- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2-239-777/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04874-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. G., P. G., K. P., A. K., Neringos savivaldybės administracija, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
- 20.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo A. D. atstovėms: advokatei Danguolei Žilinskienei ir atstovei pagal pavedimo sutartį B. G., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovui M. T., T. Š., tretiesiems asmenims: B. G., P. G., Neringos savivaldybės administracijos atstovui R. V., Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui T. T., K. P. (dalyvavo tik 2010-11-29), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys B. G., P. G., K. P., A. K., Neringos savivaldybės administracija, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija dėl savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti: 2010-03-01 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą Nr.(duomenys neskelbtini); 2010-03-01 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos sustabdymo aktą Nr.(duomenys neskelbtini); 2010-03-03 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą Nr.(16-19)-2D-2268 dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo. Nurodė, kad jokios statybos ieškovas nevykdė, patalpą – garažą su buitinėmis patalpomis įsigijo dar 1995 metais ir nuo įsigijimo jokių statybos darbų jame nevykdė, ši aplinkybė nurodyta pačiame savavališkos statybos akte. Todėl nesupranta, ką šiuo atveju reikia stabdyti. Nurodė, kad Statybos įstatymas buvo priimtas 1996-03-19, tuo tarpu jo garažo su buitinėmis patalpomis pastato statybos buvo baigtos dar iki 1995 metų gruodžio, todėl bet koks rėmimasis šiuo įstatymu neteisėtas, nepagrįstas, nes įstatymas atgal negalioja, juolab, kad jis sunkina ieškovo padėtį. Todėl negalėjo pažeisti ne tik Statybos įstatymo, bet ir nurodytų techninių reglamentų, išvardytų ginčijamuose aktuose. Be to, nurodė, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies redakcija iš esmės keitėsi ir pakeitimai įsigaliojo 2006-10-31. Mano, kad netgi pripažinus jo įsigytos patalpos – garažo iki 1995 m. baigtą rekonstrukciją neteisėtą, turi teisę reikalauti, kad jam būtų taikoma atsakomybė, numatyta veikos padarymo metu, t.y. leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Nurodė, kad atsakovas neįvertino tos aplinkybės, kad ši patalpa – garažas su buitinėmis patalpomis yra rekonstruota pagal Neringos miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir statybos skyriaus pasiūlytas architektų projektines rekomendacijas. Ieškovo patalpa – garažas, jo antstatas nėra pastatytas kaip atskiras statinys, kaip objektas, tai yra sublokuotų patalpų – garažų komplektas, virš kurių yra įrengtos sublokuotos buitinės patalpos, pritaikytos gyvenimui. Neringos savivaldybės sutikimu ir lėšomis šioms patalpoms yra įrengti inžinieriniai tinklai, įvesti vandentiekio ir nuotėkų vamzdynai, pritaikyti naudotis ne tik ieškovui, bet ir kitiems patalpų savininkams, yra sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais elektros naudojimo bei vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartys. Nugriovus virš jo garažo įrengtas patalpas bus pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, kadangi virš šių garažų įrengtos gyvenimui pritaikytos patalpos yra sublokuotos, tame tarpe ir su ieškovo patalpomis. Ieškovo gyvenamosios patalpos yra sublokuotos su K. P. ir A. K. gyvenamosiomis patalpomis. Nugriovus virš garažo patalpas būtų pažeistos ne tik kaimynų patalpų savininkų teisės ir interesai, bet ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenančių, gyvenamąją vietą deklaravusių B. G. ir P. G. teisės ir teisėti interesai.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, panaikinti atsakovo surašytus aktus ir reikalavimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus.
Šalies argumentai
B. G. papildomai nurodė, kad nori (siekia) įteisinti antstatus virš garažo, architektė J. N. taiso rekonstrukcijos projektus pagal Direkcijos nurodymus, tačiau Neringos savivaldybė nesutaria su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, šis procesas tęsiasi jau daug metų. Nurodė, kad garažų kompleksas buvo statomas kompleksiškai, projektą ruošė Neringos savivaldybė, garažų bendrija neįkurta. Ieškovas nusipirko garažo boksą su antstatu, statybos darbų nevykdė, tik pakeitė langus. Ant vienos sienos dviejų garažų stogai, todėl dalį nugriauti, o dalį palikti neįmanoma. Pažymėjo, kad visi garažus ir antstatus statėsi pagal 1992 metais A. Z. parengtą projektą (2 t. b.l.37-41), tik duris ir langai galėjo būti pasirinkti individualiai. Minėto projekto korektūros neturi, statybos leidimai gal ir buvo, tačiau iki šių dienų nėra išlikę. Savavališka statyba vyko ne tuo laiku, čia tiktų ir senaties terminas.
Advokatė D.Žilinskienė papildomai nurodė, kad ieškovas garažą įsigijo su antstatu. Nuolat buvo kalbama, kad bus leidžiama įsiteisinti antstatus. Vieniems garažų savininkams tas buvo leista padaryti, o kitiems ne. Nesutinka, kad antstatai turi būti nugriauti. Nėra kalbų, kad minėtų antstatų rekonstrukcija turės būti, tačiau ne jų nugriovimas. Nesuderinus projektinių pasiūlymų, kažką griauti nėra pagrindo, nes tai liečia ir kaimynus, padarinių likviduoti neįmanoma. Tai nėra tik 4 savininkų, kuriems surašyti savavališkos statybos aktai, problema, reikia sprendimo dėl visų ginčo objekto savininkų. Atsakovas nežino, ką daro vietos valdžia. Ginčas vyksta tik dėl antstatų, dėl garažų ginčo nėra. Nėra duomenų, kad ieškovo garažas patenka į parko zoną ir negaliu turėti antstato. Ši problema turi spręstis kompleksiškai. Prašė vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, nurodė, kad institucijos neatsižvelgia į garažų savininkų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 23 str. statinio statybai, rekonstrukcijai vykdyti būtinas statybos leidimas, o 2 str. 71 d. nustatyta, kad statinio statybai be tokio leidimo pripažįstama savavališka. Neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma kompetetingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų, savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Statybų teisėtumo užtikinimas yra viešasis interesas. Inspekcijai priimant administracinį sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo po Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojusio nuo 2006-10-31 nebeliko juridinio pagrindo įteisinti savavališką statybą. Statybos įstatymo 15 str. nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, todėl turi būti taikoma įstatymų redakcija, galiojusi teisės pažeidimo paaiškėjimo metu, t.y. 2010-03-01, tuomet buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Todėl ieškovo argumentai dėl įstatymų taikymo laiko atžvilgiu savavališkos statybos padarinių šalinimui yra nepagrįsti. Inspekcija 2010-03-03 pateikė reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tokio reikalavimo pateikimas yra pateiktas vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, todėl jis yra teisėtas ir negali būti naikintas. Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, turi pareigą surašyti ir savavališkos Statybos aktą. Savavališkos statybos sustabdymo aktas yra aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjas, pirkdamas ginčo pastatą, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek turėjo ir buvęs savininkas. Todėl net ir tuo atveju, jeigu statybos sustabdymo akte nurodyti darbai būtų buvę atlikti iki pareiškėjui įsigyjant ginčo pastatą, tokios aplinkybės negalėtų turėti įtakos tokio ginčijamo akto teisėtumui, todėl vertinant ginčijamų teisės aktų teisėtumą nereikšminga yra ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis statybos darbų nevykdė, o tik įsigijo statinį. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (2010-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr.A556-465/2010) padarė išvadą, kad įvertinus Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STP1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ teisės normas, savavališkos statybos faktas gali būti nustatytas ir tuomet, kai realiai statyba nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai yra pastatyti.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai atsiliepimą palaikė, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad aplinkybės dėl projektinių pasiūlymų atsakovui nežinomos. Aktų panaikinti negali, nes nenumatyta tokia procedūra, nestandartinių sprendimų nėra. Nesuderinus projektinių pasiūlymų, leidimas statyti (rekonstruoti) nebus išduodamas. Nurodė, jei antstatai buvo pastatyti, tai juos galima ir nugriauti. Ieškovo kaimynai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tegu ir gina savo interesus, ar ieškovo kaimynams yra surašyti savavališkos statybos aktai informacijos neturi. Ne visų objektų bylos pasiekė teismą, ten yra apie 70 objektų. Nurodė, kad nauja Statybos įstatymo pakeitimų redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-10-01 neturi jokios įtakos atsakovui, jų pozicijai šioje byloje, nes minėtu pakeitimu daugiau galių suteikiam tik teismui. Projektinių pasiūlymų derinimas nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimu. Tuo atveju, jei bus atmestas ieškinys, atsakovė turės kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo, jei minėtas reikalavimas nebus įvykdytas nustatytais terminais. Nemato galimybės šios problemos spręsti kompleksiškai, atlieka savo funkcijas ir vadovaujasi įstatymu. Komunikacinių sistemų įvedimas neturi reikšmės savavališkos statybos aktų surašymui. Kitų garažų antstatų įteisinimas nėra šios bylos dalykas, tai atskiri unikalūs objektai. Galimybė įteisinti antstatą yra, tam netrukdo reikalavimas nugriauti. Galima pratęsti šio reikalavimo terminą, dėl to reikia kreiptis į atsakovą, o po to į teismą. Tik nepavykus suderinti reikėtų nugriauti.
Tretieji asmenys B. G. ir P. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl turėtų būti tenkinami. Nurodė, kad ieškovo sutikimu ir leidimu ginčo objekte gyvena jau daugiau kaip 10 metų, 2009 m. vasarą deklaravo gyvenamąją vietą. Nurodė, jog patvirtina, kad šiose patalpose jų gyvenimo laikotarpiu jokios statybos nebuvo vykdomos. Ieškovo prašymu bandė padėti ieškovui sutvarkyti jam priklausančių patalpų teisinę registraciją, bet dėl valdininkų nepagrįstų veiksmų ir į pateiktus prašymus vilkinimų atsakymų ir sprendimų nepriėmimo ir nepateikimo, iki šiol nepadaryta. Nurodė, kad realiai neįmanoma įvykdyti atsakovo reikalavimų, nepažeidžiant kitų bendrasavininkų turtinių ir kitų teisėtų interesų. Juolab, kad nugriovus gyvenamas patalpas būtų grubiai pažeistos jų teisės ir teisėti interesai gyventi ginčo objekto patalpose.
Bylos nagrinėjimo metu atsiliepimą palaikė prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
P. G. papildomai nurodė, kad tegu įteisina antstatus arba duoda sąvadą jų rekonstrukcijai. Jei visi griaus antstatus, griaus ir ieškovas, vienas ieškovas to padaryti negali, nes bus pažeistos kitų teisės.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad nėra teisinio pagrindo jo tenkinimui. Nurodė, kad 2009-11-19 Direkcijoje buvo gauta Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus paraiška projektavimo sąlygoms parengti, kurioje numatyta atlikti objekto, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. 2009-11-23 Direkcija raštu pateikė Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui atsakymą, kuriame nurodyta, jog rekonstrukcijos darbams yra nepritariama atsižvelgiant į tai, kad jų vykdymas turi neprieštarauti konkrečiai rašte nurodytiems įstatymams bei teisės aktams. 2009-12-02 Direkcijos saugomų teritorijų pareigūnai, vykdydami teritorijos kontrolę užfiksavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos faktinės aplinkybės, konstatuojančios, jog nurodytu adresu esančiame garažų masyve ant 68 garažų yra pastatyti galimai gyvenamosios ar poilsio paskirties antstatai. Apie tai, teisės aktų nustatyta tvarka 2009-12-03 raštu buvo informuotos atitinkamos statybos darbus kontroliuojančios institucijos, kurios vėliau, kaip matyti iš disponuojančios medžiagos priėmė atitinkamus sprendimus. Mano, kad teiginys dėl teisės aktų taikymo ieškovo atžvilgiu neduoda pagrindo konstatuoti atliktų statybos darbų fakto paneigimo. Vienu iš pagrindiniu argumentu ieškinio reikalavimams netenkinti yra VĮ Registrų centro 2010-04-23 objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kurio 11 punkte nurodyta, jog 1999-06-09 užfiksuoti kadastrinių matavimų metu nustatyti pasikeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti Statybos valstybinės priežiūros skyriaus dokumentai apie rekonstrukciją. Be to, atliekamos neturint statybos leidimo bei atsakingų institucijų suderinimų objekto rekonstrukcijos darbus patvirtina ir pats ieškovas, prijungęs turimą dokumentaciją prie ieškinio. Ieškovo, bandančio nurodytu būdu, atbuline data suderinti bei įteisinti galimai nelegaliai atliktą statybą, akivaizdžiai patvirtina pavienių asmenų naudos siekimą saugomojoje nacionalinio parko teritorijoje.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas T. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2010 m. apie spalio vidurį buvo Direkcijos, architektės J. N. ir Neringos savivaldybės atstovų susitikimas dėl projektinių pasiūlymų. Pateikti projektiniai pasiūlymai netenkino direkcijos, nes pažeidžia Statybos įstatymą. Direkcija turi prašymą derinti projektą, tačiau su juo dėl pažeidimų nesutiko. Nurodė, kad situacija yra nestandartinė, antstatai pastatyti seniai, jų rekonstrukcija užsitęsė daugiau kaip 10 metų, garažų savininkai yra įklampinti. Pagal 1994 metų planą, nelegaliai pastatyti antstatai turi būti nugriauti. Nurodė, kad pagal generalinį planą turi būti garažų suvienodinimo projektas, tačiau tokios teisinės sąvokos nėra. Antstatai yra ne vienodi, ne saugūs, juos bet kokiu atveju reikės nugriauti. Detalus planas buvo paruoštas seniai. Šiandieną kalbama apie techninį projektą, čia kitas dalykas. Tai ne 4 garažų savininkų problema, kuriems surašyti savavališkos statybos aktai, reikia sprendimo dėl visų savininkų. Savavališkos statybos aktas surašytas tinkamai, ieškovas neturėjo statybos leidimo, nors ir buvo Zavišos projektas, tačiau garažų savininkai (ieškovas) netiksliai juo vadovavosi. Nugriauti antstatus privalu, nes negalima išduoti rekonstrukcijos sąlygų. Įstatymas tą leidžia, tačiau ne visais atvejais. Čia nebuvo atlikti administraciniai veiksmai, nebuvo išduotas statybos leidimas. Vienas iš garažų savininkų galėtų kreiptis į savivaldybę dėl sąvado išdavimo. Neatmeta galimybės, kad ateityje gali būti gautas jų institucijos suderinimas. Tačiau mano, kad griovimas antstatų yra neišvengiamas, nes antstatai yra skirtingi, neatitinka reikalavimų, pastatyti neteisėtai.
Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovas R. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad architektei J. N. pinigai už projektinių pasiūlymų pataisymus yra sumokėti, projektiniai pasiūlymai turi būti parengti iki 2012 m. I ketvirčio. Garažų savininkai turės perstatyti antstatus. Įdomų, kad du antstatai yra įteisinti, o kiti ne, vadinasi, reikia ir kitus įteisinti. Juolab, kad tokių objektų Neringos savivaldybėje yra ne vienas. Kiti senai įteisinti ir dar su didesniais antstatais. Tuo atveju jei projektiniai pasiūlymai bus suderinti, garažų savininkai galės įteisinti antstatus atitinkami juos perstatydami. Antstatų projektą (projektinius pasiūlymus) finansuoja Neringos savivaldybė, o antstatų rekonstrukciją finansuoti turės patys garažų savininkai.
Tretysis asmuo K. P. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad tarybiniais laikais buvo tik brėžinukai ir pagal juos visi statėsi, tačiau ne visi pabaigė. Atsiradus Kuršių Nerijos Nacionalinio parko direkcijai atsirado problema. Nurodė, kad jam savavališkos statybos aktas nėra surašytas, nors jis yra ieškovo kaimynas. Surašė tik tiems, kurie norėjo susitvarkyti, įsiteisinti. Dauguma garažų savininkų yra pensininkai, nepasiturintys asmenys, todėl nugriovus antstatus, neturėtų iš ko jų bestatyti. Garažai, kurių antstatai yra įteisinti, statyti vėliausiai, jų įteisinimo aplinkybės jam nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1995-01-10 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo garažą (1 t. b.l.20-21), kuris jau buvo su pastatytu antstatu (buitinėmis patalpomis). Po įsigijimo jokių statybos darbų ieškovas neatliko (tik pakeitė medinius langus į plastikinius). 1999-06-09 ieškovas užsakė naujus kadastrinius matavimus, buvo patikslinta techninė apskaitos byla (2 t. b.l.10), tačiau 1999-06-09 užfiksuoti kadastrinių matavimų metu nustatyti pasikeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti Statybos valstybinės priežiūros skyriaus dokumentai apie atliktą rekonstrukciją (1 t. b.l.21). Ne kartą kreipėsi į Neringos savivaldybę, merą (1 t. b.l.110), Klaipėdos apskritį dėl garažų antstatų įteisinimo ir dokumentų sutvarkymo. Įrengti inžinieriniai tinklai, įvesti vandentiekio ir nuotėkų vamzdynai, sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais, elektros naudojimo bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys (1 t. b.l.22-34). 2005-01-14 valstybės žemės nuomos sutartimi išnuomota žemė garažo su buitinėmis patalpomis eksploatacijai (1 t. b.l.16). 2007 metais Neringos savivaldybė parengė projektinį pasiūlymą dėl pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (1 t. b.l.106). Projektinių pasiūlymų nederino Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, pateikė pastabas (1 t. b.l.112) į kurias atsižvelgdama Neringos savivaldybės administracija nusprendė projektinius pasiūlymus tikslinti. Šiuo metu projektiniai pasiūlymai yra tikslinami. Kiek laiko užtruks jų tikslinimas, derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros tikslių duomenų byloje nėra. Suderinus projektą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, statinių savininkai, remdamiesi suderinto projekto dėl aukščiau minėtų statinių rekonstrukcijos sprendiniais, privalės pasirengti individualius projektus, pagal kuriuos savininkai privalės rekonstruoti savo statinius. Paruoštiems architektės N. priešprojektiniams pasiūlymams (1 t. b.l.35-37), pritarė 46 minėtų garažų savininkai (1 t. b.l.108-109), tačiau šių projektinių pasiūlymų nederino Kuršių Nerijos Nacionalinio parko direkcija. Nuo 2009-06-25 B. G. ir P. G. adresu L. R. g. 48-6, Neringa, deklaravo gyvenamąją vietą (1 t. b.l.60-61). 2009 metais ieškovas kreipėsi dėl garažų antstatų projektavimo sąlygų sąvado gavimo. 2010-03-01 surašytas savavališkos statybos aktas, statybos sustabdymo aktas ir reikalavimas dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo. Konstatuota, kad neturint suderinto projekto ir statybos leidimo atlikti garažo rekonstrukcijos darbai: virš garažo pastatytas antstatas iš silikatinių plytų mūro sienų, įrengtas medinis šlaitas stogas, bendras antstato plotas apie 26 m2. Savavališka antstato statyba vyko laikotarpyje iki 1995-01-10. Pažeisti Statybos įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktas, STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktai. Iš VĮ Registro centro duomenų nustatyta, kad garažai Nr.66 ir 67 yra įregistruoti su buitinėmis patalpomis (1 t. b.l.125). Iš 2004-06-25 pripažinimo tinkamo naudoti akto (2 t. b.l.34) nustatyta, kad garažo Nr.67 statybos darbai atlikti pagal 1992 metais A. Z. parengtą projektą ir Neringos m. vyr. architekto V. V. 2004-04-19 suderintą projekto korektūrą. Leidimas statybos darbams išduotas 1995-11-18 ir 2001-12-28. Komisija pripažino pastatytą garažą su buitinėmis patalpomis tinkamu naudoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas.
Ieškovas teigia, kad Statybos įstatymas buvo priimtas 1996-03-19, tuo tarpu jo garažo su buitinėmis patalpomis statybos buvo baigtos iki 1995 metų gruodžio, todėl bet koks rėmimasis šiuo įstatymu neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad negalėjo pažeisti ne tik Statybos įstatymo, bet ir nurodytų techninių reglamentų išvardytų ginčijamuose aktuose.
Tačiau nagrinėjamu atveju, net pripažinus, kad turi būti atsižvelgiama į anksčiau galiojusius teisės aktus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo garažo antstato statybos atitiko ir 1994-12-22 įsakymu Nr.249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 1995-02-01. Šių taisyklių 1 p. nustatyta, kad pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai, išskyrus išvardytus šių taisyklių 7, 8 ir 17 punktuose (tarp kurių ieškovo garažo antstatas nepatenka) Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba nugriaunami tik tai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Nėra duomenų, kad ieškovo garažo antstato statybos atitiko ir dar anksčiau galiojusią tvarką, t.y. 1991-08-08 įsakymą Nr.109 „Dėl individualių statybų įregistravimo tvarkos. Taigi, įvertindamas tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsakovo pareigūnams, taip pat ir Nekilnojamojo turto registrui 1999 metais kadastrinių matavimų metu nustačius pasikeitimus, nepateikė privalomų dokumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovo garažo antstato statyba buvo vykdoma ne teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teisėtai pripažinta savavališka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo kaip nepagrįstas atmestinas.
Dėl statybos sustabdymo akto.
Ieškovas ieškinį grindžia ir tuo, jog ginčijamų aktų surašymo metu jokių savavališkų statybos darbų nevykdė ir garažo antstato nestatė. Teigia, kad ši aplinkybė yra nurodyta pačiame savavališkos statybos akte. Tačiau atsakovas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr.A556-465/2010), įvertinus Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.“ teisės normas, yra konstatuota, kad savavališkos statybos faktas gali būti nustatytas ir tuomet, kai realiai statybos nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai yra pastatyti. Teismas nagrinėjamoje byloje neturi jokio pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl šie ieškovo argumentai kaip nepagrįsti atmestini.
Be to, įvertinus ieškovo argumentą, jog, kai jis įsigijo garažą, garažo antstatas jau buvo pastatytas ir jis jokių savavališkos statybos darbų nevykdė, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas privalėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, elgtis sąžiningai bei laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis nedelsiant priemonių savavališkai statybai išvengti. Juolab, kad ieškovas, nusipirkęs garažą su antstatu, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnis savininkas. Todėl minėta aplinkybė jog ieškovas įgijo garažą su jau pastatytu antstatu nesuteikia jokių privilegijų ieškovui, t.y. neturi jokios reikšmės savavališkos statybos ir statybos darbų sustabdymo aktų surašymui.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savavališkos statybos ir statybos darbų sustabdymo aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai. Minėti aktai atitinka šiuos santykius reglamentuojančias nuostatas. Todėl ir ieškovo reikalavimas dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo kaip nepagrįstas atmestinas.
Dėl savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių pašalinimo.
Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, nustatyta, kad garažo antstatas yra pastatytas iki 1995-01-10 (minėta aplinkybė nurodyta savavališkos statybos akte), t.y. iki 2006 m. spalio 31 d., kai pagal galiojusios redakcijos CK 4.103 straipsnio 3 dalies nuostatas normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo atveju teismas turėjo teisę sprendimu ne tik įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti (tik tokios nuostatos galiojo reikalavimo dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo surašymo metu (2010-03-03)), bet ir įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje taip pat buvo įtvirtinta galimybė statytojui, vykdančiam statybą pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus, jei statinio statyba gali būti vykdoma, parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.
Be to, įvertinus Statybos įstatymo 28 str. redakciją, įsigaliojusią, nuo 2010-10-01 ir galiojančią teismo sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 d. 1 p., kuris numato, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti nagrinėjamu atveju ieškovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patalpa – garažas, jo antstatas nėra pastatytas kaip atskiras statinys ar objektas, tai yra sublokuotų garažų komplektas, virš kurių yra įrengtos sublokuotos buitinės patalpos, pritaikytos gyvenimui, minėtose patalpose yra deklaruota ir trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta, be to, į tai, kad Neringos savivaldybės sutikimu ir lėšomis šiai patalpai (taip pat kitų garažų patalpų savininkams) yra įrengti inžinieriniai tinklai, įvesti vandentiekio ir nuotėkų vamzdynai, sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais, t.y. patalpa pritaikyta naudoti, dar ir į tai, kad ieškovas iki savavališkos statybos akto surašymo siekia įteisinti antstatą ir sutvarkyti reikiamus dokumentus: 1999 metais užsakė kadastrinius matavimus, ne kartą kreipėsi į Neringos savivaldybę, merą, Klaipėdos apskritį dėl garažų antstatų įteisinimo ir dokumentų sutvarkymo, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi neeilinė, nestandartinė situacija, ką pripažįsta ir byloje dalyvaujantys asmenys, nurodydami, jog antstatai pastatyti seniai, garažų, jų antstatų rekonstrukcija užsitęsė daugiau nei 10 metų, garažų savininkai yra „įklampinti“ tos situacijos, įvertinant ir tą aplinkybę, kad Neringos miesto savivaldybė skyrė lėšų, finansuoja projektinių pasiūlymų parengimą, architektei J. N. sumokėjo už projektinių pasiūlymų pataisymą, minėti projektiniai pasiūlymai turi būti parengti iki 2012 m. I ketvirčio, šis procesas tęsiasi jau ilgą laiko tarpą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.).
Esant pagrindui konstatuoti, jog byloje nėra duomenų (apribojimų), draudžiančių ieškovo garažo antstato (buitinių patalpų) statybą toje vietoje, kur jis stovi dabar, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui 2005-10-14 valstybės žemės nuomos sutartimi išnuomota žemė garažo su buitinėmis patalpomis eksploatacijai, į tai, kad Kuršių Nerijos Nacionalinio parko generalinis planas numato garažų suvienodinimo projektą, nors ir tokios teisinės sąvokos nėra, ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir Kuršių Nerijos Nacionalinio parko atstovas, tačiau Neringos savivaldybėje tokiu būdu buvo išspręstas ne vieno panašaus objekto (garažų komplekso) įteisinimo klausimas, dar ir į tai, kad 2 garažai iš minėto garažo komplekso yra įteisinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su buitinėmis patalpomis.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad suderinus projektinius pasiūlymus (šios galimybės neatmeta ir Kuršių Nerijos nacionalinio parkos direkcijos atstovas), ieškovas (ir kiti garažų savininkai) turės galimybę įteisinti antstatus, atitinkamai juos perstatydami (rekonstruodami), taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka tai padaryti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas daro išvadą, kad reikalavimas, įpareigojantis nugriauti ieškovo garažo antstatą, pažeidžia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus, kitų garažų savininkų interesus, nes nugriovus virš garažo įrengtas sublokuotas patalpas bus pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, nors jiems ir nėra surašyti savavališkos statybos aktai, reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl yra pagrindas, panaikinti minėtą atsakovo reikalavimą ir suteikti ieškovui teisę, pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.
Juolab, kad nėra pagrindo teigti, kad toks teismo sprendimas esmingai pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar viešą interesą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. ir LR CPK 271 str. 1 d., taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra tikslinami priešprojektiniai pasiūlymai dėl pastatų (tame tarpe ir ieškovui priklausančio pastato), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, taip pat į tai, kad nėra žinomi tikslūs duomenys, kiek gali užtrukti minėtų priešprojektinių pasiūlymų tikslinimas, derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros, taip pat į tai, kad atlikus suderinimo procedūrą, ieškovas ir kiti garažų savininkai remdamiesi suderinto projekto dėl statinio rekonstrukcijos sprendiniais, privalės pasirengti individualius projektus ir pagal juos rekonstruoti statinį, teismas daro išvadą, kad dėl aukščiau nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų ypatingų, nestandartinių aplinkybių, minėta teismo sprendimo dalis turi būti įvykdyta per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti ieškovui, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis (Statybos įstatymo 28 str. 9 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas patyrė 390 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminis mokestis (1 t., b.l.6).
Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. patenkinta 33,33 proc. ieškovo reikalavimų, nes patenkintas vienas neturtinis reikalavimas iš trijų. Todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistina 130 Lt (390 Lt x 33,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Be to, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 52,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų LR CPK 92 str.). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir nuostatomis, iš ieškovo valstybei priteistinas 35 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš atsakovo valstybei priteistinas 17,50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2010-03-03 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą Nr.(16-19)-2D-2268 dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo ir pripažinti ieškovo A. D. teisę pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.
Išaiškinti ieškovui, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui A. D. priteisti 130 Lt (vieno šimto trisdešimties litų 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš ieškovo A. D. valstybei priteisti 35 Lt (trisdešimt penkis litus 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybei priteisti 17,50 Lt (septyniolika litų 50 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.