Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-379-544/2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09573-2015-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-604-452/2016 dėl antstolio M. A. veiksmų, išieškotojas - (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis pareiškėjos skundo dėl antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/0174 pripažinimo neteisėtu netenkino ir netaikė skolininkės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdomosios bylos sustabdymo. Nurodė, kad sustabdžius vykdymo veiksmus byloje būtų pažeisti išieškotojo interesais, kad vykdomasis dokumentas turi būti įvykdytas ir skola grąžinta per įmanomai trumpiausią laiką. Pabrėžė, kad antstolio veiksmai, kuriais buvo areštuotos įmonės sąskaitos, buvo teisėti, nes, skolininkei neįvykdžius antstolio nurodymo sumokėti skolą per 10 dienų, pagal nustatytą vykdymo tvarką ir galiojančius įstatymus teisėtai buvo pritaikytos priverstinės vykdymo priemonės.

Pirmosios instancijos teisme 2015 m. gruodžio 10 d. buvo gautas antstolio M. A. persiųstas patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą bei vykdomoji byla, o 2015 m. gruodžio 15 d. – papildytas skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodyta, jog bendrovė Panevėžio miesto apylinkės teismui yra pateikusi prieštaravimus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-8812-902/2015, kurio pagrindu pradėtas virš minėtas išieškojimas, su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Vertino, jog panaikinus galimai neteisėtus teismų sprendimus gali nebebūti galimybės regreso tvarka susigrąžinti nepagrįstai išieškotas piniginių sumas iš išieškotojo, nes nebebus galimas sprendimo įvykdymo atgręžimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 str.), arba toks lėšų susigrąžinimas gali būti labai apsunkintas dėl galimų nesąžiningų išieškotojo veiksmų. Taip pat nurodė, jog išieškoma pinigų suma yra pakankamai didelė, dėl ko siekia, kad būtų areštuotos ne piniginės lėšos, bet kitas įmonės turtas. Nurodė, kad dėl vykdomo išieškojimo įmonė gali bankrutuoti, nes nebegali vykdyti atsiskaitymų. Mano, kad vykdymo veiksmų sustabdymas iki virš minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo yra būtinas siekiant apginti skolininko interesus nuo neteisėtai vykdomų skolos išieškojimo procedūrų. Be to, siekiant užkirsti kelią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradusiai žalai padidėti, antstolis įpareigotinas grąžinti iš depozitinės sąskaitos areštuotas pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Pareiškėja kartu nurodo ir tai, jog antstolis iki skundžiamų patvarkymų priėmimo jau buvo areštavęs skolininko turtą, todėl pažeidė CPK 675 str. 2 d. nustatytą draudimą, kad negalima areštuoti iš esmės daugiau turto, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą areštuoti jos lėšas bei atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į antstolio padarytus teisės aktų pažeidimus, neįvertinto aplinkybės, kad antstolis pažeidė vykdymo proceso principą, jog, atliekant vykdymo veiksmus bei ginant išieškotojo interesus, skolininko teisės ir teisėti interesai neturi nukentėti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pateiktus procesinius dokumentus, o taip pat susipažinęs su vykdomąja byla, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis M. A. vykdo išieškojimą Kreditoriaus naudai iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01704, užvestoje pagal 2015 m. spalio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės Kreditoriui priteista 3072,60 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakyme nurodyta, kad jis įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Kreditoriaus pareiškimo, 2015 m. spalio 6 d. teismo įsakymo ir teismo pranešimo kopijos skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktos 2015 m. spalio 15 d. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 5 d. Teismo įsakymas vykdymui antstolio M. A. kontoroje buvo gautas 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 4 lapas). 2015 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei apskaičiavo vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 5, 6 lapai). Aptariami dokumentai pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteikti 2015 m. lapkričio 26 d. (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 7 lapas). 2015 m. gruodžio 2 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus, kadangi dėl nepalankiai susiklosčiusių verslo aplinkybių bendrovė turi finansinių sunkumų, kitų finansinių įsipareigojimų (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 8 lapas). 2015 m. gruodžio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas 3363,60 Eur sumai (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 17 lapas). 2015 m. gruodžio 7 d. jo kontoroje buvo gautas skolininkės skundas dėl nepagrįsto vykdomosios bylos nesustabdymo (3 bylos lapas), o 2015 m. gruodžio 9 d. – prašymas panaikinti areštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms, nes yra kito areštuotino turto (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 17, 18 lapai). Atsižvelgiant į tai, antstolis M. A. 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Kartu nurodė, jog priverstinės vykdymo priemonės, t. y. piniginių lėšų areštas, buvo pritaikytos visiškai pagrįstai, kadangi skolininkė neįvykdė raginimo sumokėti skolą per nustatytą laikotarpį (2 bylos lapas). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo CPK 626 ar 627 str. nustatyta tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus, o, be to, antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 626 ar 627 str. numatytų pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. įsakymas, kurio pagrindu iš skolininkės priteista skola kreditoriui, yra galiojantis ir nepanaikintas, o pareiškėjos prašymas dėl prieštaravimų priėmimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo yra atmesti įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi. Be to, skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama antstoliui M. A. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo, jį pagrindė tik susiklosčiusiomis nepalankiomis finansinėmis aplinkybėmis (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 8 lapas). Taigi šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, gali būti pakeistas ar panaikintas.

Nors apeliantė tvirtina, kad antstolio areštuota pinigų suma jai yra itin žymi ir jos negrąžinimas įmonę prives prie bankroto, tačiau pačios skolininkės antstoliui pateikti bei iš viešosios erdvės gauti duomenys tokios išvados daryti neleidžia, kadangi pagal 2014 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaitą vien pardavimo pajamos sudarė net keliolika milijonų litų (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 10 lapas), 2015 m. birželio 8 d. apdraustųjų asmenų skaičius buvo 106 (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 11 lapas), Sodrai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 7 d. išmokų suma viršijo 92 tūkstančius Eur (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 12 lapas), o 2016 m. sausio 27 d. pagal pačios skolininkės viešai patiktus duomenis ji disponavo 27 automobiliais, kurių 9 jai priklauso, o 18 buvo išperkamų arba nuomojamų (http://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo veiksmų sustabdymas neatitiktų kreditoriaus (išieškojimo) interesų, vykdymo proceso tikslų ir įstatymo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 627 str. 1 d. 6 p. numatytas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą. Šis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas nėra privalomas. Iki to laiko, kuomet buvo priimtas antstolio patvarkymas areštuoti pareiškėjos lėšas, vykdomosios bylos teismas išreikalavęs nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2015 m. gruodžio 10 d., t. y. nuo tada, kai antstolis vykdomąją bylą kartu su patvarkymu atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui, būtų buvę atlikti kokie nors vykdymo veiksmai.

Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas veiksmus vykdomojoje byloje, elgėsi neteisėtai, kad jis, vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino skolininkės teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, jog pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad, atlikdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis esmingai pažeidė jo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad vienas iš vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį atsižvelgti ne tik į išieškotojo, tačiau ir į kitų proceso dalyvių, įskaitant ir skolininką, teises bei teisėtus interesu, tačiau pabrėžtina, jog vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str. 2 d.), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog vykdymo procesas gali sukelti labiau neigiamas pasekmes skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, negu jos yra sukeliamos visiems kitiems skolininkams, kai atliekamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Kadangi pati apeliantė skunde dėsto esminius vykdymo proceso principus, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad ji tinkamai suvokia ir supranta vykdymo proceso normas bei savo pareigas šiame procese.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodė, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Skolininkės interesai ir įstatymo reikalavimai dėl to, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pinigines lėšas, o ne į kitą turtą, nebuvo pažeisti, nes CPK 665 str. 2 d. numato, kad išieškant iš skolininko juridinio asmens antrąja eile pirmiausia išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų. CPK 665 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog antstolio veiksmai areštuojant skolininkės, kuri yra juridinis asmuo, lėšas, o ne kitą turtą, nepažeidžia nei CPK, nei Antstolių įstatymo reikalavimų. Be to, pati pareiškėja, pateikdama antstoliui prašymą panaikinti areštą sąskaitoms, nenurodė konkretaus turto, kuris nebūtų suvaržytas dėl kitų kreditorių reikalavimų užtikrinimo ir į kurį be žalos vykdymo procesui ir išieškotojo interesams būtų galima nukreipti išieškojimą (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01704 18 lapas, 5 – 8 bylos lapai).

Taip pat nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad buvo padarytas esminis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, kadangi į pareiškėjos 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktą prašymą stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01704 nebuvo atsakyta. 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis M. A. nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus yra nepagrįstas ir nurodė tokio sprendimo motyvus. Aplinkybė, kad antstolio patvarkymas buvo priimtas po to, kai pareiškėja 2015 m. gruodžio 7 d. papildomai pateikė ir skundą, kuriame subjektyviai vertino, kad antstolis jau yra atsisakęs tenkinti jos prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo, o papildomas patvarkymas, kaip tai numatyta CPK 510 str., nebuvo priimtas, nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, jog antstolis išvis nepateikė motyvuoto atsakymo į reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodoma antstolio atsiliepime į pateiktą atskirąjį skundą, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 str. 5 d. jis į apeliantės prašymą privalėjo raštu atsakyti ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų, todėl 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nepraleisdamas įstatyme numatyto 14 darbo dienų termino. Galimi formalūs skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 328 str.), juo labiau, kad minėti pažeidimai neužkirto kelio pateikti skundus tiek antstoliui, tiek teismams.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolos Kreditoriui nepagrįstumu, su prieštaravimų dėl teismo įsakymo pavėluoto pateikimo priežastimis ir jų svarbumu, kadangi šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas, o, be to, šie argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-8812-902/2015 ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2S-192-755/2016.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.