- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1764-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01489-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“ ieškinį atsakovui R. K. dėl darbo ginčo dėl teisės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas R. K. (toliau ir – atsakovas, darbuotojas) 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau ir – darbo ginčų komisija, DGK) su prašymu dėl 2 717,84 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš buvusio darbdavio, ieškovės UAB „Armindas“ (toliau – ieškovė). DGK 2024 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. DGKS-4504 atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovui 1 717,94 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (118,49 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius + 1 599,45 Eur komandiruočių dienpinigius) bei 4 000 Eur Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė išnagrinėti šalių darbo ginčą dėl teisės ir pripažinti, kad ieškovė darbo santykių pasibaigimo dieną, t. y. 2024 m. sausio 19 d., su atsakovu buvo visiškai atsiskaičiusi, t. y. išmokėjusi jam visas su darbo santykiais susijusias išmokas.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. sausio 19 d. Šiuo laikotarpiu atsakovas buvo 4 kartus komandiruotas dirbti į užsienio valstybes - nuo 2023 m. spalio 6 d. iki spalio 25 d., nuo spalio 27 d. iki spalio 31 d, nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 25 d. bei nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 17 d. Pirmosios ir antrosios komandiruočių metu jam buvo mokami dienpinigiai, sudarę 80 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio, o trečiosios ir ketvirtosios komandiruočių – sudarę 50 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio. Dienpinigiai darbuotojui buvo išmokėti pagal ieškovės vadovo 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 5/22-06-01 patvirtintą tarptautinio vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarką (vietinį (lokalinį) teisės aktą), kuriuo buvo nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai pagal darbuotojo atliekamų darbo funkcijų sudėtingumą ir jo, darbuotojo, patiriamus komandiruotėje nepatogumus), o patys dienpinigiai pagal šiuos kriterijus diferencijuoti 50, 80 ir 100 proc. dydžiais nuo patvirtintų šalies Vyriausybės maksimalių dydžių. Ieškovės įsitikinimu, komandiruočių dienpinigiai atsakovui buvo mažinami teisėtai ir pagrįstai, pagal lokalaus teisės akto nuostatas ir jų įsiskolinimo darbo santykių su darbuotoju paskutinę dieną nebuvo ir šiuo metu nėra. Atsakovas su dienpinigių mokėjimo tvarka ir jų mažinimo kriterijais buvo pasirašytinai informuotas, sutiko dirbti tokiomis (sumažintų dienpinigių) sąlygomis, dėl to nereiškė pretenzijų, o pretenzijas pareiškė tik po darbo sutarties pasibaigimo. Atsakovas taip pat neturi teisės ir į netesybas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, kuris kvalifikuotas kaip priešieškinis, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 717,94 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas bei 4 000 Eur netesybas.
5. Atsakovas nurodė, kad prieš komandiruotes ieškovės vadovas žodžiu pasakydavo, kokio dydžio dienpinigiai jam bus skaičiuojami ir mokami, tačiau atsakovas nežinojęs ir nesupratęs, kad darbdavys juos mažina nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodė, kad ieškovė, mažindama dienpinigių dydį, nesilaikė objektyvaus pobūdžio kriterijų, kurie galėjo mažinti ar didinti atsakovo kiekvienoje komandiruotėje faktiškai patiriamas išlaidas maitinimuisi, poilsiui ir kt. (kompensacinė paskirtis), ieškovės naudoti kriterijai (darbo funkcijų sudėtingumas ir patiriami nepatogumai) nebuvo susiję su atsakovo išlaidomis, jų struktūra ir dydžiu, dėl ko dienpinigių mažinimas pagal ieškovės taikytus kriterijus pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovas turėjo ir tebeturi teisę į 100 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių. Ieškovė taip pat neteisingai apskaitė 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atsakovo dirbtą įmonėje laiką ir neišmokėjo jam dalies darbo užmokesčio. Pagal vairuotojo kortelės duomenis atsakovas lapkričio mėn. dirbo iš viso 20 dienų, o gruodžio mėn. 14 dienų. Įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita nešalina darbdavio pareigos sumokėti darbuotojui už visas jo faktiškai dirbtas, nepriklausomai nuo valandų skaičiaus, dienas. Atsakovas yra užsienietis, rusų kalba jam taip pat nėra gimtoji, jos suvokimas jam taip pat yra apsunkintas, todėl atsakovo sutikimas dirbti ginče nustatytomis sąlygomis (aplinkybėmis) neturėtų būti vertinamas jo sąmoningu sutikimu dirbti tokiomis jam nepalankiomis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 717,84 Eur išmokas, susijusias su darbo santykiais (suma nurodoma atskaičius mokesčius), 4 000 Eur (suma nurodoma neatskaičius mokesčių) DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; sprendimo dalį dėl išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1 625,40 Eur) perdavė vykdyti skubiai.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog 2023 m. gegužės 17 d. šalių sudaryta neterminuota darbo sutartimi Nr. 129 (toliau – Sutartis) atsakovas buvo priimtas į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, dirbti pradėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. Sutartis atsakovo inciatyva buvo nutraukta 2024 m. sausio 19 d. Sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui darbo užmokestį ne mažesnį kaip šalies Vyriausybės patvirtinta indeksuojama minimali mėnesinė algą, padauginta iš koeficiento 1,65, taip pat mokėti komandiruotės dienpinigius bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (Sutarties 1.3.1 punktas). Darbo laikotarpiu (2023 m. rugsėjo 21 d. – 2024 m. sausio 19 d.) atsakovas buvo keturis kartus komandiruotas dirbti į užsienio šalis, atitinkamai nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 25 d., nuo spalio 27 d. iki 31 d., nuo lapkričio 1 d. iki 25 d., bei nuo gruodžio 2 d. iki 17 d. Pirmosios ir antrosios komandiruočių metu (2023 m. spalio 6 d. – 25 d. ir spalio 27 d. – 31 d.) atsakovui buvo apskaičiuoti ir išmokėti dienpinigiai, lygūs 80 proc. nuo Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo patvirtintų maksimalių, o trečiosios ir ketvirtosios (2023 m. lapkričio 1 d. – 25 d., gruodžio 2 d. – 17 d.) komandiruočių metu – 50 proc. nuo Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Išmokėta dienpinigių : už pirmąją komandiruotę (2023 m. spalio 6 d. – 25 d.) – 1 022,41 Eur, už antrąją komandiruotę (2023 m. spalio 27 d. – 31 d.) – 246,40 Eur, už trečiąją komandiruotę (2023 m. lapkričio 1 d. – 25 d.) – 825,42 Eur, už ketvirtąją komandiruotę (2023 m. gruodžio 1 d. – 17 d. ) – 494,13 Eur. Ieškovės vadovo 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 5/22-06-01 (vietiniu (lokaliu) teisės aktu) (su vėlesniais papildymais) patvirtinta Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarka, kuri numatė, kad darbuotojams skaičiuos ir mokės 50 proc. nuo Vyriausybės nustatytų maksimalių (100 proc.) dienpinigius tais atvejais, kai darbuotojas komandiruotės metu dirba dviese vienoje kabinoje (dėl mažesnio darbo krūvio, t. y. tolygaus darbų pasiskirstymo) konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos; 80 proc. – tais atvejais, kai darbuotojas dirba su konteinerinėmis/platforminėmis puspriekabėmis (dėl mažesnio sudėtingumo, t. y, patiriant mažesnius nepatogumus); 100 proc. – tais atvejais, kai darbuotojas dirba su užuolaidinėmis/tentinėmis puspriekabėmis (dėl didesnio sudėtingumo, patiriant didesnius nepatogumus). Ieškovė 2023 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu apskaitė 19 atsakovo, dirbtų dienų, o gruodžio mėn. – 12 dienų. Tačiau to paties laikotarpio atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiuose, atitinkamai Nr. 50 ir 54, atlyginimą atsakovui paskaičiavo už lapkričio mėn. – už 17 dirbtų dienų, o gruodžio mėn. – už 11 dirbtų dienų, išmokėjo atitinkamai 998,08 Eur (už lapkritį) ir 588,26 Eur (už gruodį) darbo užmokesčio (be komandiruotpinigių). Per visą atsakovo darbo laikotarpį ieškovė atsakovui išmokėjo 4 961,33 Eur su darbo santykiai susijusių išmokų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to: a) ar ieškovė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui sumažintų dydžių (atitinkamai 80 ir 50 proc. nuo maksimalių) komandiruočių dienpinigius, ar yra tokių išmokų įsiskolinimas; b) ar ieškovė teisingai apskaitė atsakovo dirbtą laiką 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir už jį sumokėjo, ar yra darbo užmokesčio įsiskolinimas; c) ar atsakovas turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų.
9. Dėl dienpinigių mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 (2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 504 redakcija) (toliau ir – LRV nutarimas) ir teismų praktikos dėl jo aiškinimo ir taikymo pagrindu šis dienpinigių mažinimas yra taikomas tada, jei konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai yra aiškiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte. Dienpinigių mažinimas negali priklausyti nuo darbdavio interpretacijos ar ekonominių aplinkybių. Dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas. Dėl mažesnių dienpinigių taikymo darbdavys negali susitarti tiesiogiai su darbuotoju darbo sutartyje. Tokie susitarimai galimi tik per kolektyvinę sutartį arba vietinius norminius teisės aktus, priimtus darbdavio iniciatyva. Jeigu dienpinigių mažinimas nėra aiškiai reglamentuotas ar jie sumažinti pagal ne objektyviai komandiruoto darbuotojo išlaidas mažinančius kriterijus, darbuotojui turi būti mokama visa maksimali Vyriausybės nustatyta suma (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis c. b. Nr. e2A-2941-1097/2024).
10. Teismas nurodė, kad ieškovė lokaliniu teisės aktu nustatė mažesnius nei LRV nutarimu nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžius, atitinkamai 50, 80 ir 100 proc., pagal darbo pobūdį, - mažesnį darbo krūvį bei mažesnį darbo sudėtingumą. Teismo vertinimu, darbdavio pasirinkti kriterijai šiuo atveju niekaip neįtakoja konkretaus darbuotojo komandiruotėje patiriamų išlaidų dėl darbo ne gyvenamojoje ir (ar) įprastinėje darbo vietoje, tokio ryšio byloje nesugebėjo pagrįsti ir ieškovės atstovas. Ieškovės pasirinkti kriterijai galėtų būti vertinami pagrįstais, tinkamais nustatant darbo užmokesčio dydį, kaip atlygį už darbuotojo atliekamos darbo funkcijos apimtis ir sudėtingumą, tačiau šio teismo vertinimu, yra netinkami LRV nutarimu patvirtinto aprašo 2 punkto kontekste. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju ieškovė, įgyvendindama jai LRV nutarimu suteiktą delspinigių mažinimo teisę, vietiniame (lokaliniame) teisės akte, tai padarė netinkamai, ne pagal LRV nutarimu patvirtinto aprašo reikalavimus bei jį aiškinant suformuotą teismų praktiką, todėl dienpinigių mažinimas negali būti įvertintas teisėtu ir pagrįstu. Dėl to atsakovui pripažintina teisė į 100 proc. LRV nutarimu numatytų maksimalių dienpinigių, kas sudaro 4 225,10 Eur, iš kurių atėmus atsakovui faktiškai išmokėtus 2 588,36 Eur dienpinigius paskutinę jo darbo dieną, egzistuoja 1 636,74 Eur (4 225,10 – 2 588,36) dienpinigių įsiskolinimas.
11. Dėl darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovo darbo laiką apskaitė atitinkamai 19 faktiškai dirbtų dienų per lapkritį ir 12 faktiškai dirbtų dienų per gruodį, tačiau priskaičiuodama atsakovui darbo užmokestį už tą patį laiką, jį lapkričio mėnesį paskaičiavo už 17 dirbtų dienų, o gruodį – už 11 dirbtų dienų. Šio neatitikimo ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti. Teismas nurodė, kad suminė darbo laiko apskaita nepanaikina pareigos darbdaviui mokėti darbuotojui darbo užmokestį už tiek dienų, kiek jis faktiškai dirbo, nepriklausomai nuo to, ar šis buvo aprūpintas darbu (faktiškai dirbo) visas 8 darbo valandas, ar mažiau. Teismas nustatė, kad atsakovas reikalavimą priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą grindė jo vairuotojo kortelės (elektroninės jo darbo ir poilsio laiko apskaitos) duomenimis, pagal kuriuos 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas dirbo 20 dienų, o gruodžio mėn. 14 dienų. Teismas atsakovo vairuotojo kortelės duomenis vertino įrodymu, kurio patikimumas dėl objektyvios prigimties abejonių, priešingai nei suinteresuoto ginčo rezultatu ieškovės apskaita, nekelia. Teismas sprendė, kad atsakovui turėjo būti priskaičiuotas 1 022,70 Eur darbo užmokestis už lapkričio mėn., o 682,12 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėn., todėl atėmus faktiškai atsakovui už lapkričio mėn. sumokėtą 998,08 Eur, o už gruodį – 588,25 Eur darbo užmokestį, atsakovui paskutinę darbo dieną (atleidimo iš darbo dieną) buvo neišmokėta 118,49 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (1022,70+682,12) – (998,08+588,25).
12. Dėl galutinio įsiskolinimo dydžio. Teismas nustatė, kad per visą atsakovo darbo pas ieškovę laiką atsakovui buvo išmokėta 4 961,33 Eur darbo užmokesčio (įskaitant atostoginius) ir komandiruočių dienpinigius. Darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per šį laiką turėjo sudaryti 2 454,07 Eur (2335,58 Eur (darbdavio faktiškai priskaičiuota ir išmokėta suma) + 118,49 Eur nepriemoka už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), o dienpinigiai – 4 225,10 Eur (100 proc. nuo LRV nutarimu patvirtintų maksimalių). Atsakovas turėjo teisę gauti, o ieškovė pareigą jam išmokėti ne vėliau kaip paskutiniąją šio darbo (atleidimo iš darbo) dieną, 6 679,17 Eur (2454,07 + 4225,10) su darbo santykiais susijusių išmokų, atskaičius mokesčius. Tokiu būdu galutinė įsiskolinimo suma yra 1 717,84 Eur (6 679,17 – 4 961,33) (atskaičius mokesčius), kuri, patenkinus atsakovo priešieškinį, priteistina jam iš ieškovės.
13. Dėl atsakovo teisės į DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Teismas nurodė, kad minėta norma imperatyviai nustato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nagrinėjamu atveju, vidutinis atsakovo darbo užmokestis per 1 mėnesį sudarė 1 625,40 Eur, su juo neatsiskaityta daugiau nei 6 mėn. laiką, todėl netesybos sudaro 1 625,40 Eur x 6 mėn. = 9 752,40 Eur. Tačiau netesybų dydis pagal teismų praktiką gali būti sumažintas, jeigu visos sumos išieškojimas nebūtų proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas darbdavio veiksmams, uždelsimo atsiskaityti priežastims ar kt. aplinkybėms (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys, 1.138 straipsnio 2 punktas). Teismas nustatė, kad DGK netesybų sumą sumažino daugiau nei perpus ir buvo nutarusi išieškoti 4000 Eur netesybų sumą. Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju su atsakovu nėra tinkamai atsiskaityta ne dėl jo kaltės, neatsiskaityta yra daugiau nei 15 mėn., t. y. maksimalus išieškotinas laikas (6 mėn.) viršytas daugiau nei dukart, ieškovė be pateisinamų priežasčių ne tik 15 mėn. uždelsė tinkamai atsiskaityti su atsakovu, bet ir be jokių pateisinamų priežasčių 10 mėnesių nevykdė DGK sprendimo 1 625,40 Eur sumą išieškoti skubiai (nelaukiant DGK sprendimo įsiteisėjimo), todėl visuma šių aplinkybių neleidžia netesybas mažinti labiau, nei tai buvo padaryta DGK. Teismas sprendė, kad 4 000 Eur netesybų suma nagrinėjamoje situacijoje yra proporcinga darbdavio veiksmams, uždelsimo laikui, yra teisinga, protinga ir sąžininga darbuotojo atžvilgiu bei atitinka viešąjį interesą darbo santykių ginčuose, todėl atsakovo reikalavimai tenkinami visiškai. Sprendimo dalį dėl susijusių su darbo santykiais išmokų priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1625,40 Eur (suma nurodoma neatskaičius mokesčių), teismas perdavė vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 609,50 Eur, o atsakovas - 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį visiškai atmetus, atsakovui pripažįstama procesinė teisė į visų jo patirtų bylos procese išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti, kad ieškovė darbo santykių pasibaigimo dieną, t. y. 2024 m. sausio 19 d., su atsakovu buvo visiškai atsiskaičiusi, t. y. išmokėjusi jam visas su darbo santykiais susijusias išmokas, bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl 1 636,74 Eur dienpinigių priteisimo
15.1 Dienpinigiai atsakovui buvo mažinami teisėtai, todėl dienpinigių įsiskolinimas atsakovui neegzistuoja. Ieškovės įmonėje dienpinigių mokėjimo tvarka reglamentuota lokaliniame teisės akte – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarkoje (toliau – dienpinigių mokėjimo tvarka), su kuria atsakovas pasirašytinai supažindintas 2023 m. rugsėjo 21 d., o su jos pakeitimu – 2023 m. spalio 6 d. Pagal šalių sudarytos darbo sutarties 5.4. punktą dienpinigiai komandiruotėms užsienyje arba Lietuvoje yra nuo 50 procentų iki 100 procentų valstybės nustatytos dienpinigių normos.
Žemesnės instancijos teismas
15.2 Teismui nebuvo jokio pagrindo remtis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis suformuluotomis Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2A-2941-1097/2024, kadangi paminėtos bylos faktinės aplinkybės ir procesinį sprendimą pagrindžiantys argumentai (lot. ratio decidendi) esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl pateikti išaiškinimai neturi precedentinės reikšmės ir negalėjo būti taikomi nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą dėl dienpinigių mažinimo.
15.3 Byloje Nr. e2A-2941-1097/2024 mokamų dienpinigių mažinimas neatitiko konkretumo reikalavimo, buvo neapibrėžtas, nekonkretizuota kaip apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai komandiruotei. Šio ginčo atveju atsakovas prieš kiekvieną komandiruotę buvo raštu (pasirašytinai) supažindinamas su komandiruotėje jam mokėtinu dienpinigių dydžiu, atsakovas prieš komandiruotę galėjo reikalauti į komandiruotę vykti su užuolaidine/tentine puspriekabe ir gauti nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, tačiau tokio pageidavimo atsakovas niekada nereiškė.
15.4 Byloje Nr. e2A-2941-1097/2024 iš Dienpinigių mokėjimo tvarkos nebuvo galimybės nustatyti, pagal kuriuos iš darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatytus konkrečius kriterijus dienpinigiai bus mažinti ar didinti konkrečioms darbuotojo komandiruotėms, kaip bus apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai darbuotojo komandiruotei, nes kriterijai tvarkoje pateikiami apibendrinti. Šio ginčo atveju atsakovui prieš kiekvieną komandiruotę buvo aiškiai atskleista jam mokėtinų dienpinigių suma.
15.5 Byloje Nr. e2A-2941-1097/2024 darbdavės įsakymuose nurodomas tik konkretus galutinis sumažintų dienpinigių dydis, nekonkretizuojant kokie Dienpinigių mokėjimo tvarkoje įtvirtinti dienpinigių mažinimo kriterijai buvo pritaikyti, nei kokiu konkrečiu dydžiu. Šio ginčo atveju atsakovui prieš kiekvieną komandiruotę buvo įvardinami konkretūs dienpinigių mažinimo kriterijai bei dienpinigių mažinimo intervalas (jų apskaičiavimo mechanizmas) atsižvelgiant į tai, su kokia transporto priemone (įskaitant vairuotojų skaičių) į komandiruotę bus vykstama.
15.6 Ieškovės lokaliniu aktu nustatyti dienpinigių mokėjimo kriterijai yra objektyvūs – jie taikomi vienodai visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo kiekvieno darbuotojo individualių asmeninių savybių ir ypatumų (amžius, tautybė, stažas, pareigos, darbo kokybė, įskaitant padarytas žalas, ir pan.), todėl negali būti diskriminaciniai, nes nepriklausomi nuo darbdavio valios. Lokaliniu aktu užtikrinamas tinkamas darbuotojo informavimas apie taikytinus dienpinigių mažinimo kriterijus, dienpinigių dydis konkrečiai komandiruotei.
15.7 Šalys prieš kiekvieną atsakovo komandiruotę susitarė dėl konkrečių atsakovui mokėtinų dienpinigių dydžio ir jų apskaičiavimo tvarkos, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo šio šalių susitarimo (šalių valios) paneigti. Toks šalių susitarimas imperatyvioms teisės aktų normoms neprieštaravo, kadangi atsakovui niekada nebuvo nustatomi mažesni kaip 50 procentų Apraše nustatytų maksimalių dienpinigių dydžiai.
Žemesnės instancijos teismas
15.8 Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas turi savo specifiką. Vairuotojai paprastai ilsisi darbdavio apmokėtose (mokamose) aikštelėse, kuriose išvystyta gera infrastruktūra, dėl ko yra mažesnės darbuotojo išlaidos. Neįvertino fakto, kad atsakovui nebuvo apribota teisė gauti jo komandiruotėje papildomai patirtų išlaidų, kurių nepadengė atsakovui išmokėti dienpinigiai, atlyginimą.
15.9 Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis c. b. Nr. e2A-2348-863/2024, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis c. b. Nr. e2A-558-569/2023).
Dėl 118,49 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
15.10 Teismas neįvertino, kad gruodis yra apskaitinio laikotarpio (spalis-lapkritis-gruodis) paskutinis mėnuo. Gruodis turėjo 19 darbo dienų. 2023 m. gruodžio mėn. atsakovas 1 darbo dieną atostogavo, o 7 darbo dienas buvo išėjęs neapmokamų atostogų, todėl atsakovui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas už 11 darbo dienų. Darbo užmokestis už darbą nakties metu atsakovui apmokėtas atskirai (93,28 Eur), kaip ir atostoginiai (76,62 Eur). Per apskaitinį laikotarpį (spalis-lapkritis-gruodis) atsakovas nėra viršijęs darbo valandų skaičiaus, už kurį jam turėtų būti apmokėta kaip už viršvalandinį darbą. Apskaitiniu laikotarpiu atsakovas turėjo išdirbti iš viso 487 valandas, t. y. 175 valandas spalį, 160 valandų lapkritį ir 152 valandas gruodį. Ginčo, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu viršvalandinio darbo nedirbo, nėra (atsakovas neįrodinėjo, kad apskaitiniu laikotarpiu dirbo daugiau nei 487), todėl darytina išvada, kad nurodytu laikotarpiu – už 2023 m. spalio-gruodžio mėnesius su atsakovu atsiskaityta tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos apskaičiuotos teisingai ir jos faktiškai išmokėtos, todėl 118,49 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalis priteista nepagrįstai. Teismo išvada, kad dalis atsakovo dirbtų darbo dienų neapskaityta, prieštarauja byloje pateiktų buhalterinių dokumentų turiniui ir nėra motyvuota. Teismas nepatikrino atsakovo skaičiavimų.
Dėl 4 000 Eur netesybų priteisimo
15.11 Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai atsakovo reikalavimai priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį bei dienpinigius, yra visiškai nepagrįsti, todėl ir išvestinis jo reikalavimas priteisti netesybas yra nepagrįstas.
15.12 Su atsakovu uždelsta atsiskaityti išskirtinai dėl jo kaltės (atsakovui išsižadėjus su ieškove faktiškai sudarytų susitarimų), dėl ko netesybos atsakovui nepriteistinos nepaisant to, koks sprendimas dėl dienpinigių apeliacinės instancijos teisme bus priimtas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
16.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas, konkrečiai, pavyzdžiui, gali būti vertinamos apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos, papildomos darbuotojui taikomos garantijos, kurios mažina jo išlaidas komandiruotės metu.
16.2. Dienpinigių dydžiai negali būti mažinami remiantis tokiais subjektyviais kriterijais kaip pareigos, darbo funkcijų turinys ir sudėtingumas, patiriami darbo procese nepatogumai ar suvaržymai, darbo stažas, individualūs darbo rezultatai ir pan., kaip tai padarė ieškovė.
Šalies argumentai
16.3. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad atsakovas turėjo teisę į komandiruotėje patirtų išlaidų apmokėjimą. Atsakovo komandiruotėje patirtų išlaidų ieškovė neatlygino. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad dengė atsakovo komandiruotėje patirtas išlaidas. Ieškovė atsakovo komandiruotės metu patirtų išlaidų nedengė ir tai patvirtina, kad atsakovui turėjo būti mokami dienpinigiai, kurių dydis patvirtintas LRV nutarimu. Kadangi ieškovės nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai neatitiko teisės aktų reikalavimams, atsakovui turėjo būti mokami patvirtinti 100 proc. dydžio dienpinigiai.
16.4. Ieškovės nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės nėra objektyvios, nes kaip nustatė DGK ir teismas, visi ieškovės nurodyti dienpinigių mažinimo kriterijai yra tiesiogiai susiję su darbo sąlygomis. Atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarka ir įsakymais dėl siuntimo į komandiruotę. Dienpinigių mažinimas neatitiko konkretumo reikalavimo, buvo neapibrėžtas, nekonkretizuotas, prieš komandiruotę atsakovas apie dienpinigių dydžius neinformuotas. Dienpinigių mažinimo kriterijai neatitinka dienpinigių tikslo – kompensuoti darbuotojo išlaidas.
16.5. Ieškovės sukurtas neapibrėžtumas dėl kiekvienu atveju mokėtino dienpinigių dydžio (dienpinigių mažinimo dydžio) pažeidė DK 24 straipsnio reikalavimus. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnis 2 dalis). Pareigos aiškiai nustatyti darbuotojui mokėtiną dienpinigių dydį neįvykdymas lemia pasekmes – darbdavio prievolę mokėti darbuotojui LRV nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas c. b. Nr. e2A-2941-1097/2024).
16.6. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė teisės aktų reikalavimus atitinkančio dienpinigių dydžio sumažinimo, todėl ieškovė privalėjo mokėti atsakovui LRV nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.
16.7. 118,49 Eur darbo užmokesčio nepriemokos atsakovui už 2023 m. lapkričio, gruodžio mėn. apskaičiavimas yra DGK darbo byloje Nr. APS-131-9009/2024.
16.8. Darbuotojui priteistos 118,49 Eur darbo užmokesčio nepriemokos už 2023 m. lapkričio, gruodžio mėn. apskaičiavimas yra Darbo ginčų komisijos medžiagoje. Aukščiau nurodytoje lentelėje esantys duomenys pateikti vadovaujantis Byloje esančiais atsakovo vairuotojo kortelės duomenimis. 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas dirbo 20 dienų, 2023 m. gruodžio mėn. atsakovas dirbo 19 dienų. 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas dirbo 9,55 naktines valandas (9 val. 12 min. + 0 val. 43 min.), 2023 m. gruodžio mėn. atsakovas dirbo 6,49 naktines valandas. 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas dirbo 6,54 valandas šventinėmis ir poilsio dienomis. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skundė, darbo užmokestis atsakovui apskaičiuotas vadovaujantis šalių sudarytos darbo sutarties 1.3.1 p. ir DK nuostatomis. Aplinkybė, kad LVPS lentelėje yra išvestas valandinis atlyginimas, nepatvirtina, kad atsakovas taikė suminę apskaitą – valandinis atlygis yra reikalingas išvesti tikslu nustatyti mokėtiną darbo užmokestį už vairuotojo kortelėje nurodytas naktines, šventines ir poilsio dienas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Šalys 2023 m. gegužės 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 129, kuria atsakovas buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, dirbti pradėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. Sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį ne mažesnį kaip šalies Vyriausybės patvirtintą indeksuojamą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, taip pat mokėti komandiruotės dienpinigius bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Darbo sutartis darbuotojo inciatyva (DK 55 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta 2024 m. sausio 19 d.
20. Atsakovas buvo komandiruotas į kitas šalis buvo nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 25 d., nuo spalio 27 d. iki 31 d., nuo lapkričio 1 d. iki 25 d., bei nuo gruodžio 2 d. iki 17 d.
21. Pirmosios ir antrosios komandiruočių metu atsakovui buvo apskaičiuoti 80 proc. dienpinigių nuo šalies Vyriausybės nutarimu (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo) patvirtintų maksimalių dydžių, o trečiosios ir ketvirtosios komandiruočių metu – 50 proc. nuo šalies Vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių. Išmokėta buvo – už pirmąją komandiruotę (2023 m. spalio 6 – 25 d. d.) – 1022,41 Eur, už antrąją komandiruotę (2023 m. spalio 27 – 31 d. d.) – 246,40 Eur, už trečiąją komandiruotę (2023 m. lapkričio 1 – 25 d. d.) – 825,42 Eur, už ketvirtąją komandiruotę (2023 m. gruodžio 1 – 17 d. d.) – 494,13 Eur.
22. Maksimalūs mokėtinų dienpinigių dydžiai skaičiuojami vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtintu Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu (nutarimo redakcija, įsigaliojusi 2023 m. rugpjūčio 1 d.),
23. Ieškovė, apskaičiuodama atsakovui dienpinigius, vadovavosi jos 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 5/22-06-01 su vėlesniais papildymais, patvirtinta Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarka, kuria numatė, kad darbuotojams skaičiuos ir mokės 50 proc. nuo šalies Vyriausybės nustatytų maksimalių (100 proc.) dienpinigių tais atvejais, kai darbuotojas komandiruotės metu dirba dviese vienoje kabinoje (dėl mažesnio darbo krūvio, t. y. tolygaus darbų pasiskirstymo) konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos; 80 proc. – tais atvejais, kai darbuotojas dirba su konteinerinėmis/platforminėmis puspriekabėmis (dėl mažesnio sudėtingumo, t. y, patiriant mažesnius nepatogumus); 100 proc. – tais atvejais, kai darbuotojas dirba su užuolaidinėmis/tentinėmis puspriekabėmis (dėl didesnio sudėtingumo, patiriant didesnius nepatogumus). Tarp šalių ginčas kilo dėl dienpinigių mažinimo.
Dėl dienpinigių mažinimo teisėtumo
24. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros; jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu (Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas) 2 punktas).
25. Taigi dienpinigių mažinimui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas: a) konkrečių dienpinigių dydžių nurodymas, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus; b) išimties įtvirtinimas konkrečios rūšies dokumente (kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); c) darbuotojų atstovų dalyvavimas dokumento rengimo ir priėmimo procedūroje (kolektyvinės sutarties rengime ir tvirtinime arba dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose, jeigu dienpinigių mažinimas numatomas vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); d) darbuotojo supažindinimas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.
26. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad sumažinti dienpinigių dydžiai buvo įtvirtinti tinkamos rūšies dokumente – Tvarkoje. Pirmosios instancijos teismas dienpinigių mažinimą neteisėtu pripažino dėl darbdavio pasirinktų kriterijų, pagal kuriuos nustatyti skirtingi dienpinigių dydžiai.
Žemesnės instancijos teismas
27. Tvarkos 4 punkte darbdavys nustatė nuo kokių sąlygų priklauso dienpinigių dydis: a) jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su užuolaidinėmis/tentinėmis puspriekabėmis, dėl didesnio sudėtingumo patiriant papildomus nepatogumus jam mokama nesumažinta (100 proc.) dienpinigių norma; b) jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis, dėl mažesnio sudėtingumo patiriant mažesnius nepatogumus jam mokama sumažinta 80 proc. dydžio dienpinigių norma; c) jeigu darbuotojas komandiruotės metu dirba dviese kabinoje su kitu darbuotoju, dėl mažesnio darbo krūvio, tolygaus darbų paskirstymo, jam mokama sumažinta 50 proc. dydžio dienpinigių norma.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dienpinigių mažinimo galimybė yra tik tada, jei konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai yra aiškiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte. Sprendė, kad dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas. Pavyzdžiui, gali būti vertinamos apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos, papildomos darbuotojui taikomos garantijos, kurios mažina jo išlaidas komandiruotės metu. Tačiau dienpinigių dydžiai negali būti mažinami remiantis tokiais subjektyviais kriterijais kaip pareigos, darbo funkcijų turinys ir sudėtingumas, patiriami darbo procese nepatogumai ar suvaržymai, darbo stažas, individualūs darbo rezultatai ir pan. Taigi darbdavio pasirinktus dienpinigių diferencijavimo kriterijus pripažino neobjektyviais, pripažino darbuotojui teisę į 100 proc. dienpinigių.
29. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka.
30. Nacionaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įvardijamas dienpinigių mokėjimo tikslas. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ši tvarka yra nustatyta Apraše, kuriame darbdavio pareiga mokėti dienpinigius taip pat nėra tiesiogiai siejama su darbuotojo komandiruotės metu patiriamomis išlaidomis ar kokiu nors kitu tikslu.
31. Šio reglamentavimo aiškinimas, pagal kurį dienpinigiai siejami išskirtinai tik su komandiruotės metu patiriamų išlaidų kompensavimu, kritikuotinas ir tuo aspektu, kad darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojui su komandiruote susijusias išlaidas atskirai įtvirtinta DK 107 straipsnio 2 dalyje, tačiau jokia teisės aktų nuostata nenumato, jog, atlyginęs visas darbuotojo komandiruotės metu turėtas išlaidas (apgyvendinimo, maitinimo ir pan.), darbdavys įgytų teisę nemokėti darbuotojui dienpinigių, kadangi pareiga mokėti dienpinigius nustatyta absoliuti, be jokių išimčių.
32. DK priedo Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai 2 punkte nurodoma, kad į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą yra perkelta 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957 (toliau – Direktyva). Pagal Direktyvos 3 straipsnio 7 dalį, dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant komandiruotės faktines išlaidas, kaip antai kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas; jeigu pagal darbo santykiams taikytinas darbo sąlygas nenustatyta, ar dienpinigių dalys mokamos kaip faktinių išlaidų kompensavimas, ir, tuo atveju, kai taip yra, kurios tai yra dalys, arba kurios yra darbo užmokesčio dalimi, tuomet laikoma, kad visi dienpinigiai mokami kaip išlaidų, susijusių su komandiruote, kompensavimas.
33. Taigi dienpinigiai gali būti vertinami dvejopai – kaip darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis, darbo užmokestį skaičiuojant Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo funkcijas, todėl kilus ginčui turi būti vertinama konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis (toks išaiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę).
34. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1197-1012/2023 darbuotojui mokėtus dienpinigius pripažino jo pajamomis žalos darbuotojo sveikatai atlyginimo apskaičiavimo tikslais, kas reiškia, kad dienpinigiai ir pagal teismų praktiką gali turėti darbo užmokesčio paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
35. Taigi, nustačius, jog DK 107 straipsnio 3 dalis ir Aprašas turi būti aiškinami kaip reiškiantys, jog dienpinigiai gali būti mokami tiek išlaidų kompensavimo tikslu, tiek ir kaip atlygio už darbą dalis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad darbdavys, laikydamasis Direktyvos 3 straipsnio 7 dalies reikalavimų, Tvarkoje aiškiai nurodė, jog pagrindinis dienpinigių mokėjimo tikslas yra užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas komandiruojamas, nacionalinius teisės aktus (darbuotojui mokami dienpinigiai kartu su mokamu darbo užmokesčiu neturi būti mažesni negu darbo užmokestis pagal tos šalies, į kurią darbuotojas komandiruojamas, nacionalinius teisės aktus) (Tvarkos 9 punktas), o komandiruotės metu darbuotojo patirtos iš anksto suderintos ir pagrįstos nakvynės ir gyvenamojo ploto išlaidos (bet ne daugiau kaip 50 Eur per dieną), maisto išlaidos, kelionės išlaidos, taip pat kitos su komandiruote susijusios išlaidos yra atskirtos nuo komandiruotės dienpinigių ir kompensuojamos atskira tvarka pagal darbuotojo pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (Tvarkos 10 punktas). Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad nagrinėjamu atveju dienpinigių mokėjimo paskirtis buvo komandiruotės išlaidų kompensavimas, jog dienpinigiai negali būti siejami su papildomu atlygiu darbuotojui, nėra pagrindo.
36. Pirmos instancijos teismo sprendime objektyvių kriterijų siejimas su komandiruotės išlaidas lemiančiomis aplinkybėmis buvo sąlygotas klaidingos prielaidos, kad dienpinigiai yra skirti būtent išlaidų kompensavimui. Konstatavus, kad darbdavys dienpinigius mokėjo kaip papildomą atlygį už darbą, darbdavio pasirinkti dienpinigių dydžių diferencijavimo kriterijai, orientuoti į darbo pobūdžio specifiką bei nuo jos priklausantį darbo sudėtingumą, negali būti vertinami kaip netinkami ir neobjektyvūs.
37. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, konstatavęs kriterijų dienpinigiams mažinti neobjektyvumą, pirmosios instancijos teismas nebevertino kitų nutarties 22–23 punktuose aptartų sąlygų egzistavimo, dėl ko liko neatskleista eilė ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių. Tai, kad nebuvo įvykdyta informavimo ir konsultavimo procedūra, nesudaro pagrindo dienpinigių mažinimą pripažinti neteisėtu, kadangi darbdavys pateikė įrodymus apie inicijuotus, bet nesėkme pasibaigusius darbo tarybos rinkimus, todėl, ne dėl darbdavio kaltės nesant subjekto, su kuriuo turėtų būti vykdomos informavimo ir konsultavimosi procedūros, šių procedūrų neįgyvendinimas negali būti vertinamas kaip pagrindas kvestionuoti Tvarkos, o kartu ir joje įtvirtintų dienpinigių mažinimo taisyklių, teisėtumą, kadangi socialinei partnerystei reikia tiek darbdavio, tiek darbuotojų įsitraukimo, darbuotojams esant pasyviems daugelis socialinės partnerystės formų tampa neįgyvendinamomis, o situacija, kai darbdavio lygmeniu nėra veikiančios profesinės sąjungos, bei darbo taryba nėra išrinkta net ir darbdaviui dedant pastangas, negali tapti kliūtimi darbdavio galimybėms priimti vidaus administravimo aktus (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. e2A-1112-777/2023 suformuota praktika).
38. Vertinant dienpinigių mažinimo teisėtumą aktualu ir tai, ar darbuotojas prieš išvykdamas į komandiruotę buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių, kurie jam bus mokami, dydžiu. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog su Tvarkos 4 punkto redakcija patvirtinta 2023 m. rugsėjo 29 d. ir jos vertimu į atsakovui suprantamą kalbą jis buvo supažindintas 2023 m. spalio 6 d. t.y. pirmą komandiruotės dieną (1 t. b.l. 105). Be to, 2023 m. spalio 5 d. įsakyme (1 t. b.l. 83), kuriuo atsakovas siunčiamas į komandiruotę, aiškiai nurodoma, kad bus mokami 80 proc. arba 100 proc. dydžio dienpinigiai, iš Tvarkos 4 punkto perkeliant nuostatas, susijusias su kiekvieno dydžio dienpinigių mokėjimu: jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su užuolaidinėmis/tentinėmis puspriekabėmis, dėl didesnio sudėtingumo patiriant papildomus nepatogumus jam mokama nesumažinta (100 proc.) dienpinigių norma; jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis, dėl mažesnio sudėtingumo patiriant mažesnius nepatogumus jam mokama sumažinta 80 proc. dydžio dienpinigių norma. Galimybė mokėti atsakovui sumažintus 50 proc. dydžio dienpinigius įsakyme nebuvo numatyta.
39. Įvertinusi šio įsakymo turinį teisėjų kolegija pažymi, kad, darbdavys nepateikė įrodymų, jog 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymas buvo išverstas į atsakovui suprantamą kalbą, taip pat kad su įsakymu atsakovas buvo supažindintas, be to 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymas priimtas komandiruotei baigiantis (pagal šį įsakymą atsakovo komandiruotė truko nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d.). Dėl nurodytų priežasčių šis įsakymas negali būti vertinamas kaip skirtas atsakovo informavimui apie mokėtinus dienpinigius, jame iš esmės darbdavys imasi fiksuoti komandiruotės rezultatą. Taigi, siųsdamas darbuotoją į komandiruotę darbdavys nurodė mokėsiantis ne mažesnius nei 80 proc. dydžio dienpinigius, o pasibaigus komandiruotei vienašališkai nusprendė už antrąjį mėnesį (lapkritį) mokėti 50 proc. dydžio dienpinigius, kas negali būti vertinama kaip teisėtas veiksmas.
40. Darbuotojui vykstant į antrąją komandiruotę 2023 m. gruodžio 1 d. įsakyme (1 t. b.l. 89) jau buvo numatyti visi trys dienpinigių dydžiai, įskaitant ir 50 proc. dydžio dienpinigius, kuriuos 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu darbdavys ir nurodė kaip mokėtinus darbuotojui (1 t. b.l. 91). Tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokiu pagrindu tiek 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymu dėl pirmosios komandiruotės, tiek ir 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu dėl antrosios komandiruotės buvo nustatyti konkretūs mokėtinų dienpinigių dydžiai, t. y. kad atsakovas vairavo vilkiką su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis, ar kad darbuotojas komandiruotės metu dirbo dviese kabinoje su kitu darbuotoju.
41. Tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas laikėsi nepagrįstos formalios pozicijos, jog aplinkybę dėl darbo dviese važiuojant vienoje kabinoje savaime patvirtina darbdavio priimti 2023 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymai, tačiau faktinės aplinkybės apie tai išsiaiškintos nebuvo. Tokiu būdu bylai reikšmingi duomenys dėl sąlygų mažinti dienpinigius egzistavimo liko nesurinkti ir neištirti, nors dėl to byloje kilo ginčas, t. y. liko neatskleista bylos esmė.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptartos aplinkybės dėl dienpinigių mažinimo vertintinos kaip proceso pirmosios instancijos teisme, o kartu skundžiamo sprendimo trūkumai, kurių nėra galimybės pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl darbo užmokesčio nepriemokos
43. Šalys pateikė skirtingus atsakovo darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius skaičiavimus. Ieškovė atsakovo darbo laiką apskaitė atitinkamai 19 faktiškai dirbtų dienų per lapkritį ir 12 faktiškai dirbtų dienų per gruodį, tačiau priskaičiuodama atsakovui darbo užmokestį už tą patį laiką, jį lapkričio mėnesį paskaičiavo už 17 dirbtų dienų, o gruodį – už 11 dirbtų dienų. Ieškovė tvirtina, kad ji su atsakovu tinkamai atsiskaitė, o atsakovas teigė, jog susidarė 118,49 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovo reikalavimus ir priteisus atsakovui iš ieškovės tiek nepagrįstai sumažintų dienpinigių dalį, tiek ir darbo užmokesčio nepriemoką, o kartu ir netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką, ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimo dalis dėl atsiskaitymo tinkamumo ir pagrindų taikyti netesybas egzistavimo.
44. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 118,49 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio-gruodžio mėn. nepriemoką, savo poziciją grįsdamas tuo, kad darbdavio pateikti apskaitos dokumentai yra prieštaringi, todėl nelaikytini patikimais, o atsakovo į bylą pateikti skaičiavimai yra grindžiami vairuotojo kortelės duomenimis. Apeliaciniame skunde, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė didelį dėmesį skyrė aplinkybei, kad šalys buvo susitarę dėl suminės darbo laiko apskaitos su trijų mėnesių apskaitos laikotarpiu taikymo, tačiau neįvardijo jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmaisiais dviem apskaitinio laikotarpio mėnesiais (2023 m. spalį ir lapkritį) atsakovas gavo tarifinį darbo užmokestį, tačiau neišdirbo darbo laiko, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartimi, dėl ko darbdavys būtų įgijęs teisę už 2023 m. gruodžio mėn. mokėti mažesnį darbo užmokestį, neatitinkantį darbuotojo dirbto darbo laiko.
45. Apeliaciniame skunde atsakovo pateiktų duomenų patikimumo ieškovė neginčija, akcentuodama, kad skirtingus darbo užmokesčio skaičiavimus nulėmė aplinkybė, jog atsakovas skaičiuoja jo dirbtas darbo valandas, nors šalys susitarė, kad atlyginimas bus mokamas už darbuotojo dirbtas darbo dienas. Tokia darbdavio pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi darbo laikas skaičiuojamas ne darbo dienomis, bet darbo valandomis (DK 112 straipsnis). Atsakovo pateiktas skaičiavimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, sietinas su dienų, kuriomis pagal vairuotojo kortelės duomenis fiksuotas darbo laikas, skaičiumi, taigi, šiuos įrodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino patikimais, atmesdama darbdavio įrodymus, kurių skaičiavimų neatitikimų darbdavys įtikinamai negalėjo paaiškinti.
46. Surinktų įrodymų bei nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo motyvų dėl ieškovės vykdytos darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos ydingumo, neįrodo atsakovo pateikto skaičiavimo trūkumų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Konstatavus, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, ji paliekama nepakeista. Nustačius, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo atsakovo reikalavimo dėl dienpinigių nepriemokos priteisimo ir nustatytų trūkumų negalima pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ši sprendimo dalis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo apeliacine tvarka vertinti skundžiamo sprendimo dalių dėl netesybų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šios sprendimo dalys taip pat naikinamos ir perduodamos spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį dėl 118,49 Eur darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo palikti nepakeistą.
Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.