Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas P. K. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo priteisti ieškovui iš UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1 890,48 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, bei netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nurodė, kad ieškovas P. K. dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutartį Nr. 743. Darbo sutartimi nustatytas mėnesinis atlyginimas: 1,65 koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išmokant darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Taip pat darbo sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad šalys susitaria ir darbuotojas sutinka, jog kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymus. Vis dėlto, ieškovas ir atsakovė buvo sudarę žodinį susitarimą dėl apmokėjimo už komandiruotes, t. y. 1) komandiruotė nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. sausio 23 d., kas sudaro 77 komandiruotės dienas, po 62 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (4 774 Eur); 2) komandiruotė nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 3 d., kas sudaro 126 komandiruotės dienas, po 62 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (7 812 Eur); 3) komandiruotė nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., kas sudaro 84 komandiruotės dienas, po 67 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (5 628 Eur); 4) komandiruotė nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d., kas sudaro 51 komandiruotės dienas, po 85 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (4 335 Eur). Už aukščiau paminėtas komandiruotes ieškovui priskaičiuota 22 549 Eur su darbo santykiais mokėtinų sumų (4 774 Eur + 7 812 Eur + 5 628 Eur + 4 335 Eur). Tuo tarpu iš 2020 m. lapkričio 6 d. komandiruotės įsakymo matyti, kad už 77 komandiruotės dienas ieškovui priskaičiuota 2 435 Eur, kas sudaro 31,62 Eur (2 435 Eur/77 komandiruotės dienos) už komandiruotės dieną (parą), t.y. dvigubai mažiau, nei šalys tarėsi faktiškai. Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. komandiruotės įsakymo matyti, kad už 84 komandiruotės dienas ieškovui priskaičiuota 3 125 Eur, kas sudaro 37,20 Eur (3 125 Eur/84 komandiruotės dienos) už komandiruotės dieną (parą), t.y. vėl dvigubai mažiau, nei šalys tarėsi faktiškai. Iš 2022 m. sausio 14 d. komandiruotės įsakymo matyti, kad už 51 komandiruotės dieną ieškovui priskaičiuota 1 928 Eur, kas sudaro 37,80 Eur (1 928 Eur/51 komandiruotės diena) už komandiruotės dieną (parą), t.y. vėl dvigubai mažiau, nei šalys tarėsi faktiškai. Atsakovė už paminėtą laikotarpį sumokėjo ieškovui 20 658,52 Eur sumą. Atsakovė liko skolinga ieškovui 1 890,48 Eur sumą (22 549 Eur priskaičiuota suma - 20 658,52 Eur išmokėta suma). Tolimųjų reisų sferoje yra įprasta aptarti darbo užmokestį per dieną, nepaisant to, kad oficialiai tokio susitarimo negalima įtvirtinti, kadangi tokį susitarimą draudžia teisės aktai, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnis numato, kai dirbama komandiruotės sąlygomis turi būti išskirtas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Taigi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tolimųjų reisų vairuotojai įsidarbindami siekia žinoti konkretų darbo užmokestį per dieną, kad būtent tokiu būdu tikėtina skaičiuoja savo darbo užmokestį. Visgi atsakovė, atsakinga už tinkamą susitarimų dėl užmokesčio už darbą (darbo užmokestis ir dienpinigiai) sudarymą ir jų įforminimą, tinkamai neįformino su ieškovu sudarytų žodinių susitarimų dėl atsiskaitymo už komandiruotes. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu. Būtent atsakovė, kaip darbdavys, turi pareigą įrodyti, jog ji supažindino ieškovą, t. y. darbuotoją, su komandiruočių įsakymais. Su nei vienu komandiruotės įsakymu ieškovas nebuvo supažindintas raštu. Byloje pateikti komandiruočių įsakymai darbo santykių su ieškovu galiojimo laikotarpiu įrodo, kad nei viename nėra ieškovo parašo. Akivaizdu, jog ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, neturėdamas informacijos, t.y. nesusitaręs su atsakove žodžiu dėl mokėtino užmokesčio už darbą, nebūtų vykęs į komandiruotę, juolab nebūtų sutikęs vykti į komandiruotę už tokį užmokestį, kuris nurodytas ieškovės pateiktuose komandiruotės įsakymuose, nes faktiškai komandiruotės įsakymuose skaičiuojamų dienpinigių užsienio valstybėje nepakanka net elementariems būtiniems žmogiškiems poreikiams patenkinti. Darbo sutarties 6.1 punktas yra aiškintinas darbuotojo naudai, nes tokia nuostata darbuotojui – trečiosios valstybės piliečiui – yra objektyviai nesuprantama ir negalinti atitikti jo valios. Juolab darbuotojui nėra žinomi jokie kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie minimi ir Darbo sutarties 6.1 punkte. Todėl nesant ieškovo sutikimo gauti mažesnius dienpinigius negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, darbuotojui turėjo būti mokami maksimalūs dienpinigių dydžiai, numatyti minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, juolab ne mažesnis užmokestis už darbą, nei šalys tarėsi faktiškai. Vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatomis, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 6.2 punkte buvo nustatyta, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, visas darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir kompensacijos bus išmokami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Atitinkamai, aukščiau nurodyti su darbuotojo darbo santykiais susijusių išmokų skaičiavimai patvirtina, kad ne vėliau nei darbuotojo darbo sutarties pasibaigimo dieną, darbdavys turėjo pareigą išmokėti darbuotojui iš viso 22 549 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, tačiau to nepadarė, todėl ieškovui priteistinas ir DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybų dydis.