- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-558-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- A. D.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria jis buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius vykdymą dvejiems metams nuo teismo nutarties, priimtos dėl šio prašymo, įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad 2011 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 panaikino 2010 m. kovo 3 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą Nr. 2-2268 (16.19) dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo ir pripažino jo teisę pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), padarinius per 2 metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir (ar) pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statybos tinkamu įforminimu. Neįvykdžius minėto įpareigojimo per nustatytą terminą, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį jo lėšomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 teismo sprendimo dalies vykdymas buvo atidėtas iki 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-974-793/2016 – iki 2017 m. vasario 18 d., 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5045-676/2017 – 2 metų laikotarpiui. 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teisės atlikti statinio rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo. 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovo A. D. teisę be bendraturčių sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją. Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos – garažo padarinius, vykdymą iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Pažymėjo, kad po 2020 m. vasario 19 d. teismo nutarties įsiteisėjimo dienos prasidėjo visuotinė pandemija dėl Covid-19, dėl to atsirado ekonominių ir socialinių suvaržymų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas negalėjo įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėjo, kad 2020 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų sutartį su MB „Rodoma“ dėl techninio projekto (savavališkos statybos įteisinimo) dėl garažų paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projekto parengimo (toliau – Projektas). Tačiau paslaugos teikėja MB „Rodoma“ dėl prasidėjusios visuotinės pandemijos ir būsimų statybos normų pakeitimų, susijusių su naujai projektuojamų pastatų energinio efektyvumo didinimu, turėjo iš naujo koreguoti rengiamus kitų klientų projektus, todėl negalėjo laiku parengti Projekto ir gauti statybos leidimo. Dėl šios objektyvios priežasties jis negalėjo įgyvendinti anksčiau suteiktos teisės dėl statybos darbų įteisinimo. Taip pat pažymėjo, kad yra neįgalus, dėl savo amžiaus yra priskiriamas galinčių lengvai ir mirtinai susirgti Covid-19, yra rizikos grupėje, todėl ir dėl šių priežasčių pasibaigus karantinui vasaros viduryje negalėjo suspėti net pradėti paruošiamųjų veiksmų. Be to, rudenį vėl sparčiai ėmė daugėti susirgusiųjų Covid-19, jam buvo pavojinga keliauti toliau nei jo gyvenamoji vietovė. Mano, jog valstybės teisėti lūkesčiai ar interesai (likviduoti savavališką statybą) pratęsus terminą nebus pažeisti, nes šiuo atveju yra valstybei atstovaujančių institucijų sprendimas, jog ginčo statinį (garažą) galima perstatyti pagal projektiniuose pasiūlymuose nurodytus parametrus, todėl nėra tikslinga leisti valstybės lėšas statinio griovimui ir vėliau vėl skirti lėšų jo atstatymui. Atsižvelgdamas į faktinę atitinkamų leidimų gavimo procedūrų trukmę ir niekaip nesibaigiantį karantiną, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti dar dvejiems metams, šį laiką skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, juo prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad savavališka statyba buvo užfiksuota dar 2010 m., per 11 metų laikotarpį pareiškėjas nepašalino savavališkos statybos padarinių, įteisindamas savavališką statinį. Pažymėjo, jog pareiškėjui jau keturis kartus buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas, tačiau per suteiktą terminą pareiškėjas neparengė projektinės dokumentacijos ir negavo statybą leidžiančio dokumento. 2020 m. sausio 3 d. paslaugų sutartis sudaryta tarp M. G. ir MB „Rodoma“, ji, be kita ko, yra be parašų (ant sutarties nėra originalių parašų). Prie teismui pateikto prašymo nėra A. D. įgaliojimo jo vardu sudaryti tokią sutartį. Taip pat iš teismui pateikto elektroninio laiško iš galimo projektuotojo matyti, kad laiškas skirtas taip pat ne A. D.. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, ar sutartis su projektuotoju yra tikrai sudaryta ir yra teisėta. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dar kartą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis ne tik siekia įteisinti savavališką statybą, bet ir realiai pradėjo šį procesą ir gali jį užbaigti parengdamas statinio projektą ir gaudamas statybos leidimą, bet egzistuoja nenumatytos, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės / sunkumai, dėl kurių būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą.
4. Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą, juo prašo iš dalies tenkinti pareiškėjo A. D. prašymą ir atidėti sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui. Nurodo, kad pareiškėjas A. D. yra atlikęs įvairius veiksmus, siekdamas pasinaudoti galimybe įteisinti garažo antstatą. 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu už akių leido A. D. atlikti statinio rekonstravimą be kitų bendraturčių sutikimo. Taigi šiuo metu pareiškėjas turėtų parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjo teiginiai, kad per pastaruosius metus pareiškėjas nesugebėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių, yra tikėtini. Pareiškėjui yra 70 metų, jis yra neįgalus ir gyvena kitoje savivaldybėje nei yra ginčo garažas. Visuotinai žinomos faktinės aplinkybės dėl Covid-19 pandemijos galėjo turėti neigiamos įtakos teismo sprendimo vykdymui. Visgi pareiškėjas nepagrindžia, kodėl prašo atidėti sprendimo vykdymą dvejų metų laikotarpiui. Mano, kad statinio projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti toks laikotarpis nėra būtinas, vienerių metų laikotarpis yra pakankamas teismo sprendimui įvykdyti.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, juose nurodo, kad jau sumokėjo 94,05 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą pagal 2021 m. kovo 18 d. statinio ekspertizės aktą Nr. 21-105. Akcentavo, kad termino nepratęsimas apsunkintų jau pradėtą įteisinimo procesą ir pareikalautų papildomų finansinių lėšų tiek iš jo, tiek iš valstybės. Pažymėjo, kad, priešingai nei teigia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nuo 2010 m., kai buvo užfiksuota savavališka statyba, 9 metus jis negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių, įteisindamas savavališką statinį, ne dėl savo noro, bet dėl to, jog valstybės institucijos nebuvo priėmusios reikalingų sprendimų šiai teisei inicijuoti. Be to, 2020 m. vykusios bylos dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimo metu, jis yra įgaliojęs suinteresuotus asmenis Ginevičius jam padėti įteisinti savavališką statybą, todėl ir projektavimo sutartį pasirašė (elektroniniu būdu) ir susirašinėjimą su projektuotoju vykdo jų sūnus Martynas. Jis pats, būdamas senyvo amžiaus, nedirba su kompiuteriu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo A. D. prašymą tenkino iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 vykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų poziciją dėl pareikšto prašymo, pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atidėjus sprendimo vykdymą nebus pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, prašymas atidėti sprendimo vykdymą yra pagrįstas.
8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymo išdėstymo instituto paskirtį ir siekdamas nepažeisti šalių teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (išvengti statinio griovimo ir nuostolių pareiškėjui padarymo), vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat įvertindamas aplinkybes dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo nepagrįsto vilkinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies ir sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, dėl to naikintina.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į suinteresuoto asmens teisėtus lūkesčius, kad teismo sprendimas bus besąlygiškai ir operatyviai vykdomas, o pareiškėjui nevykdant sprendimo, sprendimas galės būti vykdomas priverstinai.
9.4. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos padariniai nėra šalinami daugiau kaip 11 metų. Nesant svarbių objektyvių priežasčių, teismas suteikė galimybę vilkinti teismo sprendimo įvykdymą.
9.5. Taip pat pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, savavališka statyba yra daroma žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas A. D., atstovaujamas advokato Arūno Bertulio, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių, įteisindamas savavališką statinį, ne dėl savo noro, bet dėl to, kad valstybės institucijos nebuvo priėmusios reikalingų sprendimų šiai teisei inicijuoti.
10.2. Taip pat pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo įteisinimo procedūrą, o užsitęsusį teismo sprendimo įvykdymą sąlygojo pareiškėjo amžius, jo sveikatos būklė, šalyje įvestas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, dėl kurios buvo apribotas asmenų judėjimas ir ūkinė veikla.
10.3. Teigia, kad apeliantės teiginiai, kad užsitęsęs 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies dėl savavališkos statybos įteisinimo vykdymas pažeidžia apeliantės interesus ir (ar) viešąjį interesą, sukelia valstybei didelę žalą ir (ar) kenkia jos prestižui, yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys apeliantės veiksmams, t. y. apeliantė per 10 metų nesurašė nė vienam iš greta esančių garažų savininkų akto dėl savavališkos statybos, neįpareigojo likviduoti nelegaliai pastatytų antstatų ir nesiėmė jokių veiksmų, kad visi savavališkai statyti antstatai būtų pašalinti.
11. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė apeliantės interesus, jos materialiąsias teises, apeliantė patiria nuostolių, nepagrįsti, kadangi teismui atidėjus savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymą nepažeidžiami apeliantės teisės ir teisėti interesai.
11.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra fizinių ar juridinių asmenų, kuriems teismo procesinis sprendimas sukeltų neigiamų pasekmių (nepatogumų, nuostolių ir kt.).
11.3. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo diskreciją vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutrukdžiusias laiku įvykdyti teismo sprendimą. Teismas galėjo atmesti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tik įsitikinęs, kad pareiškėjas neatlieka jokių savavališkos statybos padarinių įteisinimo veiksmų. Įsitikinęs priešingai, teismas turėjo pagrindą atidėti sprendimo vykdymą.
11.4. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).
11.5. Mano, kad apeliantės atskirasis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas, dėl to neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
16. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvaiką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
18. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
19. Pažymėtina ir tai, kad pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).
20. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, susipažinęs su šalių (byloje dalyvaujančių asmenų) pozicija dėl pareikšto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, įvertinęs priežastis, trukdžiusias pareiškėjui tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad teismas turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios sutrukdė jam laiku įvykdyti teismo sprendimą, teismas nurodytas aplinkybes įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą atidėti dar vieneriems metams, o apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl jos pažeistų teisių yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis atlieka aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas kelis kartus, nepaneigia pareiškėjo teisės prašyti atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl susiklosčiusių aplinkybių ir teismo teisės tokį prašymą tenkinti, įvertinus nurodytas aplinkybes. Be to, kiekvienu atveju teismas nagrinėjo ir vertino prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumą, todėl nėra pagrindo teigti ir (ar) daryti išvadą, priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, o apeliantas be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.