- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-11
- Bylos Nr.
- 1-2155-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23030-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. (V. S.) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. birželio 23 d., apie 08.55 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio pagalba jam nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 22 d., vakare, su draugu vartojo alkoholį, gėrė naminį vyną. Kitą dieną, ryte, nesijautė apsvaigęs ir žmonai paskambinus, pasakius, kad jai pablogėjo, suvokė, jog skubiai turi nuvažiuoti į polikliniką. Nepagalvojo, kad gali išsikviesti taksi, kadangi jautėsi gerai. Važiuodamas, aplenkė vieną automobilį, kuris vėliau užstojo kelią jam pravažiuoti. Šio automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, priėjo prie kelią užstojusio automobilio vairuotojo ir paklausė, kas čia dedasi. Galimai automobilyje sedėjęs asmuo užuodė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą ir iškvietė pareigūnus. Griečiausiai iš jo (V. S.) sklido alkoholio kvapas. Jam iš karto šis asmuo pasakė, kad jis (V. S.) yra neblaivus. Atvykus pareigūnams, jis prisipažino, kad vairavo automobilį. Automobilis „Toyota Coroloa Verso“ priklauso jam. Jis jį pirko už 2000 Eur. Į automobilį jis sudėjo naują stabdžių sistemą, nupirko naujas padangas ir akumuliatorių, todėl šiuo metu šis automobilis yra brangesnis. Jis yra (duomenys neskelbtini), dirba 1,5 val. per savaitę. Automobilis yra naudojamas nuolatos, paskutinį kartą su juo važiavo į (duomenys neskelbtini). Žmona faktiškai vairuoti negali, kadangi po operacijos jai labai skauda dešinę ranką. Kito automobilio šis neturi. Žmona turi automobilį, bet jam laikas į „šrotą“. Potenciali laiduotoja yra jo žmona, kuri galės daryti teigiamą įtaką, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), taip pat ji yra jam autoritetas. Jis ją myli, nenori jos prarasti. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, pažįsta vienas kitą virs (duomenys neskelbtini) metų. Sugyventinė apie jo vairavimą esant neblaiviam sužinojo tą pačią dieną, gal kitą dieną, jis nenorėjo, kad ji per daug jaudintųsi. Sugyventinė nepajuto, kad jis yra galimai neblaivus kuomet jie kalbėjo telefonu. Sugyventinė sužinojusi, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nurodė, kad nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) metų vairuoja, prisidirbo. Šį įvykį ji vertina neigiamai, sakė, jog šis padarė blogai ne tik sau, bet ir kitiems. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, mėgsta alų, bet žmona pastoviai sako, kad pats laikas gerti geresnius gėrimus. V. S. teigimu, jo sugyventinė yra labai protinga moteris, jam pakanka jos bendravimo, jie gali bendrauti bet kokiomis temomis – apie knygas, kiną, vairavimą, jam daugiau nereikia jokio bendravimo, ji jam yra autoritetas. Ji gauna (duomenys neskelbtini), jis taip pat gauna (duomenys neskelbtini). Koks yra žmonos pensijos dydis jis nežino, jos pinigai jo nedomina. Jeigu reikės pinigų užstatui, skolinsis iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-71).
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja apklausta L. U. paaiškino, jog po įvykio jai paskambino vyras ir pasakė, kad negali atvažiuoti, teks pačiai važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji paklausė kas nutiko, o šis (V. S.) atsakė, kad atėmė jo teises. Jis tą naktį nakvojo pas save, ji galvojo, kad šis vakare atvažiuos pas ją, bet neatvažiavo. Ryte buvo pikta, griežtai jam pasakė, kad atvažiuotų, jai negerai. Ji nesuvokė, kad vyras buvo neblaivus. Vyras įvykio dieną nepasakojo, kad buvo sustabdytas, po to paaiškino. Sužinojusi, ji galvojo, kad kaip „duos per galvą“, tiek metų važinėja – (duomenys neskelbtini) metus, niekada nebuvo jokio įvykio, o dabar taip „durnai“, ir jis visas eismo taisykles jai pasakoja, kai kur nors važiuoja. Viską puikiai žino ir ji net nebūtų pagalvojusi, kad taip gali pasielgti. Jos manymu, taip įvyko dėl to, kad paskutinius du metus išgyveno sunkmetį. Apie minėtą įvykį jie daug kalbėjo. V. S. jai sakė, kad buvo labai išsigandęs, kad jai gali kas nors blogo nutikti, todėl jis galvojo, kad nedidelis atstumas, nusprendė važiuoti. Jų santykiai yra pakankamai artimi, dažniausiai su vyru gyvena kartu. Teigia, jog gali užtikrinti, kad jokio alkoholio namuose nebūtų, o jei, atėjus draugams, ir būtų, tai jis visą laiką bus kontroliuojamas. Nemano, jog po tokio įvykio jis dar kartą tai pakartos. Jos teigimu, V. S. nepiknaudžiauja alkoholiu, nes žino kaip ši dėl to reaguos. Anksčiau nėra teista, administracine tvarka taip pat nebausta. V. S. turi savo (duomenys neskelbtini), jis turi savo (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-71).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. savo kaltę prisipažino visiškai. Psichiatrijos ligoninėje negydytas, galvos traumų neturėjo, priklausomybės ligų įstaigose negydytas. 2023 m. birželio 23 d., su draugu ruošdamiesi Joninių šventei, naktį, vartojo alkoholį - naminį vyną. Kiek tiksliai išgėrė, neprisimena, bet nemažai. Nepaisnat to, kad buvo neblaivus, pagalvojo, kad sugebės saugiai sugrįžti namo ir apie 08.55 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuojant namo (duomenys neskelbtini), aplenkė kitą automobilį ir sustojo prie sankryžos. Po to tas automobilis, kurį jis aplenkė, aplenkė jį ir užblokavo jam kelią. Iš kelią užblokavusio automobilio išlipęs vairuotojas atidarė jo automobilio vairuotojo dureles ir iš užvedimo spynelės ištraukė raktelį, ir paskambino į policiją. Jis kartu su nurodytu vyru sulaukė policijos. Atvykę pareigūnai jam patikrino girtumą, jis sutiko su alkotesterio parodymais, prisipažįsta, kad vairavo neblaivus. Jo automobilis buvo nutemptas į saugojimo aikštelę. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 35-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2023 m. birželio 23 d., apie 08.47 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) automobiliu „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuojantį pilkos spalvos automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris „mėtėsi“ per dvi eismo juostas, tai jam sukėlė įtarimų. Jis pasuko į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o automobilio vairuotojas važiavo jam iš paskos, privažiavus prie šviesoforo jis prilėtino greitį, o automobilio „Toyota“ vairuotojas staigiai sustabdė ir pavojingai manevruodamas apvažiavo jo automobilį iš dešinės, dėl tokio vairavimo, jam kilo įtarimas, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas gali būti neblaivus. Jis su savo automobiliu užblokavo jam kelią ir priėjęs prie „Toyota“ vairuotojo, kuris automobilyje buvo vienas, suprato, kad senyvo amžiaus vyras neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas nesiorientavo aplinkoje, iš jo paėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Vairavimo faktą jis matė, iki policijos pareigūnų atvykimo „Toyota“ vairuotojas nevartojo alkoholio, nuolat buvo jo akiratyje. Atvykus policijos pareigūnams jis atidavė automobilio „Toyota“ raktelius pareigūnams (b. l. 27-28).
BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. birželio 23 d. išraše nurodyta, kad 2023 m. birželio 23 d., 08.53 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) asmuo netoli sankryžos sulaikė vyrą, kuris nesaugiai manevravo, važiuodamas automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas tikėtina neblaivus (b. l. 6).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4 – ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. 2023 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. birželio 23 d., apie 08.55 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos pranešėjas A. Š. sulaikė galimai girtą vairuotoją, kuris nesaugiai manevravo, važiuodamas automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas galimai neblaivus. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pranešėjas A. Š. paaiškino, kad, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas jam pasirodė įtartinas – vingiavo po kelią, du kartus vos nepadarė eismo įvykio, todėl sustojus spūstyje, prie sankryžos, jis atėmė iš minėto automobilio vairuotojo raktelius ir iškvietė policiją, bei nurodė vairuotojui laukti policijos. Iki policijos atvykimo, sustabdytas vairuotojas niekur nebuvo dingęs ir alkoholio nevartojo. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo V. S., kuris prisipažino, kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, ir teigė, kad alkoholį vartojo tik vakar, šiandien (2023 m. birželio 23 d.) jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti. Patikrinus jo blaivumą 09.02 val., buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas, antru putimu nustatytas 2,46 promilių girtumas. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 10).
2023 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pastarasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Panaudojus alkotesterį, 9.02 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, o 09.19 val. – 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 11).
Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0152 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. spalio 9 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 12).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0152 2023 m. birželio 23 d. išrašuose užfiksuota, kad 2023 m. birželio 23 d., 09.02 val. V. S. užfiksuotas 2,58 promilių neblaivumas, o 09.19 val. – 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 13-14).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. birželio 23 d. protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis fotografuotas, sudaryta fotolentelė (b. l. 15-19).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2023 m. birželio 26 d. išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. S. (b. l. 22).
VšĮ „Emprekis“ 2023 m. birželio mėnesio duomenimis automobilio „Toyota Corolla Verso“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2377,90 Eur, su PVM - 3010 Eur. (b. l. 23).
A. Š. 2023 m. birželio 23 d. pateikė paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. birželio 23 d., apie 08.52 val. jis, važiuodamas automobiliu pastebėjo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, vinguriavo po kelią, akivaizdžiai buvo neblaivus. Sustabdžius automobilį pastebėjo, jog vairuotojas neblaivus, atėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Laukiant policijos, automobilio „Toyota“ vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 24).
Iš administracinių nusižengimų registro 2023 m. birželio 28 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad L. U. 2021 m. birželio 2 d. buvo pareikšta žodinė pastaba, kad ji 2021 m. birželio 2 d., 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), perėjo kelią neleistinoje vietoje (b. l. 85).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. U. yra neteista (b. l. 87).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2023 m. gegužės 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad L. U. 2023 m. birželio 5 d. lankėsi gydymosi įstaigoje dėl anksčiau nustatytos (duomenys neskelbtini) gydymo. Nurodyta, kad pacientui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrašytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-89).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2023 m. gegužės 22 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad L. U. buvo hospitalizuota nuo (duomenys neskelbtini). Nustatyta (duomenys neskelbtini), taikytas (duomenys neskelbtini), išleista (duomenys neskelbtini) (b. l. 90-91).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad jis jam inkriminuotu laiku, o būtent – 2023 m. birželio 23 d., apie 08.55 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis detalizavo, kad 2023 m. birželio 23 d. išvakarėse jis su draugu šventė ir vartojo alkoholį – naminį vyną. Kita rytą, jausdamasis gerai ir galvodamas, kad yra blaivus, jis, važiuodamas namo, (duomenys neskelbtini) gatve, aplenkė kitą automobilį ir sustojo prie sankryžos, kurioje, jam nepažįstamas asmuo, priėjęs prie automobilio, paėmė raktus ir išvietė policiją. Atvykę pareigūnai, panaudojus alkotesterį, jam nustatė 2,46 promilių neblaivumą (b. l. 35-37, 69-71). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamajam V. S. inkriminuotas faktines aplinkybes taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas bei apie įvykį policijos pareigūnus informavęs A. Š., taip pat į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad 2023 m. birželio 23 d., ryte, važiuodamas link (duomenys neskelbtini) gatvės, pastebėjo pilkos spalvos automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris „mėtėsi“ per dvi juostas, kas jam sukėlė įtarimų. Todėl jis savo automobiliu užblokavo minėtam automobiliui kelią ir priėjęs prie automobilio, pamatė, kad už vairo buvo senyvo amžiaus vyras, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas ir jis nesiorientavo aplinkoje. Dėl minėtos priežasties jis iš pastarojo atėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją (b. l. 27-28). Pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas E. K. 2023 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad gavus A. Š. pranešimą, buvo nuvykta nurodytu adresu, kur prie sankryžos buvo sustojęs automobilis ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo V. S. Pastarasis prisipažino, kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, ir teigė, kad alkoholį vartojo tik vakar, šiandien (2023 m. birželio 23 d.) jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti. Patikrinus vairuotojo neblaivumą, asmeniui nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 10). Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir įvykio vietoje panaudoto alkotesterio rodmenys bei neblaivumo nustatymo aktas, iš kurių matyti, kad kaltinamajam V. S. 2023 m. birželio 23 d., 09.02 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, o 09.19 val. – 2,46 promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti ir neblaivumo požymiai - neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pastarasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 11-14, 24, 35-37, 69-71). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. S. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. S., 2023 m. birželio 23 d., apie 08.55 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė alkotesterio pagalba, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. S. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. ir jo sugyventinė L. U. teismui pateikė prašymą dėl kaltinamojo V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą L. U. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. S. ir L. U. nurodė, kad jie su L. U. yra nuo seno pažįstami – apie (duomenys neskelbtini) metų, o (duomenys neskelbtini) metų yra sugyventiniai. Juos sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Apie kaltinamojo neblaivumo faktą ir pati įvykį L. U. sužinojo tik po tam tikro laiko (b. l. 69-71). Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. U., prašanti būti kaltinamojo laiduotoja, taip pat nurodė, kad jų santykiai pakankamai artimi, nors jie kartu nuolat negyvena, tačiau palaiko artimus tarpusavio santykius, kartu leidžia laiką, taip pat dažnai lankosi vienas pas kitą. Kaltinamasis apie įvykį tą dieną nepasakojo, tačiau vėliau viską paaiškino, ko pasėkoje, atsižvelgiant į pastarojo (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ir jokių reikšmingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvimą, ji buvo labai nustebusi jo vairavimu esant neblaiviam. Kaltinamasis situaciją vertino neigiamai, jautė gėda, o ji pati taip pat pasmerkė tokį V. S. elgesį. L. U. manymu, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius, ji galės kontroliuoti jo elgesį su alkoholio vartojimu ateityje, taip pat darys jam teigiamą įtaką, kad toks įvykis daugiau nepasikartotų (b. l. 69-71).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).
Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis V. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu V. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis bei vairavimą nesant transporto priemonės privalomajai techninei apžiūrai, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 58-59), byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.
Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).
Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje V. S. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisiamajame posėdyje buvo gautas kaltinamojo V. S. ir jo sutuoktinės L. U. prašymas perduoti V. S. jo sugyventinės atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. U. nėra teista, taip pat nebausta administracine tvarka (b. l. 85, 87), yra (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu L. U. nurodė, kad ją su kaltinamuoju sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Jie pažįstami labai ilgą laiką – apie (duomenys neskelbtini) metų. L. U. taip pat nurodė, kad apie kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką sužinojo ne tą pačią dieną, tačiau buvo labai nustebusi, kadangi toks elgesys kaltinamajam nebūdingas – kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, automobilį vairuoja apie (duomenys neskelbtini) metus ir puikiai išmano Kelių eismo taisykles, per minėtą laiką jokių šiurkščių pažeidimų nėra padaręs, taip pat turi aukštąjį išsilavinimą. Po įvykio L. U. apie visą susiklosčiusią situaciją su kaltinamuoju ne kartą bendravo, itin neigiamai įvertino aptariamą V. S. poelgį. Jos teigimu, ši poelgį itin neigiamai vertina ir pats kaltinamasis. Kartu L. U. detalizavo, kad ji ateityje galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, užtikrins, kad jis nevartotų alkoholinių gėrimų ir laikytųsi įstatymų (b. l. 69-71). Minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad jį su L. U. sieja artimi santykiai, trunkantys ilgą laiką. Jie dalinasi visais išgyvenimais, jam L. U. yra autoritetas, todėl jis, siekdamas nenuvilti L. U., elgsis tinkamai ir daugiau tokio savo elgesio nekartos (b. l. 69-71). Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.
Visų anksčiau aptartų, V. S. ir jo santykius su L. U. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad L. U. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį L. U. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, abiejų asmenų amžių, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam V. S. laidavimas nustatytinas be užstato.
Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad V. S. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, vairavo judriame (duomenys neskelbtini) kelio ruože. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. S. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2023 m. birželio 26 d. Pastarajam minėtą dieną buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49).
Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. birželio 26 d.
Dėl turto konfiskavimo
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), netikslinga konfiskuoti, kadangi šis pastarajam yra reikalingas susisiekimo tikslais, taip pat vežti L. U. į (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, naujo automobilio artimiausiu metu jis įsigyti negalės, kadangi yra (duomenys neskelbtini).
Minėtų kaltinamojo išsakytų argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.
Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).
Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – V. S. jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojęs automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.
Pabrėžtina, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Kaltinamasis prašymą dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nebūtinumo grindžia šeimyniniais santykiais – tenkančia pareiga vežti L. U. į (duomenys neskelbtini), taip pat būsimais susisiekimo nepatogumais bei (duomenys neskelbtini) amžiumi. Pabrėžtina, jog pastarojo išsakyti teiginiai apie jo asmenybę bei šeimos interesus, patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, sąlygojančia būtinybę kaltinamajam netaikyti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Šios aplinkybės leido teismui kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021).
Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. S. būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Jis pasielgė itin neatsakingai - pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo judrioje kelio atkarpoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pakankamai intensyviu paros metu – penktadienio ryte, kas kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Pabrėžtina, jog kaltinamasis buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau policijos pareigūnams gavus pranešimą apie įtartinai manevruojantį automobilį, kuris važiuoja keliose eismo juostose, bei pačiam pateikto pranešimo autoriui sulaikius kaltinamąjį ir iš jo atėmus automobilio raktelius. Iš įvykio vietoje dalyvavusio policijos pareigūno surašyto tarnybinio pranešimo, taip pat neblaivumo nustatymo akto turinio, matyti, kad kaltinamasis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas bei jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotos aplinkybės, o būtent – šeimyniniai santykiai – tenkanti pareiga užtikrinti L. U. patekimą į (duomenys neskelbtini), jam buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė. Pabrėžtina, jog vien tai, kad dėl teismo skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bus sukelti tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamojo sugyventinė pati turi automobilį, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl galimybės pastarajai nuvykti į (duomenys neskelbtini) tiek naudojantis jos pačios automobiliu, tiek viešuoju transportu ar pavėžėjo paslaugomis nėra apribotos.
Be visų kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakytų argumentų, neva sąlygojančių transporto priemonės konfiskavimo negalimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas paprastai nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-16-942/2022, Nr. 2K-201-303/2022). Be to, gauti duomenys neleidžia daryti išvados, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra tiek didelė, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių kaltinamojo V. S. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, konfiskavimas. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. liepos 26 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-12355, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam V. S. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 148,33 Eur, atlyginimo (b. l. 80-83).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. birželio 26 d. nutarimu iki 2023 m. gruodžio 26 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos V. S. nuosavybės teisės į automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, –vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. U., kad ji, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.