- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-751-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03007-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5772-940/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovės E. K. 1 320,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 57,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 28 d. kreipimosi į teismą dienos, 11,12 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1 320,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 557,85 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,41 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. sausio 21 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės E. K. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai 1 320,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 57,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.), 104,48 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,41 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 28 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 485,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,70 Eur žyminį mokestį, 153,20 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovė E. K. gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K978026078, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties dėl mokėjimo datos keitimo (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei 36 mėnesių laikotarpiui suteiktas 1 500 Eur dydžio kreditas (metinė palūkanų norma – 11,12 proc.), paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 270,84 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 104,48 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 1 875,32 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. liepos 20 d. Atsakovė savalaikiai nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstą raginimą, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 20 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. gegužės 26 d. nutraukė.
5. Teismas sprendė, kad byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 320,24 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkintinas.
6. Atsižvelgęs į naujausią kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovės reikalavimą dėl 57,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties nutraukimo (už 328 dienas) teismas tenkino, o reikalavimą dėl likusios 0,35 Eur palūkanų dalies atmetė, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po Sutarties nutraukimo. Ieškovės reikalavimą dėl 11,12 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas taip pat atmetė, kadangi Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra.
7. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 557,85 Eur tarpininkavimo mokestį, teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 104,48 Eur ir ši suma įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovės mokamas nepriklausomai nuo to ar ji tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies ir priteisė 104,48 Eur tarpininkavimo mokesčio.
8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl netesybų priteisimo pavėluoto įmokų mokėjimo pagal vartojimo kredito sutartį atvejais taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 123,97 Eur (((1 320,24 Eur + 57,20 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovei netinkamai vykdant sutartį. Apibendrinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 453,37 Eur šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, su suma negali būti priteisiama, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3,41 Eur sutartines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkino.
9. Teismas taip pat konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 1 485,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė AB „Neo Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovės E. K. 11.12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 1 320,24 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 20 d.), 11.12 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 1 320,24 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 244 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
11. Nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimo už akių dalį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.
12. Pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek Sutarties sudarymo dieną, tiek trys dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Apeliantei pateikus ieškinį teisme, nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus bei nebuvo suteiktas terminas susipažinimui su naujuoju precedentu, ieškinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento. Nurodo, kad visiškai priešinga situacija būtų, jeigu apeliantė dabar kreiptųsi į teismą su identišku ieškiniu, kadangi jau yra susipažinusi su aktuliu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, taip pat praėjo protingas terminas, kurio pakako apeliantei savo procesinius dokumentus suderinti su naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu.
13. Apeliantės nuomone, toks apeliantės pastatymas prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant apeliantei protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantui priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.
14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
16. Apeliacijos objektas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės AB „Neo Finance“ reikalavimas dėl 11.12 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 320,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Ginčo dėl likusios sprendimo dalies nėra ir apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neskundžiamos sprendimo dalies nepasisako.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 4 d. AB „Neo Finance“ ir atsakovė E. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K978026078, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties dėl mokėjimo datos keitimo, pagal kuriuos apeliantė AB „Neo Finance“ suteikė atsakovei 1 500 Eur kreditą, o atsakovė E. K. įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, sumokėti 270,84 Eur dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 11.12 proc.), 104,48 Eur tarpininkavimo mokestį bei vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus iki 2022 m. liepos 20 d. Sutartis 2020 m. gegužės 20 d. vienašaliu AB „Neo Finance“ pranešimu buvo nutraukta nuo 2020 m. gegužės 26 d. dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, kildinamus iš vartojimo kredito sutarties, atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės E. K. 11.12 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, motyvuodamas tuo, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., o pagal naujausią kasacinio teismo išaiškinimą, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl po sutarties nutraukimo, šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas.
19. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, jau po ieškinio padavimo, o tiksliau – nuo 2020 m. gegužės 25 d., kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pasikeitė kasacinio teismo praktika, susijusi pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo praktika (iki kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties pelno (mokėjimo) palūkanos paprastai būdavo priteistinos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo momento, nepaisant aplinkybės, ar sutartis, įpareigojanti šalis, buvo pasibaigusi ar ne, o po aptartos kasacinio teismo nutarties priėmimo išaiškinta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį neskaičiuojamos). Tokia aplinkybė sąlygojo tai, jog ieškinio padavimo momentu galiojo vieni kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais ir buvo grindžiamas ieškinys, o sprendimo priėmimo momentu jau egzistavo kita kasacinio teismo praktika. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu pasikeitus kasacinio teismo praktikai, pirmosios instancijos teismas nesuteikė papildomo termino susipažinti su precedentu ir, atsižvelgiant į naujus kasacinio teismo išaiškinimus, patikslinti ieškinio reikalavimų.
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais bei atmeta juos kaip nepagrįstus. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aptarta teisės norma įtvirtina vadinamąjį teisminį precedentą. Teisminis precedentas teismų praktikoje reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2018, 37 punktas). Visgi, nei CPK 4 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos ar kiti įstatymai bei teisės aktai nenumato precedentų konkurencijos taisyklių. Precedentų konkurencijos taisyklės išplėtotos teismų praktikoje, t. y. teismų precedentų formavimas yra nuolatinis procesas, teismų praktika formuojama byla po bylos, ji plėtojama ir tobulinama, atsižvelgiant į kiekvienoje byloje kylančius naujus faktinio pobūdžio aspektus ir atsakant į naujus iškeltus teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020, 37 punktas).
21. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 30 punktas).
22. Bylos kontekste kilo precedento galiojimo (taikymo) laiko aspektu klausimas, t. y. ar kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas gali būti taikomas tais atvejais, kai ieškinys buvo teismui paduotas ir priimtas iki naujojo precedento priėmimo. Teisėjų kolegija, pasisakydama aptartu klausimu, pažymi, jog, bendroji taisyklė yra ta, kad teismas paprastai taiko naujesnį laiko atžvilgiu precedentą. Nagrinėju atveju ginčo nėra dėl to, kad kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas laiko atžvilgiu yra naujesnis, nei tie, kuriais remtasi ieškinyje. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas naujesnį, o ne senesnį precedentą, nuo bendrosios precedento konkurencijos laiko aspektu taisyklės nenukrypo.
23. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baigiamieji aktai (sprendimai, nutartys, nutarimai) skelbiami Teisės aktų registre. Iš Teisės aktų registro matyti, jog kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Teisės aktų registre buvo paskelbta 2020 m. birželio 2 d. Tokia aplinkybė reiškia, kad nuo 2020 m. birželio 2 d. kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluoti precedentai buvo paskelbti oficialiai šalies mastu. Paskelbus teisės aktą oficialiai nustatyta tvarka imama domėn konstitucinė maksima, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).
24. Bylos duomenimis, ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovei, pirmosios instancijos teisme gautas 2020 m. gegužės 28 d., o priimtas 2020 m. birželio 1 d. teisėjo rezoliucija. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei būtų objektyviai sukliudyta ar jai būtų neįmanoma susipažinti su nauju precedentu. Priešingai, ieškovė nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. (skundžiamo sprendimo priėmimo) turėjo daugiau nei pakankamai laiko, kad atsižvelgtų į teisminės jurisprudencijos (praktikos) pasikeitimus. Juolab, kad patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinius išnagrinėtose ankstesnėse bylose dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo pagal kredito sutartis, analizuojama kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 jau ne kartą buvo cituota priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-16964-566/2020; Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12721-886/2020; Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6676-1079/2020; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5443-1115/2020). Aptarta aplinkybė rodo, kad naujojo, bylai aktualaus, kasacinio teismo precedento taikymas ieškovei negalėjo būti nežinomas ar siurprizinis.
25. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Teismo sprendimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 7 d., todėl, paskelbus kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent sprendimo priėmimo momentu galiojusiu precedentu.
26. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog nepaisant to, kad precedentas neegzistavo priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme (šioje byloje precedentas priimant sprendimą jau egzistavo) ir teikiant apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis laiko atžvilgiu naujesniu precedentu spręsdamas bylą apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 29 punktas). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-492/2015). Tokia aplinkybė rodo, kad teismas, taikydamas teisę, nesaistomas aplinkybės besąlygiškai vadovautis ankstesniais precedentais, kurie egzistavo ieškinio padavimo momentu. Analogiškos pozicijos laikosi ir apygardos teismai, kurie nurodo, kad teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos iki naujo išaiškinimo) (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1461-413/2020, 17 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1711-967/2020, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1696-864/2020, 19 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1676-562/2020, 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1634-967/2020, 12 punktas).
27. Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad naujojo precedento retrospektyvumas pasižymi tuo, kad toks precedentas taikomas bylose, kurios po naujojo precedento teisme dar neišnagrinėtos (žr. Baltrimas, J. Teismo precedentas: Autoritetas ir veikimas. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2017, p. 227-228). Pastebėtina, jog aptariamoje teisės doktrinoje taip pat akcentuojama, kad paprastai naujesnis precedentas dar neišnagrinėtoje byloje turėtų būti taikytinas tuo atveju, jeigu toks precedentas vienokiu ar kitokiu būdu palengvina asmens, kuris yra vartotojas (silpnesnioji šalis), teisinę padėtį (žr. p. 228-229).
28. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitusi ankstesnę praktiką, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių buvo privaloma. Priešingai, nei teigia apeliantė, aptariamu atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tiek materialiesiems, tiek procesiniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki skundžiamo sprendimo už akių priėmimo, neturi įtakos tokios aplinkybės, kaip ieškinio pateikimo ar sutarties sudarymo laikas bei galiojusi kitokia kasacinio teismo praktika.
29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti pelno (mokėjimo) funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu nebuvo suformulavusi reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimų turinio, ji aiškiai įvardijo prašanti priteisti negrąžintą kredito dalį, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tarpininkavimo mokestį bei procesines palūkanas.
30. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad vienas esminių civilinių proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad, šalys vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi šalys procese turi plačią autonomiją. Asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka.
31. Nagrinėjamu atveju abi šalys civilinės bylos nagrinėjimo procese dalyvavo lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, ieškovė buvo atstovaujama advokato, tačiau 2020 m. gegužės 28 d. pareiškusi ieškinį teisme, kasaciniam teismui paskelbus naujus išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, patikslinto ieškinio byloje neteikė, nors civilinė byla buvo išnagrinėta tik 2020 m. rugpjūčio 7 d. Civilinėje byloje nebuvo nustatyta rungimosi ir dispozityvumo principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų sudarę pagrindą veikti vienos iš šalių (ieškovės) interesais, patenkinant daugiau jos reikalavimų, negu buvo pareikšta.
32. Apeliaciniame skunde pateikti nauji reikalavimai (priteisti 11.12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 1 320,24 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 20 d.) bei 11.12 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 320,24 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami (CPK 312 straipsnis), juolab atsižvelgiant į tai, kad nurodyti reikalavimai yra reiškiami vartotojo (silpnesniosios šalies) atžvilgiu.
33. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundo argumentus, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Atmetus ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.