- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2-375-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00091-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cns property limited lt“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cns property limited lt“ vadovo L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties netenkinti ieškovo prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Cns property limited lt“ ir iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Cns property limited lt“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Cns property limited lt“ (toliau – ir bendrovė) vadovas L. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Cns property limited lt“ (toliau – ir atsakovė arba bendrovė) ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Cns property limited lt“ vykdo nekilnojamo turto prekybos bei nuomos veiklą. Bendrovei priklauso 16 vnt. butų, kurių dalį planuojama parduoti tam, kad būtų pilnai atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, o likusieji butai bus įrenginėjami bei nuomojami. Taip pat ateityje planuojama įsigyti daugiau nekilnojamojo turto objektų. Šiuo metu bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, nes vienam kreditoriui jau vėluojama vykdyti įsipareigojimus, o artimiausiu metu įmonė negalės atsiskaityti ir su kitais kreditoriais. Atsakovės laikinus finansinius sunkumus lėmė turto pardavimo sutrikimai bei nuomos sezoniškumas.
3. Ieškovas pažymėjo, kad bendrovės turto pardavimas buvo apsunkintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas ir jo metu yra apribotas atsakovės nekilnojamasis turtas. Buvo planuojama uždirbti iš turto pardavimo bei grąžinti hipotekos kreditoriui paskolą, tačiau dabar bendrovė to padaryti negali. Bendrovė yra sudariusi preliminariąją sutartį dėl vieno turto pardavimo bei turi pasiūlymų dėl kitų butų pardavimo. Atsakovei negalint vykdyti turto pardavimo bei negaunant nuolatinių nuomos pajamų, ji negali vykdyti savo turimų įsipareigojimų, t. y. sumokėti paskolos palūkanų, išlaikyti turtą, apmokėti buhalterines išlaidas ir kita. Visa tai lėmė, kad bendrovė negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikio vykdymo.
4. Ieškovas nurodė, kad teigiamai sureguliavus bendrovės veiklą, jai sėkmingai vystant savo tiesioginę veiklą, sutarus su kreditoriais dėl nuolaidų pritaikymo ir atidėjimų bei delspinigių, palūkanų atsisakymo, tinkamai organizavus darbo paskirstymą, bendrovė yra pajėgi ketverių metų bėgyje atstatyti mokumą, atsiskaityti su kreditoriais bei išvengti bankroto.
5. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2025 m. sausio 21 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Cns property limited lt“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo (kuris jau buvo patvirtintas juridinio asmens dalyvių). Visi kreditoriai pritarė restruktūrizavimo planui. Atsakovė yra gyvybinga bendrovė. Vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktomis nepriklausomomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis viso bendrovės turimo turto (16 butų) vertė yra 1 265 000 Eur, o turimų įsipareigojimų suma – 822 183,40 Eur, todėl vertinama, kad pardavus dalį turto bei padidinus nuomojamų butų skaičių, bendrovė bus pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir tęsti savo vykdomą veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti ir iškelti UAB „Cns property limited lt“ bankroto bylą.
7. Teismas nurodė, kad siekiant iškelti restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, jog atsakovė turi finansinių sunkumų. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir tokiai bendrovei, kuri yra nemoki, tačiau būtina nustatyti, kad juridinis asmuo yra gyvybingas.
8. Teismas, įvertinęs UAB „Cns property limited lt“ restruktūrizavimo plane nurodytus duomenis, pažymėjo, kad vieninteles pajamas (neskaičiuojant nuomos pajamų, kurios per 4 metų laikotarpį sudarytų 34 000 Eur), kurias bendrovė ketina gauti restruktūrizavimo metu ir vėliau iš jų atsiskaityti su kreditoriais, sudarytų pajamos, gautos parduodant bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
9. Teismas nustatė, kad UAB „Cns property limited lt“ turi keturis kreditorius: ŠEIMOS KREDITO UNIJĄ, kurios finansinis reikalavimas yra 538 000 Eur, „CNS property limited“, kurios reikalavimas – 282 000 Eur, L. S., kurio reikalavimas – 5 719 Eur, ir S. K., kurio finansinis reikalavimas – 4 464,40 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad vien nuomos pajamų (34 000 Eur) atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo metu bendrovei neužtektų.
10. Teismas pažymėjo, kad bendrovės nekilnojamąjį turtą, kurį ji turi ir planuoja realizuoti restruktūrizavimo metu, sudaro 16 butų (patalpų), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-5-00069-23 matyti, kad nurodytam turtui nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (apribotas valdymas ir disponavimas) siekiant užtikrinti turto konfiskavimą. Duomenų, kad bendrovės turtui pritaikyti apribojimai ikiteisminio tyrimo metu artimiausiu metu turėtų būti panaikinti, teismui nėra pateikta.
11. Teismas nurodė, kad tokie apribojimai negalėtų būti panaikinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo, todėl bendrovė, esant pritaikytam turto apribojimui galimam turto konfiskavimui, faktiškai negalėtų nurodyto turto parduoti nemokumo procese ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais (hipotekos kreditoriumi). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės (t. y. turimo nekilnojamojo turto pardavimas ir iš gautų pajamų atsiskaitymas su kreditoriais) akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų. Be to, teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti yra abstrakčios ir deklaratyvios, nesudaro pagrindo vertinti, jog bendrovė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad juridinis asmuo nėra gyvybingas, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto. Dėl to teismas ieškovo prašymo iškelti UAB „Cns property limited lt“ restruktūrizavimo bylą netenkino.
13. Iš byloje esančio 2025 m. sausio 22 d. bendrovės balanso teismas nustatė, kad bendrovės turto vertė 2025 metais buvo 741 813 Eur (ilgalaikis materialus turtas – 741 064 Eur, trumpalaikis turtas – 749 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 831 585 Eur. Teismas nurodė, kad bendrovės įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę. Remdamasis 2025 m. sausio 22 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje esančiais duomenimis, teismas nurodė, kad bendrovė veikia nuostolingai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pareiškime pripažino, jog, bendrovei negalint vykdyti turto pardavimo bei negaunant nuolatinių nuomos pajamų, ji negali vykdyti turimų įsipareigojimų; visa tai lėmė, kad bendrovė negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikio vykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, bendrovė šiuo metu negali vykdyti savo įsipareigojimų, todėl atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovas UAB „Cns property limited lt“ vadovas L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Cns property limited lt“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priimti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovės turimo nekilnojamojo turto nebus galima realizuoti nemokumo procese. Tokią savo išvadą teismas pagrindė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2-369-381/2021, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
14.2. Teismas nepagrįstai išsprendė klausimą ir dėl arešto bendrovės įkeistam turtui panaikinimo negalimumo, nors toks prašymas teismui nebuvo pareikštas ir byloje nebuvo svarstomas. Teismas negali žinoti, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojoje byloje pritaikytų apribojimų panaikinimo, nes tai yra ateities klausimas, kurio išsprendimas gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių.
14.3. Teismas išvadą, kad nemokios bendrovės turto nebus galima realizuoti nemokumo procese, padarė dėl netinkamai suprasto ir taikyto baudžiamojo įstatymo. Apelianto nuomone, tuo atveju, jei baudžiamojo proceso metu būtų nutarta taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, tai esant konfiskuotinam turtui įkeistam ŠEIMOS KREDITO UNIJAI, tokio turto konfiskavimas natūra negalėtų vykti, nes negalima paimti turto, jeigu jis yra įkeistas sąžiningam kreditoriui. Tokią apelianto poziciją patvirtina baudžiamosiose bylose formuojama praktika.
14.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikino pobūdžio ir gali būti panaikintas išnykus atitinkamoms aplinkybėms. Bendrovė yra pateikusi prašymą dėl apribojimų panaikinimo ikiteisminį tyrimą kuruojančiam prokurorei, tačiau prašymas dar nėra išnagrinėtas.
14.5. Nors teismas nustatė, kad įkeisto turto vertė yra 1 265 000 Eur, tačiau vertindamas bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, rėmėsi į įmonės balansą įrašyto turto verte, kuri atitinkamai buvo mažesnė už realią turto vertę, nes buvo pritaikytas nusidėvėjimas. Teismų formuojamoje praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Be to, spręsdamas klausimą dėl bendrovės gyvybingumo, teismas nevertino bendrovės galimybių gauti pajamas iš turimo turto jį nuomojant. Teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad bendrovė šiuo turtu negali naudotis ir taip gauti pajamas bei iš jų dengti kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliantė jau vykdo dviejų butų nuomą ir gauna už tai pajamas (200 Eur/mėn. ir 240 Eur/mėn.). Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ir likusi dalis įkeisto turto gali būti sėkmingai išnuomota ir iš tos veiklos gaunamos solidžios pajamos.
14.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi bendrovės kreditoriai balsavo už restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Didžiausi įmonės kreditoriai – ŠEIMOS KREDITO UNIJA, turinti 538 000 Eur finansinį reikalavimą bei „CNS property limited“, turintis 282 000 Eur finansinį reikalavimą nurodė, kad nesutinka, jog bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Teismas pasinaudodamas galimybe be atskiro pareiškimo iškelti bankroto bylą bendrovei, veikė ne pagal šios teisės normos paskirtį bei pakenkė bendrovės ir jos kreditorių interesams. Be to, iki pareiškimo dėl nemokumo bylos inicijavimo momento, bendrovė neturėjo pradelsimų. Bendrovė yra gyvybinga ir jai turėjo būti keliama restruktūrizavimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Cns property limited lt“ restruktūrizavimo bylą ir šiai bendrovei iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
3. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – prašymą dėl taikomos procesinės prievartos priemonės panaikinimo ikiteisminiame tyrime, bendrovės kreditorių – ŠEIMOS KREDITO UNIJOS ir „CNS property limited“, nuomones dėl bendrovei iškeltos nemokumo bylos bei dviejų butų nuomos sutartis ir sąskaitas, patvirtinančias atsakovės gautas pajamas.
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, įvertindamas tai, jog naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo į bylą pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo
6. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas iš kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma iškelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
8. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
9. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, remiantis JANĮ, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, todėl būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024 ir kt.). Tik nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo.
10. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Spręsdamas dėl konkretaus juridinio asmens gyvybingumo, teismas turi įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jeigu juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovės UAB „Cns property limited lt“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad jos veikla iš esmės yra sutrikusi dėl ikiteisminio tyrimo metu pritaikyto turto apribojimo, bendrovė negali vykdyti jai įprastos veiklos – nekilnojamojo turto prekybos, parduoti realizavimui įsigytų nekilnojamojo turto objektų. Teismas įvertino, kad atsakovė nėra pajėgi sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti mokumą ir vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, leisiančią vykdyti prievoles ateityje. Teismas nusprendė, kad UAB „Cns property limited lt“ neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, todėl atsisakė bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.
13. Ieškovas atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Cns property limited lt“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama dėl to, jog bendrovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus. Teigia, kad įkeistas turtas galėtų būti parduodamas viešose varžytinėse net ir nepanaikinus laikino nuosavybės teisės disponavimo. ŠEIMOS KREDITO UNIJAI įkeisto turto konfiskavimas natūra negalėtų vykti, nes, apelianto nuomone, negalima paimti turto, jeigu jis yra įkeistas sąžiningam kreditoriui. Taip pat atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi į balansą įrašyto turto verte bei padarė išvadą, jog bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Apelianto teigimu, į bylą pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos patvirtina, kad bendrovės turimo turto vertė yra žymiai didesnė. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad dalis įkeisto turto yra išnuomota ir yra gaunamos pajamos. Pasak apelianto, teismas, pasinaudodamas galimybe be atskiro pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovei, veikė ne pagal šios teisės normos paskirtį, t. y. ne mažina potencialius nuostolius kreditoriams, tačiau priešingai – iškėlęs bankroto bylą, su tuo nesutinkant pagrindiniams atsakovės kreditoriams, pakenkė atsakovei bei jos kreditorių interesams.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei UAB „Cns property limited lt“ priklauso 16 butų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti kreditorei ŠEIMOS KREDITO UNIJAI.
15. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-5-00069-23 nurodytam turtui nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (apribotas valdymas ir disponavimas) siekiant užtikrinti turto konfiskavimą. Nors apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kuruojančią prokurorę dėl taikomos procesinės prievartos priemonės panaikinimo, tačiau į bylą nebuvo pateikti duomenys, jog bendrovės turtui pritaikyti apribojimai ikiteisminio tyrimo metu artimiausiu metu bus panaikinti.
16. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę panaikinti baudžiamojo proceso tvarka pritaikytus laikinus nuosavybės teisių suvaržymus juridinio asmens, kurio nemokumo byla nagrinėjama, turtui, jei tokie suvaržymai pritaikyti išimtinai tik civiliniams ieškiniams, o ne galimam turto konfiskavimui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-381/2021; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-255-407/2024).
17. Nors atskirajame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-369-381/2021, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. turtas nebuvo įkeistas kreditoriui, tačiau pirmiau paminėtas išaiškinimas teismų praktikoje taikomas ir įkeisto kreditoriui turto atveju (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-255-407/2024). Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-266-407/2025 nurodyta, kad hipoteka, kaip daiktinė teisė, nesuteikia teisės realizuoti skolininkės turtą nepaisant jam pritaikytų nuosavybės teisės apribojimų. Šioje nutartyje pažymėta, kad perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 6 dalis). Hipotekos kreditorės, t. y. daiktinės teisės turėtojos, pirmumo teisė patenkinti savo finansinį reikalavimą įgyvendinama realizavus skolininkės turtą, t. y. iš gautų lėšų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusios kreditorės reikalavimas (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, hipotekos kreditorė turi pirmumo teisę į lėšas, gautas realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, todėl tol, kol nėra turtas realizuotas ir nėra gautos piniginės lėšos už jį, hipotekos kreditorės pirmumo teisė nėra įgyvendinama.
18. Nėra pagrindo nuspręsti, kad restruktūrizavimo atveju klausimai dėl kreditoriui įkeisto turto realizavimo galimybės, esant paminėto pobūdžio apribojimams, galėtų būti aiškinami kitaip.
19. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-5-00069-23 priimtame nutarime nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Cns property limited lt“ turtui taikomas siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, o duomenys, kad šie apribojimai panaikinti, nepateikti. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į apribojimų įtaką, vertindamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, restruktūrizavimo procese numatytų priemonių realumą, siekiant įveikti finansinius sunkumus.
20. Atsakovės restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė įsipareigojimus kreditoriams planuoja įvykdyti parduodama dalį jai priklausančių butų, o dalį – planuoja nuomoti. Restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad 2025 m. bendrovė turėtų gauti 277 717,90 Eur pajamų, iš jų turto pardavimo pajamos sudarytų 272 717,90 Eur, turto nuomos pajamos – 5 000 Eur, 2026 m. bendrovė turėtų gauti 186 260,40 Eur pajamų, iš jų turto pardavimo pajamos sudarytų 179 260,40 Eur, turto nuomos pajamos – 7 000 Eur, 2027 m. bendrovė turėtų gauti 177 964 Eur pajamų, iš jų turto pardavimo pajamos sudarytų 162 964 Eur, turto nuomos pajamos – 10 000 Eur, 2028 m. bendrovė turėtų gauti 162 741,70 Eur pajamų, iš jų turto pardavimo pajamos sudarytų 150 741,70 Eur, turto nuomos pajamos – 12 000 Eur.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš esmės vieninteles pajamas (neskaičiuojant nuomos pajamų, kurios per 4 (ketverių) metų laikotarpį sudarytų 34 000 Eur), kurias bendrovė ketina gauti restruktūrizavimo metu ir vėliau iš jų atsiskaityti su kreditoriais, sudarytų pajamos gautos parduodant bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
22. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Cns property limited lt“ turi keturis kreditorius: ŠEIMOS KREDITO UNIJĄ (įsipareigojimai šiai unijai – 538 000 Eur), „CNS property limited“ (įsipareigojimai – 282 000 Eur), L. S. (įsipareigojimai – 5 719 Eur) ir S. K. (skola – 4 464,40 Eur).
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien nuomos pajamų (34 000 Eur), kurias atsakovė planuoja gauti per 4 (ketverių) metų laikotarpį, neužteks atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo metu. Be to, pats apeliantas nurodo, jog butų nuoma priklauso nuo sezoniškumo, o nuomos mokestis nėra didelis. Nors su atskiruoju skundu apeliantas pateikė dviejų butų nuomos sutartis, kuriomis butai buvo išnuomoti iki 2025 m. balandžio 30 d. (vienas butas už 240 Eur/mėn., kitas už 200 Eur/mėn.), tačiau palyginus gautiną pelną su turimais įsipareigojimais kreditoriams (822 183,40 Eur), nėra pagrindo padaryti išvadą apie atsakovės gyvybingumą bei sėkmingą restruktūrizavimą.
24. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad nors teismas atsižvelgė į tai, jog dalis įkeisto turto yra išnuomota, tačiau nevertino, kad ir likusi dalis įkeisto turto gali būti išnuomota ir iš tos veiklos gaunamos solidžios pajamos. Pažymi, kad už vieną kv. m naudingo ploto bendrovė gauna apie 15,8 Eur per mėnesį pajamų. Atsižvelgdamas į tai, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), plotas yra 474,01 kv. m, todėl bendrovė, pritaikiusi butus nuomai, gali tikėtis gauti 7 489,36 Eur nuomos pajamų per mėnesį (474,01 x 15,8), o per planuotą 4 metų restruktūrizavimo plano laikotarpį, galėtų gauti 359 489,28 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plane yra duomenys, jog iš bendrovės turimų 16 butų įrengti yra tik du. Apeliantas ir atskirajame skunde nurodydamas aplinkybes apie būtinybę butus pritaikyti nuomai, įrengimui reikalingų kaštų į nurodomų galimų gauti pajamų apskaičiavimą neįtraukia, nenurodo įrengimui būtino laiko ir pan.
25. Atsižvelgdamas į bendrovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Cns property limited lt“ nėra gyvybinga, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto.
Dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustačius pagrindo iškelti restruktūrizavimo bylą
26. Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams.
27. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas).
28. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022; 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-690-934/2024, 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria priimtas ieškovo UAB „Cns property limited lt“ vadovo L. L. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Cns property limited lt“, pacitavo JANĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą atvejus (aplinkybes), ir nurodė, kad to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Teismas šalims išaiškino, kad teismas nustatęs, jog yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų bei, kad juridinis asmuo yra nemokus, priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Be to, teismas pasiūlė šalims iki teismo posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus, kaip planuoja vykdyti restruktūrizavimo planą, kai bendrovės nekilnojamam turtui, kurį įmonė planuoja pardavinėti restruktūrizavimo metu, ikiteisminio tyrimo byloje nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti turto konfiskavimą.
30. Taigi šiuo atveju ieškovui buvo žinoma, kad netenkinus ieškovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bendrovei iškėlimo, teismas spręs bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą. Ieškovas turėjo galimybę pasisakyti šiuo klausimu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytas proceso teisės, šalių teisių pažeidimas.
31. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
32. Juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje). Atsižvelgiant į šią (JANĮ 2 straipsnio 7 dalies) lingvistinę formuluotę įmonė yra nemoki, jeigu atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, t. y. įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
35. Vertinant atsakovės finansinę būklę ir veiklos pajėgumus, būtina duomenis vertinti ne tik formaliu, tačiau ir praktiniu aspektu, t. y. ar finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys gali atsispindėti realiuose bendrovės sprendimuose ir veiksmuose, pvz., ar nurodomas turtas gali būti panaudotas vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
36. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis (2025 m. sausio 22 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą) įmonė 2024 m. turėjo 745 729 Eur vertės turto, 832 258 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 2 201 Eur, įmonė patyrė 87 529 Eur nuostolių. Finansiniais metais (2025 m.) įmonės turto vertė sumažėjo iki 741 813 Eur, skolos kreditoriams sudaro 832 258 Eur, įmonė patyrė 3 243 Eur nuostolių. Kaip jau nurodyta, atsakovei priklausančiam vieninteliam nekilnojamam turtui ikiteisminiame tyrime taikytas apribojimas, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą. Kito turto atsakovė neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovei negalint vykdyti turto pardavimo bei negaunant pastovių nuomos pajamų iš dviejų butų, nes tik jie yra įrengti, ji negali vykdyti savo turimų įsipareigojimų kreditoriams.
37. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi į balansą įrašyta turto verte, o ne nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodyta verte, kuri yra žymiai didesnė (1 265 000 Eur), tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos 2023 m. rugsėjo 7 d. Teismas turi vertinti ir pagrįstai vertino aktualius finansinės atskaitomybės duomenis. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, vertinimo ataskaitose nurodyta turto vertė negali būti laikoma atspindinčia aktualius duomenis.
38. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo ir tai, kad didžiausius finansinius reikalavimus turintys du kreditoriai nepritaria tam, jog atsakovei būtų iškelta bankroto byla, tačiau tokie argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-308-910/2023). Nustačius, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai viršija turimo turto, iš kurio galėtų būti vykdomi finansiniai įsipareigojimai, vertę, konstatuotinas atsakovės nemokumas.
39. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovė įvykdyti turtinių prievolių negali, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai dėl jos gyvybingumo ir vykdomos veiklos yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaringi. Nustatyta, kad bendrovė iš esmės gali gauti pajamas tik iš dviejų įrengtų butų, kurių nuoma priklauso nuo sezoniškumo, o jai priklausančiam vieninteliam nekilnojamam turtui (16 butų) ikiteisminiame tyrime nuo 2024 m. balandžio 23 d. yra taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą.
40. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, bendrovės skolos viršija turimo turto vertę, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „Cns property limited lt“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.