- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-56-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04874-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija
- Pareiškėjas
- A. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. D. prašė atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 dalies, kuria jis buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius, vykdymą vieneriems metams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo A. D. prašymas patenkintas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 vykdymas atidėtas vieneriems metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 panaikintas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. kovo 3 d. reikalavimas Nr.(16-19)-2D-2268 dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo ir pripažinta ieškovo A. D. teisė pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir / ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 9 d.
4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria ieškovas A. D. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdymas buvo atidėtas iki 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. vasario 18 d. nutartimi – iki 2017 m. vasario 18 d., 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi – 2 metų laikotarpiui, 2020 m. vasario 19 d. nutartimi – iki 2020 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. kovo 29 d. nutartimi – dar vienerių metų laikotarpiui. Paskutinioji nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-558-613/2021, kuria atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atskirasis skundas. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą dar kartą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria jis įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdymą vienerių metų laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjui reikia parengti projektą ir gauti statybos leidimą. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad laiku įvykdytų teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties priėmimo pareiškėjo įgalioti atstovai ėmėsi visų veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, kiek tai nuo jų priklausė – ragino projektuotojus ir teikė dokumentus, kurių šie prašė, užsakė ir sumokėjo už naujus garažo kadastrinius matavimus, reikalingus projekto parengimui, pareiškėjo advokatas kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją prašydamas išaiškinti, kokiam statiniui (kokia apimtimi) pareiškėjas turi parengti rekonstravimo pristatant pagalbines patalpas projektą pagal jam išduotus galiojančius specialiuosius ir architektūros reikalavimus.
6. Teismas pažymėjo, kad statybos įteisinimo procesas užsitęsė dėl reikalavimo gauti bendrasavininkų sutikimus projektavimo darbams, nes pareiškėjas, negavęs jų sutikimo, pareiškė ieškinį dėl teisės atlikti jam nuosavybės teise priklausančio garažo bokso (duomenys neskelbtini) remonto (rekonstrukcijos) darbus be bendrasavininkių sutikimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas ir pripažinta pareiškėjo A. D. teisė be atsakovų sutikimo gauti projektavimo sąlygas, parengti ir suderinti statinio rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą atlikti jam nuosavybės teise priklausančio garažo bokso rekonstrukciją bei įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus viešame registre. Atsižvelgęs į šį teismo sprendimą ir į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pareiškėjui penkis kartus buvo atidedamas teismo sprendimo vykdymas teismas konstatavo, kad savavališkos statybos įteisinimo procesas yrą užsitęsęs dėl pateisinamų priežasčių, o Inspekcijos teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog siekia įteisinti savavališką statybą, yra nepagrįsti.
7. Teismas nustatė, kad buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir toks pareiškimas buvo patenkintas.
8. Teismas nurodė, kad nors savavališkos statybos padarinių šalinimas trunka jau ilgą laiką, tačiau, savavališkos statybos įteisinimo procesas yra sudėtingas, reikalauja galybės leidimų ir kitų biurokratinių veiksmų. Be to, 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje paskelbtas pirmasis karantinas dėl COVID-19 ligos pandemijos, antrojo karantino metu įvesti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, o tai neabejotinai turėjo didelės įtakos pareiškėjo savavališkos statybos legalizavimui ir projekto rengimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sąmoningai nevilkino teismo sprendimo vykdymo, o jo prašymą dar kartą atidėti sprendimo vykdymą sąlygojo objektyvios, nuo jo nepriklausančios kliūtys. Teismas vertino, kad teismo sprendimu pareiškėjui nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisinant įvykdymas gali būti įgyvendintas tik dar kartą atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, o esant valstybės institucijų sprendimui, jog ginčo statinį (garažą) galima perstatyti pagal projektiniuose pasiūlymuose nurodytus parametrus nėra tikslinga leisti valstybės lėšas statinio nugriovimui ir vėliau vėl skirti lėšas jo atstatymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija, apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo atmesti.
10. Argumentuoja, kad negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų. Nurodo, kad teisės aktai suteikia asmenims galimybę nustatyta tvarka įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, jeigu tokia statyba žemės sklype galima, tačiau Inspekcija, kaip suinteresuota šalis, siekia, jog savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti kuo skubiau. Be to, savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, todėl savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą.
11. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Ginčijama nutartimi nepagrįstai buvo neatsižvelgta į Inspekcijos interesus, kuri įsiteisėjus teismo sprendimui turėjo teisėtą lūkestį, kad teismo sprendimas bus besąlygiškai ir operatyviai įgyvendinamas, o pareiškėjui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas galės būti vykdomas priverstinai. Sprendimo vykdymo atidėjimas suteikia nepagrįstą pranašumą pareiškėjui jau vienuolika metų nevykdyti teismo sprendimo.
12. Pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, taip pat 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 šalyje buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai, tarp jų – ir draudimas judėti tarp šalies savivaldybių, tačiau buvo numatyta išimtis dėl judėjimo darbo reikalais bei vykstant į nuosavą nekilnojamojo turto objektą. Taigi, nebuvo ribojama galimybė sudaryti projektavimo sutartį bei projektuotojui ar savininkui nuvykti į tam tikrą nekilnojamojo turto objektą. Tai reiškia, kad įvestas karantinas ir nustatyti ribojimai leido pareiškėjui atlikti padarinių šalinimo veiksmus, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai neabejotinai turėjo įtakos savavališkos statybos darbų legalizavimui ir projekto rengimui.
13. Nurodo, kad pareiškėjas teigė, jog 2020 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų sutartį su MB „Rodoma“ dėl techninio garažų paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projekto parengimo, tačiau paslaugos teikėjas MB „Rodoma“ dėl prasidėjusios visuotinės pandemijos bei atsižvelgus į būsimus statybos normų pakeitimus, susijusius su naujai projektuojamų pastatų energetinio efektyvumo didinimu, turėjo iš naujo koreguoti rengiamus kitų klientų projektus, todėl negalėjo laiku parengti projekto ir gauti statybos leidimo. Dėl to pareiškėjas teigė negalėjęs anksčiau įteisinti statybos, buvo priverstas ieškoti naujų projektuotojų, tačiau ne visi architektai norėjo imtis šio darbo dėl objekto buvimo Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, prašydavo žymiai didesnio atlygio nei MB „Rodoma“. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją prašydamas išaiškinti, kokiam statiniui (kokia apimtimi) pareiškėjas turi parengti rekonstravimo projektą pagal jam išduotus specialiuosius ir architektūros reikalavimus. Inspekcija pažymi, kad nešildomų garažų paskirties pastatams aukščiausios energinio naudingumo klasės (A, A+ ir A++) iš viso nėra taikomos, todėl nepagrįsti argumentai, jog statybos normų pakeitimas, susijęs su pastatų energetinio efektyvumo didinimu, turėjo įtakos sprendimo nevykdymui, o aplinkybę, ar projektą reikia parengti tik konkrečiam pareiškėjui priklausančiam garažo boksui, ar visam garažo pastatui, pareiškėjas galėjo ir turėjo išsiaiškinti anksčiau, dar prieš sudarydamas projektavimo sutartį.
14. Pažymi, kad savavališka statyba yra daroma žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus, o šiuo atveju savavališkos statybos padariniai nėra šalinami jau daugiau nei 12 metų, savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas dar 2010 metais, todėl itin ilgą laiko tarpą yra nešalinama teisės autoritetui padaryta žala. Pareiškėjui penkis kartus buvo pratęstas teismo sprendimo įvykdymo terminas ir ginčijama nutartimi nesant jokių objektyvių priežasčių dar kartą suteiktas papildomas vienerių metų laikotarpis, taip suteikta galimybė vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, kad pareiškėjas, aktyviai veikdamas ir siekdamas įteisinti savavališką statybą, teismo sprendimą jau galėjo ir turėjo būti įvykdęs, juo labiau, kad savavališka statyba atlikta saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu atskirąjį skundą prašo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į nagrinėjimo metu šalių išdėstytus argumentus, nevertino, kad savavališka statyba buvo užfiksuota 2010 metais, vadinasi, savavališkos statybos padariniai yra nepašalinti 12 metų. Per nurodytą laikotarpį projektinė dokumentacija taip ir nebuvo parengta, nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad projektiniai pasiūlymai buvo suderinti ir patvirtinti dar 2016 m., tačiau projektavimo darbų rangos sutartis (sutartys) pasirašyta tik 2022 m. rugpjūčio 27 d. Direkcijos nuomone, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai nevykdo arba vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas ir savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju yra paneigtas teisinio reguliavimo tikslas.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti, o ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad nėra suinteresuota pareiškėjo garažo ar jo dalies griovimu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors Inspekcija įrodinėjo, jog sprendimo vykdymas buvo atidėtas penkis kartus, tačiau visos teismų nutartys, kuriomis tenkinti pareiškėjo prašymai, yra įsiteisėjusios, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iki šiol objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad tik 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių teismo patenkintas pareiškėjo ieškinys ir pripažinta jo teisė be atsakovų (bendraturčių) sutikimo atlikti garažo bokso (duomenys neskelbtini) remonto (rekonstrukcijos) darbus.
19. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas piktybiškai ar tyčia būtų vengęs 11 metų vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Priešingai, į bylą pateikti duomenys (parengta kadastrinių matavimų byla, sutartys su projektuotojais) patvirtina, kad pareiškėjas realiai siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcija jokiais įrodymais nepagrindė pareiškėjo nesąžiningumo ar neteisėtų ketinimų ateityje nebevykdyti teismo sprendimo ir nebesiimti veiksmų, kad įteisintų savavališką statybą. Vien ta aplinkybė, kad teisėtomis ir galiojančiomis nutartimis teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas, negali būti pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir būtinybę atmesti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 vykdymas vieneriems metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.
25. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
26. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011, įsiteisėjusiu 2011 m. gruodžio 9 d., panaikintas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. kovo 3 d. reikalavimas Nr. (16-19)-2D-2268 dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo ir pripažinta ieškovo A. D. teisė pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir / ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Taigi, pareiškėjui leista įteisinti savavališką statybą.
27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria ieškovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 9 d. Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovas dar 2009 m. lapkričio 11 d., taigi, dar iki savavališkos statybos akto surašymo, kreipėsi dėl projektavimo sąlygų gavimo ir tik dėl valstybės ir savivaldybės institucijų užtrukusio pozicijų derinimo sprendimas vis dar yra nepriimtas. Teismas nustatė, kad ieškovas 2012 m. gruodžio 7 d. ir 2013 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę su prašymais pateikti informaciją dėl priešprojektinių rekonstrukcijos pasiūlymų patikslinimo ir suderinimo, t. y. ar gali būti išduoti specialieji reikalavimai projektavimui, pagal kuriuos būtų galima rengti individualų projektą, tačiau Neringos savivaldybės administracijos atsakymuose nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai vis dar yra tikslinimo stadijoje, o apie jų priėmimą statytojai bus informuoti papildomai. Be to, iš Neringos savivaldybės administracijos atsakymų matyti, kad procesas gali užtrukti, kadangi yra derinami kiti projektai, bendradarbiauja kelios valstybės ir savivaldybės institucijos.
28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi sprendimo dalies vykdymas atidėtas vieneriems metams iki 2017 m. vasario 18 d. Teismas nustatė, kad po 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo, kuria pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovas 2014 m. balandžio 14 d. raštu kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę su prašymu dėl informacijos pateikimo. Neringos savivaldybės administracija 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.16) V15-1548 informavo ieškovą, kad projektinių pasiūlymų (garažų, esančių (duomenys neskelbtini)) galutiniam parengimui ir suderinimui trukdo lėšų trūkumas, t. y. Neringos savivaldybės 2014 metų biudžete nėra numatyta papildomų lėšų, sutartis dėl teritorijos projektavimo darbų ir sutvarkymo nesudaryta ir šis klausimas galbūt bus išspręstas 2014 metais arba 2015 metų pradžioje. Ieškovas, negavęs informacijos apie projektinių pasiūlymų parengimą, 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 15-11-0914/1 vėl kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją, o negavęs jos atsakymo, neveikimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurio 2016 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-610-386/2016 administracinė byla nutraukta, nes Neringos savivaldybės administracija 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. (4.16) V15-74 atsakė į ieškovo 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą nurodydama, jog nuspręsta vykdyti naują projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos pirkimą ir Neringos savivaldybės 2016 metų biudžete numatomos lėšos šios paslaugos pirkimui. Planuojama, kad projektiniai pasiūlymai bus parengti ir suderinti per šešis mėnesius.
29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi sprendimo dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apygardos teismui atmetus Inspekcijos atskirąjį skundą. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės administracija tik 2016 m. gegužės 20 d. sudarė sutartį su UAB „Eksploit“ dėl garažų paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymo parengimo, kadangi projektu siekiama parengti vieningą, nuoseklų ir išsamų projektą, kuriuo būtų numatyta gerinti pastatų išvaizdą, derinti ją prie aplinkinio užstatymo konteksto, estetiškai sutvarkyti teritoriją ir aplinką prie pastatų. Projektiniai pasiūlymai 2016 m. gruodžio 22 d. suderinti su Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Teismas nurodė, jog tik po šių veiksmų galima pradėti rengti rekonstravimo projektą, gauti statybos leidimą ir atlikti statybos darbus, t. y. realiai įvykdyti teismo sprendimą, nes yra rengiamas ne atskirai tik pareiškėjo, bet bendras garažų paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projektas. Be to, Neringos savivaldybės administracija 2017 m. sausio 25 d. rašte pareiškėjui išaiškino, kad siekdamas gauti statybos leidimą statinio rekonstravimui pareiškėjas statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai privalo pateikti visų rekonstruojamo statinio bendraturčių sutikimus.
30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi sprendimo dalies vykdymas atidėtas iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Teismas nustatė, kad A. D. 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą dėl teisės atlikti statinio rekonstrukciją be bendrasavininkių sutikimo ir Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir pripažino ieškovo teisę be bendrasavininkių sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją, sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d. Teismas vertino, kad pareiškėjas deda protingas pastangas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą.
31. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi sprendimo dalies vykdymas dar kartą atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-558-613/2021 palikus ją nepakeistą ir atmetus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 3 d. sudarė sutartį, kuria MB „Rodoma“ įsipareigojo parengti techninį projektą (savavališkos statybos įteisinimui), rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projektą. MB „Rodoma“ 2021 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku pranešė, kad dėl besikeičiančios energingumo klasės ir per didelio užimtumo techninio projekto parengimas užsitęsė. Teismas taip pat nustatė, kad VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras 2021 m. kovo 18 d. parengė statinio ekspertizės aktą Nr. 21-105 dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, kurio pagrindu apskaičiuota įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas inicijavo projekto, kurio pagrindu būtų įteisinta statyba, rengimą, projektas yra rengiamas, tačiau dėl objektyvių priežasčių, kurias nurodė rangovas, dar nėra pabaigtas, taip pat neabejotinai dėl Covid-19 ligos pandemijos, paskelbti karantino ir ribojimų teismo sprendimu nustatytų reikalavimų įgyvendinimas užsitęsė. Teismas vertino, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų įvykdyti teismo sprendimą.
32. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą dar kartą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria jis įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdymą vienerių metų laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų sutartį su MB „Rodoma“ dėl techninio projekto (savavališkos statybos įteisinimo) parengimo, tačiau paslaugos teikėja MB „Rodoma“ dėl prasidėjusios visuotinės pandemijos ir būsimų statybos normų pakeitimų, susijusių su naujai projektuojamų pastatų energinio efektyvumo didinimu, turėjo iš naujo koreguoti rengiamus kitų klientų projektus, todėl negalėjo laiku parengti projekto ir gauti statybos leidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimis ir pripažintos pagrįstomis, sąlygojančiomis objektyvias kliūtis pareiškėjui įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo, taigi apeliantės siekis pakartotinai jas įvertinti kitaip yra nepagrįstas.
33. Pareiškėjas teigė, kad MB „Rodoma“ atsisakė įgyvendinti projektą, o jo atstovams per likusį nustatytą terminą nepavyko rasti projektuotojų, kurie apsiimtų pabaigti parengti projektą, todėl iškilo būtinybė dar kartą kreiptis į teismą su prašymu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Sutiktina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, taip pat įrodymų, kad aktyviai ieškojo naujo projektuotojo, tačiau iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 10 d. su projektuotoja MB „Rodoma“ jau buvo derinamas darbų akto pasirašymas, nors užsakovas projekto dar ir nebuvo priėmęs. Taigi, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad projektas buvo parengtas.
34. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. nustatyti objekto, kurio statybą siekiama įteisinti, kadastro duomenys ir 2021 m. spalio 7 d. parengtas planas bei sudaryta kadastro duomenų byla, 2022 m. balandžio 7 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją prašydamas išaiškinti, kokiam statiniui (kokia apimtimi) jis turi parengti rekonstravimo projektą pagal jam išduotus specialiuosius ir architektūros reikalavimus. Neringos savivaldybės administracija 2022 m. birželio 6 d. raštu pateikė informaciją, kad rengiant rekonstrukcijos projektą tik vienai garažo patalpai, o ne visam garažų pastatui, nebūtų galima įgyvendinti ne tik 2016 m. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose numatytų sąlygų, bet ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl esminių statinių reikalavimų. Taigi, iš šio atsakymo matyti, kad atliktinų darbų apimtis padidėjo ir turi būti parengtas ne tik pareiškėjui priklausančio garažo, bet viso garažų pastato rekonstrukcijos projektas. Pareiškėjo įgaliotas asmuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 22/10/002 su A. U. projektavimo ir meno firma „AGA arch. art.“, kuria projektuotoja įsipareigojo parengti garažų paskirties pastato projektinius pasiūlymus iki 2023 m. gegužės 1 d. Pareiškėjo įgaliotas asmuo tą pačią dieną sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 22/10/003, kuria projektuotoja įsipareigojo parengti garažų paskirties pastato techninio darbo projektą iki 2024 m. lapkričio 30 d.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas siekia įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 ir įteisinti savavališkos statybą bei specialiai nevilkina teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas yra nevykdomas labai ilgai, jo įvykdymo terminas daug kartų atidėtas, tai neabejotinai menkina teismo sprendimo privalomumą ir autoritetą, tačiau pažymi, kad šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo terminas ir galimybė itin didele dalimi priklauso ir nuo pačių valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų. Kaip minėta, Neringos savivaldybės administracija, nors ir galiojant teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011, iki pat 2016 m. vidurio neparengė teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymų dėl lėšų savivaldybės biudžete trūkumo, o projektiniai pasiūlymai suderinti su Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tik 2016 m. gruodžio 22 d. Taigi, pareiškėjas iš esmės iki pat 2017 m. objektyviai negalėjo imtis jokių realių veiksmų, kad tinkamai įvykdytų teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą. Vėliau, atsižvelgus į tai, kad turi būti parengtas ne vien pareiškėjui priklausančio garažo, bet viso garažų pastato rekonstravimo projektas, o bendraturčiams neduodant sutikimo atlikti šiuos veiksmus, pareiškėjas neturėjo kitos galimybės tik kreiptis į teismą dėl teisės atlikti nurodytus veiksmus be bendraturčių sutikimo. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui pripažinta teisė be bendrasavininkų sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją, įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d. Taigi, nors formaliai teisingi Inspekcijos teiginiai, kad teismo sprendimas nevykdomas jau 12 metų, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą įgijo tik nuo 2018 m. vidurio, be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo objektas yra saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl jis negali rengti tik nuo jo valios ir norų priklausančio individualaus pastato rekonstravimo projekto, bet visų pirma, kaip minėta, turėjo būti parengti visos teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai, antra, pareiškėjas turi rengti ne vien savo garažo, bet viso garažų pastato rekonstrukcijos projektą, o tai neabejotinai apsunkina ir reikalauja daugiau laiko bei lėšų siekiant įgyvendinti teismo sprendimą, kuriuo nustatytas įpareigojimas būtent pareiškėjui dėl jam nuosavybės teise priklausančio konkretaus garažo.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju dar kartą atidėjus terminą įvykdyti teismo sprendimą nėra pažeidžiami Inspekcijos interesai, tai nėra piniginio pobūdžio išieškojimas, sudarantis pagrindą išvadai, kad atidėjus sprendimo vykdymą nukentėtų išieškotojo interesai ar jis patirtų realius nuostolius, kad pareiškėjui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš Inspekciją. Priešingai, pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, juo labiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jog ginčo statinį (garažą) galima perstatyti taip, kad jis atitiktų nustatytus reikalavimus.
37. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad įstatymas nustato, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai yra susiję su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pasisakė dėl pagrindinių (esminių) klausimo faktinių ir teisinių aspektų, nutartis yra pakankamai motyvuota, todėl apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, yra nepagrįsti. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo abejoti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.
38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.