Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TRANSRIVA“, prašydamas priteisti iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 5 056,66 Eur (neto) sumą, iš kurios 218,48 Eur yra darbo užmokesčio nepriemoka ir 4 838,18 Eur yra dienpinigių nepriemoka, bei netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, pagal 2023 m. gegužės 31 d. darbo sutartį. Atsakovė jį atleido 2023 m. gruodžio 19 d. ir iki šiol pilnai neatsiskaitė. Nesulaukęs apmokėjimo iš atsakovės, jis teikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai (toliau – ir darbo ginčų komisija), kuri 2024 m. vasario 29 d. sprendimu jo prašymą atmetė.

1.2. Anot ieškovo, atsakovė jam turėjo išmokėti 5 708,68 Eur (atsakovė atleido ieškovą 2023 m. gruodžio 19 d., tačiau paskutinis mokėjimas buvo 2023 m. gruodžio 1 d.), netinkamai apskaičiavo darbo laiką už 2023 m. birželio, liepos, spalio, lapkričio mėn., todėl susidarė 218,48 Eur nepriemoka už šiuos mėnesius. Ieškovo vertinimu, atsakovė turėjo jam skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100 procentų) dienpinigių dydžius. Ieškovas akcentavo, kad nei su dienpinigių mokėjimo tvarka, nei su komandiruočių įsakymais nebuvo supažindintas, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad dienpinigių mokėjimo tvarka ieškovui realiai buvo pateikta. Ieškovo teigimu, remiantis teismų suformuota praktika (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-325-1162/2023, įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-945/2024), nesant kolektyvinės sutarties, darbo sutartyje šalys turėjo susitarti dėl konkretaus sumažinto dienpinigių dydžio, o nesant tokio susitarimo darbdaviui tenka pareiga mokėti Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius. Atsakovė, priimdama vietinį norminį teisės aktą, neįvykdė pagrindinės dienpinigių mažinimo sąlygos, t. y. nesant išrinktos darbo tarybos ar kitų darbuotojų atstovų, su kuriais galėtų būti vykdoma informavimo ir konsultavimo procedūra, neįvykdė šios informavimo ir konsultavimo procedūros ir neturėjo teisės ieškovui dienpinigius apskaičiuoti taikydama mažesnius dienpinigių dydžius, dienpinigius mažinti galėjo tik esant suderintai abiejų darbo santykių šalių valiai. Ieškovas nurodė, kad atsakovės pateikti dienpinigių mažinimo kriterijai nėra objektyvieji, be to, dienpinigių mažinimo kriterijai nesuderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Ieškovo teigimu, atsakovės pateiktas lokalinis teisės aktas apie dienpinigių mokėjimo tvarką neatitinka teisės aktui keliamų reikalavimų.

1.3. Ieškovo skaičiavimu, jam turėjo būti iš viso išmokėta 15 164,68 Eur (neto) suma, kurią sudaro: 5 708,68 Eur (neto) darbo užmokestis, 9 406,00 Eur dienpinigių ir 50,00 Eur komandiruotės sąnaudos. Atsakovė yra išmokėjusi 10 108,02 Eur sumą, todėl neišmokėta suma iš viso sudaro 5 056,66 Eur (neto), iš kurių 218,48 Eur yra darbo užmokesčio nepriemoka ir 4 838,18 Eur yra dienpinigių nepriemoka. Ieškovas, akcentuodamas, kad darbo bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, nurodė, kad žodinio ieškovo ir atsakovės susitarimo pagrindu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka, nes ieškovui turėjo būti skaičiuojamas atlyginimas už darbą, taikant 82,00 Eur įkainį per dieną. Be to, anot ieškovo, šioje byloje nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovė pagal DK 147 straipsnio 2 dalį privalo sumokėti ieškovui netesybas.