- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-954-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04874-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- B. G., P. G., K. P., A. K., Neringos savivaldybės administracija, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-954-159/2011
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-04874-2010-7)
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. ir trečiųjų asmenų B. G., P. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/201l pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys B. G., P. G., K. P., A. K., Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2010-04-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-03-01 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100301-00053; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-03-01 statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-100-100301-00030; Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-03 reikalavimą Nr. (16-19)-2D-2268 dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo. Nurodė, kad 1995 m. nuosavybės teisėmis įsigijo patalpą – garažą su buitinėmis patalpomis, esančią (duomenys neskelbtini), ir nuo įsigijimo jokių statybos darbų daugiau kaip 15 m. nevykdė, ieškovui nesuprantama, kokie statybos darbai stabdytini.
2010-03-01 prie ieškovo nuosavybės teisėmis disponuojamos patalpos – garažo su buitinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), atvykęs Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas K. G. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100301-00053 ir statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-100-100301-00030. Iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-10 paštu gavo reikalavimą Nr. D-2065-(1619) dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. ieškovas įpareigotas per 6 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius (nugriauti pastatytą garažo antstatą ir sutvarkyti statybvietę), fiksuotus 2010-03-01 savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-100301-00053, ir per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos sutvarkyti statybvietę.
Statybos įstatymas Nr. I-1240 priimtas 1996-03-19, ieškovo garažo su buitinėmis patalpomis pastato statyba baigta iki 1995 m. gruodžio mėn., todėl bet koks rėmimasis šiuo įstatymu neteisėtas, nepagrįstas, nes įstatymas atgal negalioja, jis sunkina ieškovo padėtį. Ieškovas negalėjo pažeisti ne tik Statybos įstatymo, bet ir techninių reglamentų, nurodytų ginčijamuose aktuose. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. redakcija iš esmės keitėsi, pakeitimai įsigaliojo 2006-10-31. Iki pakeitimų galiojęs Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. numatė reikalavimą nugriauti statinį, statomą tokioje teritorijoje, kurioje tokia statyba draudžiama. Minimo įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. numatė galimybę leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą tuomet, kai statinio statyba galėjo būti vykdoma. Ieškovo manymu, nepagrįstai pritaikyta Statybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2006-10-31, todėl net ir pripažinus įsigytos patalpos – garažo – iki 1995 m. baigtą rekonstrukciją neteisėta, ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų taikoma atsakomybė, numatyta veikos padarymo metu. Įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą pastatą – teisinio poveikio priemonė ir ieškovui sukeltų sunkesnes teisines pasekmes palyginus su pasekmėmis, numatytomis 1996 m. priimto Statybos įstatymo 28 str. 2 d, – iki 1995-12-31 padaryto teisės pažeidimo. Pritaikius vėliau įsigaliojusį sunkesnes teisines pasekmes ieškovui sukeliantį teisės aktą, šiurkščiai pažeistas bendrasis teisės galiojimo laike principas – įstatymas atgal negalioja.
Atsakovė neįvertino tos aplinkybės, kad patalpa – garažas su buitinėmis patalpomis rekonstruota pagal Neringos miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir statybos skyriaus pasiūlytas architektų projektines rekomendacijas. Patalpa – garažas, jo antstatas nėra atskiras statinys, tai yra sublokuotų patalpų – garažų komplektas, virš jų įrengtos sublokuotos gyvenimui pritaikytos buitinės patalpos. Neringos savivaldybės sutikimu ir lėšomis šioms patalpoms įrengti inžineriniai tinklai, įvesti vandentiekio ir nuotėkų vamzdynai, pritaikyti naudotis ne tik ieškovui, bet ir kitiems patalpų savininkams, sudarytos elektros naudojimo bei vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartys su paslaugų tiekėjais. Nugriovus virš ieškovo garažo įrengtas patalpas būtų pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, ginčo patalpos sublokuotos su kaimynų K. P. ir A. K. gyvenamosiomis patalpomis. Taip pat būtų pažeistos ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenančių ir jose gyvenamąją vietą deklaravusių trečiųjų asmenų B. G. ir P. G. teisės ir teisėti interesai (t. 1, b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-03 reikalavimą Nr. (16-19)-2D-2268 dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo ir pripažino ieškovui A. D. teisę pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per dvejus metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Išaiškino ieškovui, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis. Kitos ieškinio dalies netenkino. Iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui A. D. priteisė 130 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 17,50 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei; iš ieškovo valstybei priteisė 35 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo garažo antstato statyba atitiko 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintas „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisykles“, įsigaliojusias nuo 1995-02-01, bei dar anksčiau galiojusią tvarką, t. y. 1991-08-08 įsakymą Nr. 109 „Dėl individualių statybų įregistravimo tvarkos“. Ieškovas atsakovės pareigūnams ir Nekilnojamojo turto registrui 1999 m. kadastrinių matavimų metu nustačius pasikeitimus, nepateikė privalomų statybos dokumentų. Teismas konstatavo, kad ieškovo garažo antstato statyba buvo vykdoma ne teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teisėtai pripažinta savavališka. Ieškovo reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo, nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad ginčijamų aktų surašymo metu savavališkos statybos darbai vykdomi nebuvo ir garažo antstatas nestatytas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-465/2010) ir Statybos įstatymu, statybos techninio reglamento STR1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, sprendime konstatavo, kad savavališkos statybos faktas gali būti nustatytas ir tuomet, kai realiai statybos nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai yra pastatyti. Ieškovas, nusipirkęs garažą su antstatu, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnysis savininkas. Nurodyta aplinkybė, kad ieškovas įgijo garažą su jau pastatytu antstatu, ieškovui nesuteikia jokių privilegijų ir neturi jokios reikšmės savavališkos statybos ir statybos darbų sustabdymo aktų surašymui. Ieškovas privalėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, elgtis sąžiningai bei laikytis teisės aktų reikalavimų ir nedelsdamas imtis priemonių savavališkai statybai išvengti. Teismas padarė išvadą, kad savavališkos statybos ir statybos darbų sustabdymo aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai, todėl atmetė ieškovo reikalavimus dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo kaip nepagrįsto.
Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismas sprendime nustatė, kad garažo antstatas pastatytas iki 1995-01-10, t. y. iki 2006 -10-31, kai pagal CK 4.103 str. 3 d. galiojusios redakcijos nuostatas, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo atveju teismas turėjo teisę sprendimu ne tik įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti (tik tokios nuostatos galiojo reikalavimo dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo surašymo metu (2010-03-03)), bet ir įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Iki 2006 -10-31 galiojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje taip pat buvo įtvirtinta galimybė statytojui, vykdančiam statybą pažeidus Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus, jei statinio statyba gali būti vykdoma, parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.
Spręsdamas klausimą dėl savavališkos (rekonstrukcijos) statybos padarinių pašalinimo teismas sprendime padarė išvadą, kad reikalavimas, įpareigojantis nugriauti ieškovo garažo antstatą, pažeidžia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus, kitų garažų savininkų interesus, nes nugriovus virš garažo įrengtas sublokuotas patalpas bus pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, todėl panaikino atsakovės reikalavimą dėl savavališkos (rekonstrukcijos) statybos padarinių pašalinimo ir suteikė ieškovui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu (t. 1, b. l. 62–69).
Ieškovas A. D. ir tretieji asmenys B. G. ir P. G. 2011-03-03 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimo dalį, kuria ieškovo A. D. ieškinys atmestas, patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog atsakovė negalėjo tik vienam ieškovui surašyti savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo dėl (duomenys neskelbtini) esančio pastato antstato, nes antstatas yra tiesiogiai susijęs su bendromis pastato konstrukcijomis (stogu, išorinėmis sienomis) ir antstato nugriovimo atveju šioms konstrukcijomis bus daromi pakeitimai ir taisymai. Nurodyti aktai turėjo būti surašyti ne tik vienam ieškovui, bet ir visiems pastato bendraturčiams: A. K., UAB „Rusnės perlas“, M. B., J. M., K. P. ir J. K.. Nesurašiusi tokių aktų atsakovė pažeidė CK normas, susijusias su bendraturčių atsakomybe pagal prievoles, kylančias iš bendro turto, tai pat pažeidė Konstitucijos 29 str. Apeliantų teigimu, teismas priėmė sprendimą neįtraukęs į bylą kitų pastato, ant kurio yra antstatas, bendraturčių, pasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Teismas spręsdamas klausimą, ar ieškovui priklausantis antstatas pastatytas savavališkai, turėjo nustatyti antstato pastatymo metus ir vertinti atliktus darbus pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, tačiau byloje tai nebuvo padaryta. Teismas sprendime parašė teiginį, kad neva ieškovo garažo antstato statyba neatitiko 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“, teismas negalėjo nuspręsti dėl statybos darbų neatitikties, nes nenustatė garažo antstato pastatymo metų.
Sandorio dėl garažo su antstatu pirkimo data ir kadastrinių duomenų patikslinimo pateikimo VĮ Registrų centrui data negalėjo būti siejamos su antstato pastatymo data, nes tuo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. Apeliantai mano, kad buvo pažeistos įrodinėjimo civilinėje byloje taisyklės ir savavališkos statybos fakto įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta ieškovui. Atsakovė turėjo teismui pateikti įrodymus, kada buvo atlikti antstato statybos darbai ir kokie tuo metu galioję teisės aktai buvo pažeisti, nes ji turėjo įrodyti, kad jos aktai surašyti pagrįstai. Teismas konstatuodamas savavališkos statybos faktą negalėjo remtis pačiu 2010-03-01 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-100301-00053 kaip įrodymu, kadangi ieškovas ginčijo jame nurodytas aplinkybes ir jų teisėtumą. Teismas nurodė, jog ieškovo pirktas garažas su antstatu pastatytas neteisėtai, tačiau visiškai nenagrinėjo (nepaisant ieškovo ir trečiųjų asmenų prašymų išreikalauti iš VĮ Registrų centro duomenis) kitų tuo pačiu adresu esančių analogiškų antstatų ant garažų, kuriuos atsakovė 2004 m. pripažino tinkamais naudoti ir jie buvo įteisinti, klausimo. Todėl buvo pažeistas CPK 199 str., tiems patiems asmenims skirtingai taikyti tie patys teisės aktai, reglamentuojantys savavališką statybą (t. 2, b. l. 73–75).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad bylą palieka spręsti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 83–84).
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantų argumentai, jog atsakovė negalėjo tik vienam ieškovui surašyti ginčijamų aktų, yra nepagrįsti, nes byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo statinio statybos teisėtumą. Teisei prieštaraujančiu būdu atsiradęs daiktas negali būti pripažintas privačios nuosavybės teisės objektu, todėl, kai šis turtas priklauso keliems asmenims, nėra pagrindo kalbėti ir apie bendrąją nuosavybę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad antstato griovimo atveju tai kaip nors paliestų kitų asmenų teises. Apeliantai nepagrindžia, kaip konkrečiai bendrųjų pastato konstrukcijų (išorinių sienų, stogo) padaryti pakeitimai ir jų taisymai (antstato griovimo atveju) turės įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisinei padėčiai. Atsakovės manymu, apeliacinio skundo argumentai dėl įstatymų taikymo laiko atžvilgiu savavališkos statybos padarinių šalinimui yra nepagrįsti. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendė dėl dalies ieškinio nepagrįstumo ir jo dalį atmetė (t. 2, b. l. 88–91).
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (atsakovės) 2010-03-01 savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100301-00053, 2010-03-01 statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100301-00030 ir 2010-03-03 reikalavimo Nr. (16-19)-2D-2268 dėl savavališkos statinio statybos padarinių likvidavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų dėl atsakovės 2010-03-01 savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100301-00053 ir 2010-03-01 statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100301-00030 panaikinimo netenkino, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-03-03 reikalavimą Nr. (16-19)-2D-2268 dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo panaikino ir pripažino ieškovui teisę pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Ieškovas A. D. ir tretieji asmenys B. G. ir P. G. apeliaciniu skundu ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, prašo ieškinį tenkinti.
Apeliantai nurodo, kad atsakovė negalėjo tik vienam ieškovui surašyti ginčijamų aktų dėl savavališkai pastatyto garažo antstato, kadangi šis antstatas yra virš ieškovui ir kitiems asmenims priklausančio pastato, kuris tiesiogiai susijęs su bendromis šio pastato konstrukcijomis (stogu, išorinėmis sienomis), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis visiems patalpų savininkams, ir nugriaunant antstatą šioms konstrukcijoms būtų daromi pakeitimai ir taisymai. Apeliantų teigimu, ginčijami aktai turėjo būti surašyti ir kitiems pastato bendraturčiams. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad siekiant nustatyti bendrosios nuosavybės teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų apimtį, pirmiausia turi būti nustatyta, ar antstatas bei jį sudarančios konstrukcijos (stogas, išorinės sienos) gali būti nuosavybės teisės objektu. Pagal CK 4.38 str. ir 4.74 str. nuosavybės, kaip ir bendrosios nuosavybės, objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas gali būti nuosavybės teisės objektu, nes pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. statiniu laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį ar statinio rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo statinio statybos teisėtumą, todėl jis nėra laikytinas privačios nuosavybės teisės objektu ir, kai šis turtas priklauso keliems asmenims, nėra teisinio pagrindo teigti ir apie jo bendrąją nuosavybę. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo antstato griovimo atveju tai kaip nors pažeistų kitų pastato, ant kurios yra antstatas, bendraturčių teises.
Apeliantų teigimu, teismas priėmė sprendimą neįtraukęs į bylą kitų pastato, ant kurio yra antstatas, bendraturčių, t. y. pasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šios procesinės teisės normos nustatytu pagrindu aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jam sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).Tuo tarpu apeliaciniame skunde nenurodoma, kaip konkrečiai antstato griovimo atveju bendrųjų pastato konstrukcijų (stogo išorinių, sienų) padaryti pakeitimai ir jų taisymai turės įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisinei padėčiai, todėl apeliantų argumentas dėl ginčijamo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo atmestinas.
Apeliantų ginčijamų aktų surašymo metu galiojusiame 2006-10-17 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 str. nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Išvados, kad turi būti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Taip aiškinant teisę, taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 str. nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos. Be to, toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Esant tokiai kasacinio teismo praktikai, apeliacinio skundo argumentai dėl įstatymų taikymo laiko atžvilgiu savavališkos statybos padarinių šalinimui laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodinėjimo civilinėje byloje taisyklės ir savavališkos statybos fakto įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta tik vienam ieškovui. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. CPK 185 str. nurodyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas nurodė motyvus, dėl kurių ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovės 2010-03-01 surašyti savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100301-00053 ir statybos sustabdymo aktas Nr. SSU-100-100301-00030 yra neteisėti ir nepagrįsti, buvo pripažintos neįrodytomis. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo statinio statybos teisėtumą, todėl bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog savavališkos statybos aktas ir statybos darbų sustabdymo aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai, padaryta pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo duomenų apie kitus tuo pačiu adresu esančius analogiškus antstatus ant garažų, kuriuos atsakovas 2004 m. pripažino tinkamais naudoti ir jie buvo įteisinti, bei nepaisė ieškovo ir trečiųjų asmenų prašymų išreikalauti iš VĮ Registrų centro duomenis apie tuos statinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2010-11-30 raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą suteikti duomenis apie tai, kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti apeliantų nurodomi analogiški ginčo patalpoms statiniai (garažo buitinės patalpos) (t. 1, b. l. 23). VĮ Registrų centras šią informaciją pateikė (t. 1, b. l. 25–34), teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl šių statinių įteisinimo aplinkybių (t. 2, b. l. 66). Kita vertus, šių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įteisinimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir teisinės reikšmės ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Kartu pažymėtina, kad ieškovas taip pat turi galimybę siekti garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo, nes teismas ginčijamu sprendimu pripažino ieškovo teisę pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu, todėl ieškovas turi galimybę siekti ginčo garažo atstato įteisinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylos įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 str. numatytų taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.