- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2-136-633/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01489-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės uždaros akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Armindas“ atstovui advokatui Erikui Rugieniui (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom (toliau ir – nuotoliniu būdu), atsakovui R. K. (nuotoliniu būdu), jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui (nuotoliniu būdu), teismo vertėjui Liudmilai Baktienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Armindas“ ieškinį atsakovui R. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Teismo bylos atsakovas R. K. (toliau ir – atsakovas, darbuotojas) 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau ir – darbo ginčų komisiją, DGK) su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš buvusio darbdavio, teismo bylos ieškovės UAB „Armindas“ (2 t., b. l. 1-4, 38-39). 2024 m. birželio 18 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija darbuotojo prašymą iš dalies patenkino, nutarė išieškoti iš darbdavio 1717,94 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (118,49 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius + 1599,45 Eur komandiruočių dienpinigių) bei 4000 Eur Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – darbo kodekso, DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų (toliau ir - netesybų) (2 t., b. l. 26-37).
Šalies argumentai
2. 2024 m. liepos 17 d. į teismą su nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi darbdavys, prašydamas individualų darbo ginčą dėl darbuotojo teisės į su darbo santykiais susijusių išmokų galimą skolą išnagrinėti iš esmės teisme, darbuotojo, teismo bylos atsakovo, reikalavimus darbo ginče visiškai atmesti ir pripažinti, kad darbuotojo darbo santykių pasibaigimo 2024 m. sausio 19 d. su juo darbdavys buvo visiškai atsiskaitęs (išmokėjęs jam visas su darbo santykiais susijusias išmokas) (1 t., b. l. 1-18).
Atsiliepimas
3. Darbuotojas, teismo bylos atsakovas, pateiktu atsiliepimu į darbdavio ieškinį, kuris teismo kvalifikuojamas priešieškiniu teismo byloje (2 t., b. l. 176-181), su darbdavio ieškiniu visiškai nesutinka, prašo jį visiškai atmesti, ir priteisti jam 1717,94 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 4000 Eur netesybų (ką buvo nutarta išieškoti darbo ginčo komisijoje) (3 t., b. l. 8-10).
II. Šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
4. Ieškovė (darbdavys) procesiniuose dokumentuose bei per atstovą teismo posėdyje byloje paaiškino, kad atsakovas (darbuotojas) įmonėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. sausio 19 d. Šiuo laikotarpiu buvo 4 kartus komandiruotas dirbti į užsienio valstybes - nuo 2023 m. spalio 6 d. iki spalio 25 d., nuo spalio 27 d. iki spalio 31 d, nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 25 d. bei nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 17 d. Pirmosios ir antrosios komandiruočių metu jam buvo mokami dienpinigiai, sudarę 80 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio (100 proc.), o trečiosios ir ketvirtosios komandiruočių – sudarę 50 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio (100 proc.). Dienpinigiai darbuotojui buvo išmokėti pagal įmonės (darbdavio) vadovo 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 5/22-06-01 patvirtintą tarptautinio vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarką (vietinį (lokalinį) teisės aktą), kuriuo buvo nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai pagal darbuotojo atliekamų darbo funkcijų sudėtingumą ir jo, darbuotojo, patiriamus komandiruotėje nepatogumus), o patys dienpinigiai pagal šiuos kriterijus diferencijuoti 50, 80 ir 100 proc. dydžiais nuo patvirtintų šalies Vyriausybės maksimalių. Ieškovės, darbdavio, įsitikinimu, komandiruočių dienpinigiai atsakovui, darbuotojui, buvo mažinami teisėtai ir pagrįstai, pagal lokalaus teisės akto nuostatas ir jų įsiskolinimo darbo santykių su darbuotoju paskutinę dieną nebuvo ir šiuo metu nėra. Atsakovas, darbuotojas, su dienpinigių mokėjimo tvarka ir jų mažinimo kriterijais buvo pasirašytinai informuotas, sutiko dirbti tokiomis (sumažintų dienpinigių) sąlygomis, dėl to nereiškė pretenzijų, o tokias pareiškė tik po darbo sutarties pasibaigimo, kreipdamasis į savo respublikinę profesinę sąjunga, o po to ir į DGK. Darbo tarybos ir (ar) darbdavio lygmeniu veikiančios profsąjungos darbo santykių laikotarpiu įmonėje dėl ne nuo darbdavio priklausiusių priežasčių (aplinkybių) nebuvo, todėl papildoma darbuotojo informavimo ir konsultavimo procedūra nebuvo atlikta. Darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius atsakovui, darbuotojui, buvo paskaičiuotas ir išmokėtas, ieškovės įsitikinimu, teisingai, taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojas neįrodė byloje, kad dirbo daugiau valandų nei buvo numatyta jo darbo sutartyje, todėl darbo užmokesčio įsiskolinimo už šį laiką taip pat nebuvo (paskutinę darbuotojo darbo dieną) ir nėra. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas, darbuotojas, nagrinėjamo darbo ginčo atveju taip pat neturi teisės ir į netesybas, kadangi pats, žinodamas tikrąją padėtį dėl dienpinigių mažinimo, sutiko tokiomis sąlygomis dirbti, iki darbo santykių pabaigos nereiškė tam kokių tai prieštaravimų, todėl darbdavys negalėjęs numatyti, kad darbuotojas prieštaraus dienpinigių dydžiams ir jų mažinimo kriterijams.
5. Atsakovas (darbuotojas) priešieškiniu kvalifikuojamuose procesiniuose dokumentuose, taip pat tiesiogiai pats bei per atstovą teismo posėdyje byloje paaiškino, kad prašantis priteisti jam darbo ginčų komisijos buvusias nutartas išieškoti iš jo darbdavio su darbo santykiais susijusias išmokas bei netesybas, o buvusio darbdavio ieškinį visiškai atmesti. Toliau darbuotojas taip pat pareiškė, kad išverstuose į jam suprantamą rusų kalbą darbdavio dokumentuose jis rašėsi, kuriuose būtent, nesupratęs ir nebeprisimenantis, jų kopijos jam nebuvo išduotos. Prieš komandiruotes įmonės vadovas žodžiu pasakydavo, kokio dydžio dienpinigiai jam bus skaičiuojami ir mokami, tačiau jis tikrai nežinojęs ir nesupratęs, kad darbdavys juos mažina nepagrįstai ir neteisėtai, - tai jam buvo pasakyta tik profsąjungos darbuotojo, į kurį kreipėsi po darbo sutarties su ieškove pasibaigimo, - jeigu būtų tai žinojęs darbo metu, nebūtų sutikęs dirbti tokiomis sumažintų dienpinigių mokėjimo sąlygomis (tokio susitarimo su buvusiu darbdaviu niekada nebuvę). Prieš 2-ąją komandiruotę jau buvo kilęs ginčas su vadovu dėl, jo vertinimu, per mažų dienpinigių, tas žadėjęs dalį jų išmokėti vėliau, tačiau to taip ir nepadarė. Po DGK sprendimo buvęs darbdavys, teismo bylos ieškovė, jam jokių pinigų neišmokėjo, įskaitant ir sumos, DGK nutartos išieškoti skubiai. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovas, mažindamas dienpinigių dydį darbuotojui, nesilaikė objektyvaus pobūdžio kriterijų, kurie galėjo mažinti ar didinti darbuotojo kiekvienoje komandiruotėje faktiškai patiriamas išlaidas maitinimuisi, poilsiui ir kt. (kompensacinė paskirtis), ieškovės naudoti kriterijai (darbo funkcijų sudėtingumas ir patiriami nepatogumai) nebuvo susiję su komandiruoto darbuotojo išlaidomis, jų struktūra ir dydžiu, dėl ko dienpinigių mažinimas pagal ieškovės taikytus kriterijus pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, o iš to seka, kad darbuotojas turėjo ir tebeturi teisę į 100 proc. šalies vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigius. Ieškovė taip pat neteisingai apskaitė 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atsakovo dirbtą įmonėje laiką ir neišmokėjo jam dalies darbo užmokesčio, pagal jų pateiktus įrodymus (vairuotojo kortelės duomenis) jis lapkritį dirbo viso 20 dienų, o gruodį atitinkamai 14 dienų. Įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita nešalina darbdavio pareigos sumokėti darbuotojui už visas jo faktiškai dirbtas, nepriklausomai nuo valandų skaičiaus, dienas. Darbuotojas yra užsienietis, rusų kalba jam taip pat nesanti gimtoji, jos suvokimas jam taip pat yra apsunkintas, todėl jo sutikimas dirbti ginče nustatytomis sąlygomis (aplinkybėmis) neturėtų būti vertinamas jo sąmoningu sutikimu dirbti tokiomis jam nepalankiomis sąlygomis.
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
6. 2023 m. gegužės 17 d. teismo bylos šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas, darbuotojas, buvo priimtas į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, dirbti pradėjo 2023 m. rugsėjo 21 d., o sutartis darbuotojo inciatyva (DK 55 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta 2024 m. sausio 19 d. Sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį ne mažesnį kaip šalies Vyriausybės patvirtintą indeksuojamą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, taip pat mokėti komandiruotės dienpinigius bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (sutarties 1.3.1 punktas) (1 t., b. l. 23-34, 56-82).
7. Darbo laikotarpiu (2023 m. rugsėjo 21 d. – 2024 m. sausio 19 d.) atsakovas, darbuotojas, buvo keturis kartus komandiruotas dirbti į užsienio šalis, atitinkamai nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 25 d., nuo spalio 27 d. iki 31 d., nuo lapkričio 1 d. iki 25 d., bei nuo gruodžio 2 d. iki 17 d. Pirmosios ir antrosios komandiruočių metu (2023 m. spalio 6 – 25 d. d. ir spalio 27 – 31 d. d.) atsakovui, darbuotojui, buvo apskaičiuoti ir išmokėti dienpinigiai, lygūs 80 proc. nuo šalies Vyriausybės nutarimu (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo) patvirtintų maksimalių, o trečiosios ir ketvirtosios (2023 m. lapkričio 1 – 25 d. d., gruodžio 2 – 17 d. d.) komandiruočių metu – 50 proc. nuo šalies Vyriausybės nustatytų maksimalių. Išmokėta buvo tokie dienpinigiai : už pirmąją komandiruotę (2023 m. spalio 6 – 25 d. d.) – 1022,41 Eur, už antrąją komandiruotę (2023 m. spalio 27 – 31 d. d.) – 246,40 Eur, už trečiąją komandiruotę (2023 m. lapkričio 1 – 25 d. d.) – 825,42 Eur, už ketvirtąją komandiruotę (2023 m. gruodžio 1 – 17 d. d.) – 494,13 Eur (1 t., b. l. 83-91, 106-109).
8. Ieškovė, darbdavys, vadovo 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 5/22-06-01 (vietiniu (lokaliu) teisės aktu) (su vėlesniais papildymais) pasitvirtino Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarką, kuria numatė, kad darbuotojams skaičiuos ir mokės 50 proc. nuo šalies Vyriausybės nustatytų maksimalių (100 proc.) dienpinigius tais atvejais, kai darbuotojas komandiruotės metu dirba dviese vienoje kabinoje (dėl mažesnio darbo krūvio, t. y. tolygaus darbų pasiskirstymo) konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos; 80 proc. – tais atvejais, kai darbuotojas dirba su konteinerinėmis/platforminėmis puspriekabėmis (dėl mažesnio sudėtingumo, t. y, patiriant mažesnius nepatogumus); 100 proc. – tais atvejais, kai darbuotojas dirba su užuolaidinėmis/tentinėmis puspriekabėmis (dėl didesnio sudėtingumo, patiriant didesnius nepatogumus) (1 t., b. l. 92-105).
9. Ieškovė, darbdavys, 2023 m. lapkričio mėnesį darbo laiko apskaitos žiniaraščiu apskaitė 19 bylos atsakovo, darbuotojo, dirbtų dienų, o gruodžio mėnesį – 12 dienų. Tačiau to paties laikotarpio atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiuose, atitinkamai Nr. Nr. 50 ir 54, atlyginimą atsakovui paskaičiavo už lapkričio mėn. – už 17 dirbtų dienų, o gruodžio mėn. – už 11 dirbtų dienų, išmokėjo atitinkamai 998,08 Eur (už lapkritį) ir 588,26 Eur (už gruodį) darbo užmokesčio (be komandiruotpinigių) (1 t., b. l. 120, 121, 125, 126). Per visą atsakovo, darbuotojo, darbo laikotarpį ieškovė, darbdavys, jam, atsakovui, išmokėjo 4961,33 Eur su darbo santykiai susijusių išmokų (1 t., b. l. 127; 2 t., b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
10. Byloje kilo ginčas dėl to : a) ar darbdavys, teismo bylos ieškovė, teisėtai, nepažeisdama įstatymų bei kt. teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai, pagal tinkamus kriterijus, apskaičiavo ir išmokėjo darbuotojui, teismo bylos atsakovui, sumažintų dydžių (atitinkamai 80 ir 50 proc. nuo maksimalių) komandiruočių dienpinigius, ar yra tokių išmokų įsiskolinimas ir koks būtent; b) ar darbdavys, teismo bylos ieškovė, teisingai apskaitė darbuotojo, teismo bylos atsakovo, dirbtą laiką 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir už jį sumokėjo, ar yra darbo užmokesčio įsiskolinimas ir koks būtent; c) ar darbuotojas, teismo bylos atsakovas, turi reikalavimo teisę į darbdavį, teismo bylos ieškovę, dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų sumokėjimo, jeigu taip, koks jų dydis vertintinas proporcingu, sąžiningu ir teisingu.
11. Dėl dienpinigių mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 504 redakcija) (toliau ir – LRV nutarimu), 2 punktu nustatyta, kad mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, - vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir(ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros darbo kodekso III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip tai numatyta darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.
12. Taigi, LRV nutarimas leidžia darbdaviams nustatyti, skaičiuoti ir mokėti darbuotojams nedaugiau kaip iki 50 proc. nuo maksimalių sumažinto dydžio dienpinigius, jeigu toks sprendimas pagrindžiamas objektyviais kriterijais. Pagal aukščiau minėtą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl jo aiškinimo ir taikymo ši dienpinigių mažinimo galimybė taikoma tik tada, jei konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai yra aiškiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir darbuotojų lygiateisiškumą, taip pat užkirsti kelią galimam dienpinigių mažinimo piktnaudžiavimui. Praktikoje pasitaiko atvejai, kai darbdaviai nesilaiko šių principų ir taiko neaiškius ar subjektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus. Tokiais atvejais darbuotojai dažnais atvejais nežino, kokį konkretų dienpinigių dydį gaus komandiruotės metu, arba susiduria su situacija, kai tomis pačiomis sąlygomis ir tą patį darbą dirbantiems darbuotojams mokamas skirtingas dienpinigių tarifas (dydis). Tokia praktika laikoma neteisėta ir sukelia neigiamus teisinius padarinius darbdaviams. Dienpinigių mažinimas negali priklausyti nuo darbdavio interpretacijos ar ekonominių aplinkybių. Teismų praktika aiškiai rodo, kad jei darbuotojas nėra tinkamai informuotas apie dienpinigių mažinimo pagrindus, jis turi teisę reikalauti visos maksimalios sumos. Nagrinėjamo individualaus darbo ginčo aplinkybių kontekste labai svarbu yra tai, kad dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas. Pavyzdžiui, gali būti vertinamos apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos, papildomos darbuotojui taikomos garantijos, kurios mažina jo išlaidas komandiruotės metu. Tačiau dienpinigių dydžiai negali būti mažinami remiantis tokiais subjektyviais kriterijais kaip pareigos, darbo funkcijų turinys ir sudėtingumas, patiriami darbo procese nepatogumai ar suvaržymai, darbo stažas, individualūs darbo rezultatai ir pan. Be to, darbdavys privalo užtikrinti, kad dienpinigių dydis būtų konkretus ir iš anksto aiškus. Darbuotojai turi būti tinkamai informuoti, raštu supažindinti su darbovietėje galiojančiais dienpinigių mažinimo kriterijais bei konkrečiais dienpinigių dydžiais dar prieš komandiruotę. Jei dienpinigių suma yra mažinama, darbdavys privalo aiškiai nurodyti priežastis ir kriterijus, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas. Netikslios ar dviprasmiškos formuluotės gali būti pripažintos neteisėtomis. Svarbu pabrėžti, kad dėl mažesnių dienpinigių taikymo darbdavys negali susitarti tiesiogiai su darbuotoju darbo sutartyje. Tokie susitarimai galimi tik per kolektyvinę sutartį arba vietinius norminius teisės aktus, priimtus darbdavio iniciatyva. Šalies teismų praktikoje išaiškinta (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024), kad jeigu dienpinigių mažinimas nėra aiškiai reglamentuotas ar jie sumažinti pagal ne objektyviai komandiruoto darbuotojo išlaidas mažinančius kriterijus, darbuotojui turi būti mokama visa maksimali Vyriausybės nustatyta suma.
13. Nagrinėjamo ginčo gi atveju, darbdavys, teismo bylos ieškovė, lokaliniu teisės aktu nustatė mažesnius nei LRV nutarimu nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžius, atitinkamai 50, 80 ir 100 proc., pagal darbo pobūdį, - mažesnį darbo krūvį bei mažesnį darbo sudėtingumą. Teismo vertinimu, darbdavio pasirinkti kriterijai šiuo atveju niekaip neįtakoja konkretaus darbuotojo komandiruotėje patiriamų išlaidų dėl darbo ne gyvenamojoje ir (ar) įprastinėje darbo vietoje, tokio ryšio byloje nesugebėjo pagrįsti ir ieškovės atstovas. Akivaizdu, kad ieškovės pasirinkti kriterijai galėtų būti vertinami pagrįstais, tinkamais jam nustatant darbo užmokesčio dydį, kaip atlygį už darbuotojo atliekamos darbo funkcijos apimtis ir sudėtingumą, tačiau šio teismo vertinimu, yra netinkami LRV nutarimu patvirtinto aprašo 2 punkto kontekste. Iš to seka išvada, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju darbdavys, teismo bylos ieškovė, įgyvendindama jai LRV nutarimu suteiktą delspinigių mažinimo teisę, vietiniame (lokaliniame) teisės akte tai padarė netinkamai, ne pagal LRV nutarimu patvirtinto aprašo reikalavimus bei jį aiškinant suformuotą teismų praktiką, todėl dienpinigių mažinimas negali būti įvertintas teisėtu ir pagrįstu. O padarius tokią išvadą, pagal suformuotą teismų praktiką darbuotojui pripažintina teisė į 100 proc. LRV nutarimu numatytų maksimalių dienpinigių ( 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024 ir kt.).
14. Pagal bylos duomenis (komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius) 100 proc. nuo LRV nutarimu patvirtintų maksimalių dienpinigiai darbuotojui, teismo bylos atsakovui, sudarė 4225,10 Eur, faktiškai darbuotojui buvo apskaičiuota ir išmokėta 2588,36 Eur (punktas 7). Iš čia seka, kad darbuotojo paskutinę darbo dieną buvo ir tebeegzistuoja dienpinigių įsiskolinimas, lygus 1636,74 Eur (4225,10 – 2588,36).
15. Dėl darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Jau minėta (punktas 9), kad ieškovė atsakovo darbo laiką apskaitė atitinkamai 19 faktiškai dirbtų dienų per lapkritį ir 12 faktiškai dirbtų dienų per gruodį. Vienok priskaičiuodama atsakovui darbo užmokestį už tą patį laiką, jį lapkričio mėnesį paskaičiavo už 17 dirbtų dienų, o gruodį – už 11 dirbtų dienų. Šio neatitikimo teismui ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti. Suminė darbo laiką apskaita nagrinėjamu atveju nepanaikina pareigos darbdaviui mokėti darbuotojui darbo užmokestį už tiek dienų, kiek jis faktiškai dirbo, nepriklausomai nuo to, ar šis buvo aprūpintas darbu (faktiškai dirbo) visas 8 darbo valandas, ar mažiau. Darbuotojas, teismo bylos atsakovas, reikalavimą priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą grindžia jo vairuotojo kortelės (elektroninės jo darbo ir poilsio laiko apskaitos) duomenimis, kurie rodo, kad 2023 m. lapkričio mėnesį jis, atsakovas, dirbo 20 dienų, o gruodį – 14 dienų (2 t., b. l. 45-47). Teismų praktikoje įrodymais pagal liečiamumo ir leistinumo kriterijus pripažįstami faktiniai duomenys, ypač kuomet jie patvirtina (paneigia) priešingas aplinkybes (konkuruoja) (CPK 178 straipsnis), vertinami pagal duomenų pakankamumo bei tikimybių pusiausvyros taisykles, iš kurių išplaukia, kad teismas gali pripažinti (konstatuoti) vieną ar kitą įrodinėtiną aplinkybę byloje nustatyta, jeigu visuma faktinių duomenų leidžia ją vertinti labiau tikėtina, nei kad būtų priešingai (CPK 183 straipsnio 1 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas vairuotojo kortelės duomenis vertina įrodymu, kurio patikimumas dėl objektyvios prigimties abejonių, priešingai nei suinteresuoto ginčo rezultatu darbdavio apskaita, nekelia. Todėl teismas sprendžia, kad darbuotojui turėjo būti priskaičiuota darbo užmokestis : už lapkričio mėn. – 1022,70 Eur, o už gruodžio mėn. – 682,12 Eur (atsakovo atstovės pateikti skaičiavimai, kurie buvo patikrinti tiek DGK, tiek teismo, ir pripažįstami teisingais), tuo tarpu faktiškai atsakovui už lapkričio mėn. buvo sumokėtą 998,08 Eur, o už gruodį – 588,25 Eur, iš ko seka, kad darbuotojo paskutinę darbo dieną (atleidimo iš darbo dieną) buvo neišmokėta 118,49 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (1022,70+682,12) – (998,08+588,25).
16. Dėl galutinio įsiskolinimo dydžio. Pagal bylos duomenis (punktas 9) teismas nustatė, kad per visą atsakovo darbo pas bylos ieškovę laiką šiam buvo išmokėta (pervesta į banko sąskaitą) 4961,33 Eur darbo užmokesčio (įskaitant atostoginius) ir komandiruočių dienpinigių. Darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per šį laiką turėjo sudaryti 2454,07 Eur (2335,58 Eur (darbdavio faktiškai priskaičiuota ir išmokėta suma) + 118,49 Eur nepriemoka už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), o dienpinigiai – 4225,10 Eur (100 proc. nuo LRV nutarimu patvirtintų maksimalių) (punktas 14). Tokiu būdu darbuotojas, teismo bylos atsakovas, turėjo teisę gauti, o darbdavys, teismo bylos ieškovė, - pareigą jam išmokėti ne vėliau kaip paskutiniąją šio darbo (atleidimo iš darbo) dieną, 6679,17 Eur (2454,07 + 4225,10) su darbo santykiais susijusių išmokų, atskaičius mokesčius. Tokiu būdu galutinė įsiskolinimo suma apskaičiuojama – 1717,84 Eur (6679,17 – 4961,33) (atskaičius mokesčius), kuri, patenkinant darbuotojo priešieškinį, priteistina jam iš darbdavio, teismo bylos ieškovės.
17. Dėl darbuotojo, teismo bylos atsakovo, teisės į DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Minėta norma įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nagrinėjamo darbo ginčo atveju vidutinis atsakovo (darbuotojo) darbo užmokestis per 1 mėnesį sudarė 1625,40 Eur, su juo neatsiskaityta daugiau nei 6 mėn. laiką, todėl bendra tvarka netesybos sudarytų 1625,40 Eur x 6 mėn. = 9752,40 Eur. Paminėto teisinio reguliavimo imperatyvumas suponuoja išvadą, kad netesybos privalomos sumokėti, jeigu neatsikaityta dėl aplinkybių, priežasčių, už kurias nėra atsakingas darbuotojas, tačiau jų dydis pagal teismų praktiką gali būti sumažintas, jeigu visos sumos išieškojimas nebūtų proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas darbdavio veiksmams, uždelsimo atsiskaityti priežastims ar kt. aplinkybėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys, 1.138 straipsnio 2 punktas). Darbo ginčą privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjusi darbo ginčų komisija išieškotiną netesybų sumą sumažino daugiau nei perpus ir buvo nutarusi išieškoti 4000 Eur netesybų sumą. Kadangi nagrinėjamu atveju su darbuotoju nėra tinkamai atsiskaityti ne dėl jo kaltės (jis nėra atsakingas už aplinkybes, dėl kurių tai nebuvo padaryta laiku), neatsiskaityta yra daugiau nei 15 mėn., t. y. maksimalus išieškotinas laikas (6 mėn.) viršytas daugiau nei dukart, darbdavys, teismo bylos ieškovas, be pateisinamų priežasčių ne tik 15 mėn. uždelsė tinkamai atsiskaityti su darbuotoju, bet ir be jokių pateisinamų priežasčių 10 mėnesių nevykdė darbo ginčų komisijos sprendinio 1625,40 Eur sumą išieškoti skubiai (nelaukiant DGK sprendimo įsiteisėjimo). Visuma šių aplinkybių neleidžia netesybas mažinti labiau, nei tai buvo padaryta darbo ginčų komisijos. Teismo vertinimu, 4000 Eur suma netesyboms bus nagrinėjamoje situacijoje tiek proporcinga darbdavio veiksmams, uždelsimo laikui bei kt., kas paminėta, tiek teisinga, protinga ir sąžininga darbuotojo atžvilgiu bei atitiks ir viešajam interesui darbo santykių ginčuose.
18. Tokiu būdu darbdavio ieškinys visiškai atmestinas, o darbuotojo priešieškiniu kvalifikuojamame atsiliepime į ieškinį išdėstyti reikalavimai patenkintini visiškai. Sprendimo dalis dėl susijusių su darbo santykiais išmokų priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1625,40 Eur (suma nurodoma neatskaičius mokesčių), perduotina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
19. Bylos duomenimis ieškovė procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 129 Eur valstybei privalomo žyminio mokesčio, b) 2480,50 Eur advokatui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Savo ruožtu atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 2000 Eur advokatui už konsultacijas, procesinių dokumentų byloje parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Kadangi šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys visiškai atmetamas, atsakovui pripažįstama procesinė teisė į visų jo patirtų bylos procese išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis) šioje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 straipsniais, taip pat 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7 ir 8 dalimis,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“ ieškinį atsakovui R. K. atmesti.
Atsakovo R. K. priešieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“, juridinio asmens kodas 304437477, buveinės adresas – Gėlių g. 2, Serdokų km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) : 1) vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika eurų 84 ct. (1717,84 Eur) išmokų, susijusių su darbo santykiais (suma nurodoma atskaičius mokesčius); 2) keturis tūkstančius eurų (4000 Eur) (suma nurodoma neatskaičius mokesčių) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“, juridinio asmens kodas 304437477, buveinės adresas – Gėlių g. 2, Serdokų km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., atsakovo R. K. įgaliotajam atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, buveinės adresas – Labdarių g. 5, Vilniaus m., du tūkstančius eurų (2000 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimo dalį dėl susijusių su darbo santykiais išmokų priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 40 ct. (1625,40 Eur) (suma nurodoma neatskaičius mokesčių), perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.