistąjį kaip jį sužalojusį asmenį nurodė ne iš karto, šios išvados nekeičia.

10.1. Policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, pagal 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams S. K., buvęs greitosios medicinos pagalbos automobilyje, atgavęs sąmonę trumpai nurodė, kad susižalojo pats ir pretenzijų niekam nereiškė (t. 1, b. l. 13). Vyresniosios tyrėjos Jurgitos Gaidamovič 2021 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog nuvykus į RVUL Reanimacijos skyrių trumpai pavyko pabendrauti su nukentėjusiuoju, kuris nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo su dviem pažįstamais bare (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val. vienas iš minėtų pažįstamų dūrė jam peiliu. S. K. minėtų pažįstamų vardus ir pavardes atskleisti atsisakė, teigė, kad tai yra „(duomenys neskelbtini)“ gaujos nariai (t. 1, b. l. 153). 2021 m. rugsėjo 6 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis teigė, kad neatsimena įvykio aplinkybių, pamena tai, kad sėdėjo ant laiptų su kraujuojančia žaizda pilvo srityje, 23.50 val. bandė išsikviesti greitąją pagalbą, tačiau nepavyko. Aiškino, jog neatsimena, kad jį kas būtų žalojęs, dūręs peiliu (t. 1, b. l. 37).

10.2. Analogiškai, nuteistojo, kaip jį sužalojusio asmens, S. K. tuojau po įvykio nenurodė ir kitiems asmenims. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje aprašytų S. K. medicininių dokumentų, greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., atvykus į 2021 m. rugsėjo 4 d., 23.58 val., kvietimą rastas neblaivus pacientas su durtine-pjautine žaizda epigastriumo srityje, kairėje pusėje, praskeltas smakras, dukart neteko sąmonės, kas sužalojo – nesako. RVUL gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, S. K., 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.33 val., atvežtas į Skubios pagalbos skyrių, skundžiasi pilvo durta žaizda, objektyviai: sąmoningas, kontaktiškas, tačiau į klausimus atsakinėti atsisako (t. 1, b. l. 78, kita pusė). Greitosios medicinos pagalbos garso įrašo apžiūros 2021 m. lapkričio 20 d. protokolo duomenimis, gydytoja, atvykusi į iškvietimą, nurodė, jog, pasak S. K., susižalojo pats („ir sakė, kad susižalojo pats kritus, susižalojo koją ir jam kraujuoja prie sėdynės kažkur, sakė ir koją ir šoną, tai labai įdomiai, tai aš iškviečiau ir policiją, kadangi neaišku, gal jį ten kažkas sumušė“) (t. 1, b. l. 105-107). Liudytojo R. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo duomenimis, apie 23.00 val. išėjęs į lauką parūkyti pamatė ant laiptų sėdintį sukniubusį vyriškį, paklausus, kas atsitiko, rusų kalba atsakė, kad pargriuvo ir susižalojo ant armatūros, jokios pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 165). Teisiamajame posėdyje liudytojas paaiškino analogiškai (t. 4, b. l. 137). Liudytoja N. D., greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbanti pagalbine darbuotoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nunešus nukentėjusįjį į greitosios medicinos pagalbos automobilį, jo klausė, kas papjovė, pirmą kartą nukentėjusysis sakė, kad pats, o antrą kartą pratylėjo (t. 2, b. l. 24). Teisiamajame posėdyje liudytoja N. D. nurodė, kad paklausus nukentėjusiojo, kas jį sužalojo, S. K. teigė, jog sužalojo save pats, paklausus, kur peilis, pasakė, kad peilį pametė (t. 4, b. l. 112).

10.3. Parodymus apie R. S., kaip sužalojusį asmenį, S. K. davė 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu. S. K. apie įvykį paaiškino, jog susimušė su asmeniu, pravarde (duomenys neskelbtini), kurį daugybę kartų yra matęs išgertuvių metu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra iš Zujūnų mikrorajono, turi paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ – „(duomenys neskelbtini)“, pateikė (duomenys neskelbtini )nuotrauką (t. 1, b. l. 45). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2021 m. spalio 20 d. protokolo duomenimis, S. K. iš keturių jam pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažino R. S., kaip asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2021 m. rugsėjo 4 d., apie vidurnaktį, susimušė ir, greičiausiai, kuris sužalojo peiliu. Nurodė, kad R. S. atpažino iš žvilgsnio, antakių, bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 47-51). 2021 m. spalio 21 d. vykusio parodymo atpažinti metu S. K. iš trijų parodytų asmenų pagal bendrą vaizdą, kūno sudėjimą, veido bruožus atpažino R. S., nurodė, jog yra įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini), su kuriuo susimušė 2021 m. rugsėjo 4 d. vakare (t. 1, b. l. 53-57). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad susimušė su (duomenys neskelbtini) (R. S.), kuris galėjo jį sužaloti (t. 4, b. l. 94).

10.4. Kaip aptarta, nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. spalio 20 d. nukentėjusysis policijos pareigūnams nenurodė sužalojimo aplinkybių – tvirtino, jog susižalojo pats ir pretenzijų niekam nereiškia, ar neprisimena įvykio aplinkybių. Minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas aiškinosi. Kaip matyti, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, spaudimo nebuvo, kai jį paėmė į nuovadą, sakė, kad turi kažkokį kozirį (t. 4, b. l. 118), taip pat, kad pareigūnai minėjo, jog „uždarys“, jeigu nepasakys tiesos, su kuo susimušė, todėl jiems pasakė, kad susimušė su (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 95). Nukentėjusiojo pozicija, dėl kurios jis atsisakė įvardinti sužalojusį asmenį, užfiksuota telefoniniame pokalbyje, kai nukentėjusysis nurodė: „Bet man iš pradžių sakė „nekozlite“, ten, šen, nes ožys būsi, žinai“, „(Keiksmažodis), kad jis koks draugas būtų, jam ten stogas nuvažiavo, žinai, kad peilį griebė“ (t. 2, b. l. 105). Kaip matyti, nukentėjusiajam buvo žinoma kriminalinio pasaulio nuostata neduoti parodymų policijos pareigūnams (neišduoti), jis, įvertinęs kėsinimosi pavojingumą, sąmoningai pasirinko kitą elgesio modelį. Be kita ko, kaip užfiksuota nukentėjusiojo 2021 m. spalio 20 d. apklausos protokole, nukentėjusysis parodė ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. ar 15 d. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambinę vyras pasakė, kad jeigu kam nors pasiskųs dėl to, kas sužalojo peiliu, jam bus blogai, nukentėjusysis aiškiai suprato, kad kalba vyksta apie (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad kai jis išėjo iš ligoninės, kažkas skambino ir paaiškino, jog reikia nebūti „ožiu“, reikia būti „bachūru“ (t. 4 , b. l. 95). Taigi, nukentėjusysis nurodė ir tiesioginį poveikį neišduoti jį sužalojusio asmens. Dėl 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu užfiksuotų aplinkybių apygardos teisme apklausta liudytoja J. T., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresnioji tyrėja, paaiškino, kad nukentėjusysis į papildomą apklausą atvyko turėdamas su savimi nuotrauką (telefone), kurią rado „Facebook“ socialiniame tinkle, ją pateikęs pranešė, kad šis žmogus jį sužalojo. Atlikus parodymą atpažinti iš nuotraukų, tarp atpažinimui pateiktų asmenų nukentėjusysis atpažino R. S.. Įtariamojo atpažinimas buvo atliekamas per stiklą, kadangi nukentėjusysis aiškiai pasakė, jog nenori, kad būtų matomas, nes bijo. Darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S. K. bijojo atskleisti sužalojusį asmenį, dėl tos priežasties teigė, kad susižalojo pats. Nukentėjusysis davė parodymus apie jį sužalojusį pažįstamą asmenį, todėl gynėjos keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, kadangi šis neįsidėmėjo visų įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, nuteistojo aprangos, nėra pagrįstos. Skunde keliamos versijos, jog pareigūnų psichologinis spaudimas galėjo priversti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus ir nurodyti R. S. kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse, ar nukentėjusysis, duodamas parodymus, vadovavosi ne prisiminimais, o fantazijomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasitvirtino.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodytos kaltinimui svarbios aplinkybės – ne tik neįrodyta, kad nusikaltimą padarė R. S., tačiau ir nenustatyta įvykio vieta ir laikas, neaiškus nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas. Apeliaciniame skunde dėstoma, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas iki nuteistojo atsiradimo bare, o nukentėjusiojo pilvo srityje atsiradę sužalojimai, pasak gynėjos, turėjo būti vertinami kaip ir aplinkybės apie padarytą smakro žaizdą – R. S. inkriminuoti nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.

11.1. R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 4 d., 21 val., iki 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., lauke, prie baro, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su S. K. metu tyčia peiliu sudavė smūgį S. K. į pilvo sritį, jį tyčia sunkiai sužalojo.

11.2. Tikslus laikas, kada apie įvykį buvo pranešta policijai – 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.07 val., užfiksuotas policijos registruojamų įvykių registro kortelėje (t. 1, b. l. 13). Nei nuteistasis, nei nukentėjusysis tikslaus savo atvykimo į barą laiko nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. teigė, kad į naktinį barą atvyko 2021 m. rugsėjo 4 d., apie vidurnaktį (t. 3, b. l. 65), teisme nurodė, kad į barą atėjo apie 23.00 val. ar 24.00 val. (t. 4, b. l. 170). S. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog į barą atvyko 22.00-23.00 val. (t. 1, b. l. 37), teisiamajame posėdyje atvykimo į barą laiko nedetalizavo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2929/2021(01) duomenimis, S. K. sužalojimas nustatytas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. rugsėjo 4 d.) (t. 1, b. l. 79). Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė Vilma Danielė paaiškino, jog arterinis kraujavimas yra gana aktyvus, bet kadangi skrandis yra giliau, kraujas kaupiasi pilve, buvo rasta ne tik kraujo, bet ir krešulių. Krešuliams susidaryti reikia laiko. Specialistė, nemačiusi nei žaizdos, nei kraujagyslės pažeidimo, pagal dokumentus negalėjo atsakyti, per kiek gali susikaupti tiek kraujo. Pažymėjo, kad kraujavimas gali trukti valandą ir daugiau (t. 4, b. l. 138). Apibendrinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sužalojimo laikas buvo nustatytas pakankamai tiksliai. Priešingai, apeliaciniame skunde minučių tikslumu dėstomos aplinkybės ir jų pagrindu keliamos versijos bylos duomenimis nėra pagrįstos.

11.3. Gynėjos skunde nurodoma, kad R. S. atvyko į barą 23.25 val., prieš tai, 22.56 val., buvo Vilniaus raj., Buivydiškių k., daroma prielaida, jog S. K. galėjo būti sužalotas iki nuteistojo atsiradimo bare. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. S. ir S. K. atvykimo į barą laikas minučių tikslumu nėra nustatytas.

11.3.1. R. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės duomenimis, 2021 m. rugsėjo 4 d., laikotarpyje nuo 0.26 val. iki 22.56 val., telefono numeris buvo fiksuojamas mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniaus raj., Buivydiškių kaime, Beržų g. Šiuo laikotarpiu fiksuojamas tik mobiliojo ryšio duomenų naudojimas, išskyrus 15.17 val. fiksuotą įeinantį skambutį. Laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 4 d., 23.25 val., iki 2021 m. rugsėjo 5 d., 5.00 val., numeris fiksuojamas mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Architektų g. 132. Šiuo laikotarpiu fiksuojamas tik mobiliojo ryšio duomenų naudojimas (t. 2, b. l. 67). Kaip matyti iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės, telefono numerio fiksavimas mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniaus raj., Buivydiškių kaime, Beržų g., baigėsi 2021 m. rugsėjo 4 d., 22.56 val., po ko R. S., kaip ir nurodė duodamas parodymus, atvyko į barą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 4 d., 23.25 val., fiksuotas mobiliojo ryšio duomenų naudojimas mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Architektų g. 132, tai patvirtina.

11.3.2. S. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės duomenimis, 2021 m. rugsėjo 4 d., 20.43 val., 20.55 val., 21.13 val., 21.38 val., 21.41 val., 21.48 val., fiksuoti įeinantys ir išeinantys skambučiai, mobiliojo ryšio duomenų naudojimas mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Priegliaus g. 1. 2021 m. rugsėjo 4 d., 22.06 val., fiksuotas įeinantis skambutis mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Architektų g. 132. 2021 m. rugsėjo 4 d., 22.28 val., 23.47 val., 23.47 val., 23.49 val., 23.49 val., fiksuoti įeinantys, išeinantys skambučiai, mobiliojo ryšio duomenų naudojimas mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Sietyno g. 8. 2021 m. rugsėjo 4 d., 23.50 val., fiksuoti išeinantys praleisti skambučiai mobiliojo ryšio operatoriaus bokštuose, esančiuose Vilniuje, Architektų g. 132 ir Architektų g. 55. 2021 m. rugsėjo 4 d., 23.53 val., 23.55 val., 2021 m. rugsėjo 5 d., 0.22 val., fiksuoti įeinantys skambučiai, išeinanti ir įeinanti SMS žinutės mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Architektų g. 132. Skambutis iš Bendrojo pagalbos centro fiksuotas 2021 m. rugsėjo 4 d., 23.54 val. (t. 2, b. l. 46-47). Kaip matyti iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės, paskutinis 2021 m. rugsėjo 4 d. įeinantis skambutis mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte, esančiame Vilniuje, Priegliaus g.1, buvo fiksuotas 21.48 val. Minėti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad į barą 2021 m. rugsėjo 4 d. jis atvyko apie 22 val.

11.4. Kaip buvo aptarta, liudytojomis apklaustos baro darbuotojos I. K.-Z. ir L. S. nenurodė, kad S. K. buvo sužalotas baro patalpose. Nukentėjusysis nurodė, kad neatsimena, ar mušėsi lauke, ar baro viduje (t. 4, b. l. 94). Greitoji medicinos pagalba ir policija buvo iškviesta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prie įėjimo į barą ant šaligatvio aptikti raudonos spalvos skysčio pėdsakai (t. 1, b. l. 22). Vertintina, kad įvykio vietą aptarti bylos duomenys patvirtina.

11.5. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje teigė, kad peilio nematė, neatsimena, kaip buvo sužalotas, galvoja, kad jį sužaloti galėjo (duomenys neskelbtini), nes su juo mušėsi (t. 4, b. l. 94). Sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina – peiliu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2929/2021(01)) (t. 1, b. l. 79). Specialistė Vilma Danielė paaiškino, kad girtas žmogus gali nejausti sužalojimo, neblaivumas galėjo veikti kaip anestezija. Nurodė, jog pagal tai, kad yra dar vienas sužalojimas, kuris medicininiuose dokumentuose aprašomas kaip muštinis, o chirurgų – kaip pjautinis, bet daugiau neaprašomas, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo priekiniu paviršiumi užgriūti ant kažkokio aštraus daikto. Griūnant gali atsirasti daugiau sužalojimų, tačiau sužalojimas gali būti padaromas ir suduodant tiesiogiai (t. 4, b. l. 138-139). Apibendrinusi, teisėjų kolegija vertina, kad be nukentėjusiojo pirminio aiškinimo, jog susižalojo pats, apie kurį jau buvo pasisakyta, paties žalojimosi versijos jokie bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, be aptartos specialisto išvados, medicininiuose dokumentuose – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, RVUL gydymo stacionare ligos istorijoje, nukentėjusiajam nustatyta durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad krata R. S. namuose buvo atlikta tik po mėnesio nuo įvykio, per tą laiką bet kokie sutepimai galėjo būti pašalinti, todėl aplinkybė, kad ant peilių, kratos metu paimtų R. S. namuose, žmogaus kraujo nerasta, nuteistojo atsakomybės nešalina.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiojo smakro sužalojimo aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nesurinkta, darė išvadą, jog kaltinamajame akte R. S. smūgis į veido sritį, padarant nukentėjusiajam pjautinę smakro žaizdą, inkriminuotas nepagrįstai. Dėl šios pašalintos kaltinimo aplinkybės skundo nėra, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, jos plačiau neanalizuoja (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjos skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sunkų nukentėjusiojo sužalojimą vertinti analogiškai, kaip ir aplinkybes apie smakro žaizdą, nėra pagrįsti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyvių nuomonė apie atskirų įrodymų vertinimą teismo neįpareigoja priimti pageidaujamo proceso sprendimo. Pirmosios instancijos teismo pažeidimų, vertinant atskirus įrodymus ir jų visumą, teisėjų kolegija nenustato.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019 pasisakyta, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, kaip buvo nustatyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, laikėsi. Nuteistojo parodymo atpažinti protokolų pripažinimas įrodymais, ginčijamas apeliaciniame skunde, aptartinas atskirai.

14. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad proceso veiksmai – nuteistojo parodymai atpažinti – atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus ir jokios įrodomosios reikšmės neturi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistojo parodymo atpažinti iš nuotraukų teisėtumą pirmosios instancijos teismas vertino, pagrindo nepripažinti įrodymu asmens parodymo atpažinti protokolo nenustatė. Teisėjų kolegija su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis sutinka, taip pat nenustato esminių BPK pažeidimų, suvaržiusių nuteistojo teises atliekant jo parodymą atpažinti.

14.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. spalio 20 d. vyko S. K. papildoma apklausa, jis nurodė, jog įvykio dieną susimušė su asmeniu, pravarde (duomenys neskelbtini), kurį daugybę kartų yra matęs išgertuvių metu pas pažįstamus, ir kuris turi paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ – „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 44-45). Tą pačią, 2021 m. spalio 20 d., nukentėjusiajam S. K. buvo parodytos sunumeruotos keturių asmenų nuotraukos (nuotraukoje Nr. 2 – R. S.), nukentėjusysis atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 2 kaip (duomenys neskelbtini), su kuriuo susimušė 2021 m. rugsėjo 4 d., apie vidurnaktį, ir tai greičiausiai jis sužalojo peiliu. Atpažino iš žvilgsnio, antakių, bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 47-51). Pagal BPK 191 straipsnio 1 dalį parodymas atpažinti gali būti daromas apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti. Kaip numatyta BPK 192 straipsnio 6 dalyje, tuo atveju, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Pažymėtina, jog šioje byloje asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota data ir laikas: 2021 m. spalio 20 d., 10.33 val. – 10.45 val., sutampa su S. K. papildomos apklausos liudytoju apklausos protokolo: 2021 m. spalio 20 d., 10.33 val. – 11.30 val. (t. 1, b. l. 44). Dėl minėtos aplinkybės apygardos teisme apklausta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresnioji tyrėja J. T. paaiškino, kad parodymas atpažinti vyko tuojau po apklausos, įrašydama laiką parodymo atpažinti protokole suklydo, vietoj 11 val. nurodė 10 val. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad aptariamas proceso veiksmas neatitinka BPK 191-192 straipsnių reikalavimų, neturi pagrindo vertinti rašymo apsirikimo esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir dėl to pripažinti asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo neleistinu įrodymu.

14.2. Apeliaciniame skunde ginčijamas nuteistojo (tuo metu – įtariamojo) parodymas atpažinti per stiklą, baigiamojoje kalboje gynėja pažymėjo ir tai, kad veiksmas buvo atliktas nedalyvaujant gynėjui. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti 2021 m. spalio 21 d. protokolo, gynėjas nedalyvavo, nukentėjusiajam buvo parodyti atpažinti trys asmenys, iš trijų asmenų atpažino vyrą, kuris laiko kortelę Nr. 1 (R. S.). Atpažino pagal bendrą vaizdą, kūno sudėjimą, veido bruožus, nurodė, jog yra įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini), su kuriuo susimušė 2021 m. rugsėjo 4 d. vakare, kaip vyko, papasakojo 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu. Protokolo duomenimis, atpažintinam asmeniui buvo pasiūlyta užimti bet kurią vietą tarp parodytų asmenų, veiksmo atlikimas buvo fotografuotas, protokolą pasirašė tiek atpažįstantysis, tiek atpažintasis (t. 1, b. l. 53-57). Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja BPK 192 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atliekant asmens parodymą atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo 2021 m. spalio 21 d. protokolo duomenimis, įtariamasis R. S. pareiškė, kad asmens parodymų atpažinti metu gynėjas jam nereikalingas (t. 1, b. l. 52). Apklausta apygardos teisme liudytoja J. T. paaiškino, kad atpažinimas vyko per stiklą, kadangi nukentėjęs asmuo aiškiai pasakė, kad nenori, jog būtų matomas, ne vieną kartą sakė, kad bijo. Įtariamajam buvo išaiškinta šio veiksmo atlikimo tvarka, paaiškinta, kad atpažinimas bus atliekamas per stiklą. Kiek atsimena, įtariamasis sutiko, nes pasirašė. Atliekant atpažinimo veiksmą, nebuvo filmuojama, buvo fotografuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Šios bylos aplinkybėmis, nukentėjusysis nurodė, kad bijo įtariamojo, todėl atpažinimas per stiklą buvo būtinas nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai dėl esminių BPK 191-192 straipsnių pažeidimų nepasitvirtino.

15. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas atliko visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimą, palyginimą, prieštaravimų pašalinimą ir savo sprendimą argumentavo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Anos Ustinovič apeliacinį skundą.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasNijolė Žimkienė