- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1120-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04874-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, K. P., A. K., B. G., P. G., Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus A. D. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011, suinteresuoti asmenys K. P., A. K., B. G., P. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011, kuria ieškovas A. D. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius vykdymą iki 2019 m. vasario 18 d. Pareiškėjas nurodė, kad dėjo visas galimas pastangas sprendimui įvykdyti, tačiau dėl objektyvių priežasčių per teismo nustatytą 24 mėnesių terminą visų teismo įpareigojimų įvykdyti nepavyko. Kadangi per teismo nustatytą vienerių metų terminą iki 2017-02-18 buvo tik parengti ir suderinti projektiniai pasiūlymai, o projektui parengti ir statybos darbams atlikti neliko laiko, termino nepratęsus, susiklostytų situacija, kai įstatymų suteikta ir teismo patvirtinta teisė įteisinti savavališką statybą būtų paneigta pačios valstybės, t. y. ją suteikusio asmens (dėl valstybės finansavimo). Tokiu atveju pareiškėjas įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą dėl valstybės neveikimo. Taigi, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismo sprendimu nustatytas įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymas, atsižvelgiant į faktinę atitinkamų leidimų gavimo procedūrų trukmę, turėtų būti atidėtas dar dvejiems metams – iki 2019-02-18. Ypač atsižvelgiant į tai, jog dar reikės gauti visų Lietuvoje ar užsienyje gyvenančių bendrasavininkių ar jų atstovų sutikimus, o tai užims nemažai laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino: atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 vykdymą 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Teismas konstatavo, jog po sprendimo įsiteisėjimo, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengti ir suderinti projektiniai pasiūlymai, o projektui parengti ir statybos darbams atlikti neliko laiko. Teismas pažymėjo, kad sprendime nurodytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant, išardant statinio pakeitimus turėtų būti vykdomas tik tada, kai faktiškai nėra jokių galimybių įteisinti savavališkos statybos padarinius įteisinant atliktus darbus. Šiuo atveju tokia galimybė yra. Garažų paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas turės būti rengiamas kiekvienam statiniui, todėl pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, siekiant gauti statybos leidimą rekonstravimui, kiekvieno statinio bendrasavininkiai turės pateikti rašytinius sutikimus. Nekilnojamojo turto registro išrašai (esantys projektinių pasiūlymų sudėtyje) patvirtina, kad statinio bendrasavininkių yra daug, todėl rašytinių sutikimų gavimas objektyviai gali užsitęsti.Šioje konkrečioje byloje savavališka statyba nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Teismo nutartis, kuria būtų tenkintas pareiškėjo prašymas ir atidėtas sprendimo vykdymas, nesukeltų jokių neigiamų padarinių. Įteisinant savavališką statybą jau yra atlikta daugybė veiksmų, investuota daug lėšų, procesas dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymo įsibėgėjęs. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas sąmoningai nevilkino teismo sprendimo vykdymo.Teismo nuomone, pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl ilgų dokumentų rengimo procedūrų, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (Neringos miesto savivaldybės administracija projektinius pasiūlymus parengė ir suderino tik 2016-12-22), t. y. dėl objektyvių priežasčių, per nustatytą terminą to padaryti nespėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašyme nurodytas 2 metų terminas nėra per ilgas, todėl tenkino prašymą atidėti sprendimo vykdymą dviejų metų laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-19 nutartį ir pareiškėjo prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas neįvertino to fakto, kad pareiškėjo prašymo motyvai analogiški kitų prašymų atidėti sprendimo vykdymą, kuriuos teismas tenkino, motyvams. Akivaizdu, jog pareiškėjas pasyviu elgesiu nešalina savavališkos statybos padarinių.Pareiškėjas per 5 metus nuo sprendimo, kuriuo buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neparengė projektinės dokumentacijos ir negavo statybą leidžiančio dokumento – tik pateikė suderinti projektinius pasiūlymus. Taigi teismo sprendimo vykdymas atidedamas nepagrįstai, taip suteikiant pareiškėjui teisę nevykdyti teismo sprendimo.Teismas tik formaliai konstatavo, kad ginčo pastato įteisinimui reikia visų bendraturčių sutikimo, tačiau nesiaiškino, ką konkrečiai pareiškėjas per 5 metus jau yra padaręs siekdamas įteisinti statybą ir ką dar reikia atlikti. Aplinkybė, kad bus privaloma gauti bendraturčių sutikimus, pareiškėjui buvo žinoma jau nuo teismo sprendimo priėmimo, tačiau pareiškėjas šių sutikimų vis dar nėra gavęs. Šis faktas vertintinas kaip akivaizdus pareiškėjo neveikimas.Suinteresuotas asmuo nesutinka, jog savavališka statyba nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, nes savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, o tuo, kad sprendimas nustatytu terminu nevykdomas, paneigiamas pats sprendimas. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti, taip pat priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, jog dar 2009-11-11 kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų gavimo, tačiau sąlygos nebuvo išduotos nei tuomet, nei po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes Neringos savivaldybės administracija neparengė ir nesuderino garažų projektinių pasiūlymų – tai padarė tik 2016-12-22. Taigi tik nuo šios datos ieškovui atsirado reali galimybė įgyvendinti sprendimu suteiktą teisę įteisinti savavališką statybą.Pareiškėjas nesutinka, jog jau nuo sprendimo priėmimo žinojo, kad bus privaloma gauti visų bendraturčių sutikimus. Apie tai Neringos savivaldybė jį informavo tik 2017-01-25 rašte. Šis savivaldybės atsakymas yra apskųstas ir byla nagrinėjama administraciniame teisme, todėl dar nėra aišku, ar bendraturčių sutikimai iš viso reikalingi.Pareiškėjas negalėjo pradėti jokių projektavimo ir statybos darbų, nes valstybė, atstovaujama savo institucijų, nesudarė sąlygų sprendimui realizuoti, todėl suinteresuoto asmens skundo teiginiai apie viešojo intereso pažeidimą vykdant teismo sprendimą prieštarauja pačiam teismo sprendimui.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija prašo skundą atmesti.Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas pasyviu elgesiu nešalina savavališkos statybos padarinių. Šioje byloje svarbu tai, kad pareiškėjas negali pašalinti savavališkos statybos padarinių vienas vien dėl jam priklausančio garažo ((duomenys neskelbtini)), nes yra rengiamas bendras garažų paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projektas. Šiuo projektu siekiama parengti vieningą, nuoseklų ir išsamų projektą, kuriuo būtų numatyta gerinti pastatų išvaizdą, derinti ją prie aplinkinio užstatymo konteksto, estetiškai sutvarkyti teritoriją ir aplinką prie pastatų. Rengiamas projektas užtikrina viešąjį interesą, o pareiškėjo garažo antstatas yra rengiamo projekto sudėtinė dalis. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, garažų savininkų, (duomenys neskelbtini), skaičius yra didelis. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstravimo projektui, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Šis reikalavimas gali objektyviai pailginti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo trukmę. Be to, suinteresuotas asmuo nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad ginčo statyba pažeidžia trečiųjų asmenų bei apeliantės teises ir teisėtus interesus. Apeliantė nenurodo, kokių konkrečiai trečiųjų asmenų interesus pažeistų teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, o institucijos interesų negali pažeisti statybos dalyvių procesiniai veiksmai, kadangi jais nedaroma jokia tiesioginė įtaka nei institucijos veiklai, nei finansinei būklei, nei statusui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 panaikino 2010 m. kovo 3 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą Nr.(16-19)-2D-2268 dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo ir pripažino ieškovo A. D. teisę pašalinti savavališkos statybos – garažo antstato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Nagrinėjant civilinė bylą apeliacine tvarka, sprendimas paliktas nepakeistas. Sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 9 d.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimo dalies, kuria ieškovas A. D. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) padarinius, vykdymas buvo atidėtas iki 2015-12-09, o 2016-02-18 nutartimi – iki 2017-02-18. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-239-777/2011, kuria ieškovas A. D. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarinius, vykdymą iki 2019 m. vasario 18 d.. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino.Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios šalies turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas tenkinti prašymą atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo lūkesčiai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą, konstatavo, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl ilgų dokumentų rengimo procedūrų, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (Neringos miesto savivaldybės administracija parengė ir tik 2016-12-22 suderino projektinius pasiūlymus), t. y. dėl objektyvių priežasčių, per nustatytą terminą to padaryti nespėjo, todėl yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą 2 metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir iš esmės atmeta apeliantės argumentus dėl pareiškėjo pasyvumo.Teismo nuomone, esminė aplinkybė vertinant, ar yra pagrindas pakartotinai atidėti teismo sprendimo vykdymą, yra ta, jog pareiškėjo veiksmus vykdant teismo sprendimą ir įteisinant savavališką statybą laiko kontekste sąlygoja nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys. Neringos savivaldybės administracija tik 2016-05-20 sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl garažų paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymo parengimo. 2016-12-22 parengti projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Tik po šių veiksmų atlikimo galima pradėti rengti rekonstravimo projektą, gauti jam statybos leidimą ir atlikti statybos darbus, taip įvykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą. Taigi savavališkos statybos padarinių įteisinimo procesas priklauso ne vien nuo pareiškėjo veiksmų ir valios: yra rengiamas ne atskirai tik pareiškėjo, o bendras garažų paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo projektas. Kaip nurodo Neringos savivaldybės administracija, projektu siekiama parengti vieningą, nuoseklų ir išsamų projektą, kuriuo būtų numatyta gerinti pastatų išvaizdą, derinti ją prie aplinkinio užstatymo konteksto, estetiškai sutvarkyti teritoriją ir aplinką prie pastatų. Pareiškėjo A. D. garažo antstatas, (duomenys neskelbtini), yra rengiamo projekto sudėtinė dalis. Be to, kaip 2017-01-25 rašte pareiškėjui išaiškino Neringos savivaldybės administracija, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, siekiant gauti statybos leidimą statinio rekonstravimui, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai privaloma pateikti rekonstruojamo statinio bendraturčių sutikimus. Rekonstrukcijos projektas turi būti rengiamas visam statiniui, o ne jame esančiai patalpai, pastato patalpų bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo turto registro išrašai (esantys projektinių pasiūlymų sudėtyje) patvirtina, kad statinio bendrasavininkų nagrinėjamu atveju yra daug, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rašytinių sutikimų gavimas gali užsitęsti. Apeliantė teigia, jog apie reikalavimą gauti bendraturčių sutikimus pareiškėjui buvo žinoma jau nuo teismo sprendimo priėmimo, tačiau pareiškėjas šių sutikimų vis dar nėra gavęs, taigi šis faktas, apeliantės nuomone, vertintinas kaip akivaizdus pareiškėjo neveikimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Kaip jau konstatuota, tik Neringos savivaldybės administracijai suderinus projektinius pasiūlymus, pareiškėjas įgijo teisę pradėti rengti rekonstravimo projektą, gauti jam statybos leidimą ir atlikti statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstravimo projektui, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Taigi, konstatavus, jog projektinių pasiūlymų rengimas ir derinimas užsitęsė ne dėl pareiškėjo neveikimo, apeliantės argumentas, kad pareiškėjas jau nuo sprendimo priėmimo žinojo, kad reikės bendraturčių sutikimo, netenka teisinės reikšmės.Įvertinęs tai, jog savavališkos statybos padarinių klausimas yra sprendžiamas ir nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai būtų vilkinęs sprendimo įvykdymo procesą, teismas daro išvadą, kad neatidėjus sprendimo įvykdymo pareiškėjo prašomam terminui įpareigojimas A. D. nugriauti garažo antstatą būtų neproporcinga priemonė. Apeliantės argumentas, jog taip paneigiamas pats sprendimas ir pažeidžiamas viešasis argumentas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip nurodė Neringos savivaldybės administracija, suderintais projektiniais pasiūlymais dėl garažų paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), siekiama parengti vieningą, nuoseklų ir išsamų projektą, kuriuo būtų numatyta gerinti pastatų išvaizdą, derinti ją prie aplinkinio užstatymo konteksto, estetiškai sutvarkyti teritoriją ir aplinką prie pastatų, taigi iš esmės suderintais projektiniais pasiūlymais bei jų pagrindu parengtais būsimais statybą įteisinančiais dokumentais iš esmės siekiama užtikrinti viešąjį interesą, o ne jį pažeisti. Dėl to, jog sprendimo vykdymas atidėtas dviejų metų terminui, pasisakytina, kad, atsižvelgiant į procedūrų statybai įteisinti specifiškumą ir sunkiai prognozuojamą jų trukmę, teismas negali nustatyti, per kokį konkrečiai terminą įmanoma įteisinti savavališką statybą, tačiau, atsižvelgiant į savavališkos statybos įteisinimo proceso stadiją nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog pareiškėjo prašomas nustatyti terminas nėra neprotingai ilgas ir nepaneigs teismo sprendimo privalomumo principo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų faktą, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.