- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- T-491-416/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-3-00003-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- A. A.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. RV-20-7817 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Laisvėje turės gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. 1989 metais baigė (duomenys neskelbtini), kurioje įgijo spec. vidurinį išsilavinimą – plataus profilio traktorininko-mašinisto specialybę. Teigė, jog buvo pažangus mokinys, mokymosi sunkumų nepatyrė. Nuteistasis teigia, kad turi sukaupęs nemažai darbinės patirties. Dirbti pradėjo nuo 18-ikos metų. Struktūruotoje aplinkoje bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškė motyvaciją mokytis, įsidarbinti įkalinimo įstaigoje. Nuo 2023-07-07 iki 2024-08-02 dirbo už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024-02-06 Marijampolės kalėjime buvo gauta charakteristika, kurioje pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis dirba taros paruošėju. Jis atsakingai žiūri į darbą, įvykdo jam paskirtas užduotis, nekonfliktiškas, niekada nevėluoja į darbą. Draugiškai bendrauja su savo kolegomis, visada padeda. Niekada neturėjo jokių nuobaudų. Nuo 2024-08-03 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su minėta įmone sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią planuoja dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Šiuo metu nuteistasis nesusiduria su išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sunkumais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo pat bausmės pradžios nevengė užsiimti darbine veikla ir sutiko dirbti jam administracijos pasiūlytą darbą. Nuteistasis nurodė, jog iš gaunamo darbo užmokesčio dengia būsto paskolą, taip pat remia šeimą. Pragyvenimui likusių pajamų pakanka. Turi pilnametę dukrą ir paauglį sūnų. Su žmona, kaip nurodė, santykiai yra tvirti, palaikantys. Nuo bausmės pradžios nuteistasis yra lankomas šeimos, artimųjų. Komisija pristatomas pakartotinai. Nutarime dėl nuteistojo resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo Nr. RV-20-3038 pažymima, kad: apsvarsčiusi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-04-15 nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti „Komisijos 2024-03-14 nutarimą Nr. RV-20-2129 taikyti nuteistajam A. A., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, komisija nutaria Teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Kitoks“. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pranešime dėl nuteistojo A. A. elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvavimo elgesio pataisos programose Nr. RV-20-6783 pažymima, kad: „Nuteistasis A. A. tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgiasi, nepažeidinėja režimo reikalavimų. Komisijos rekomenduotą programą nuteistasis lankė laikotarpiu nuo 2024-02-07 iki 2024-03-13.“ Nuo 2023-06-05 nuteistasis bausmę atlikinėja atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, t. y. apgyvendintas Marijampolės kalėjimo atviruosiuose namuose. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad lygtinio paleidimo galimybė yra susijusi ne tik su atlikta bausmės dalimi, nuteistojo elgesiu atliekant bausmę, bet taip pat tiesiogiai susijusi ir su nuteistojo nusikalstamumo vertinimu, todėl privalu vertinti veikas, už kurias jis buvo pripažinta kaltu. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, nusikaltimo padarymą – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šios nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nusikalstama veika buvo padaryta ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o buvo pasekmė nuteistojo gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio. Nuteistojo nusikalstamas elgesys yra glaudžiai susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės baudžiamosios priemonės, tačiau A. A. išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Vertinamųjų pokalbių metu nuteistasis prisipažino, kad paskutinį kartą nusikalto, nes pasidavė kitų asmenų įtakai. Visa tai suponuoja nuomonę, jog asmuo, net ne tik prisidėjo prie nusikaltimo įvykdymo, tačiau ir žinodamas apie planuojamą nusikalstamą veiką, nepranešė teisėsaugos institucijoms. Ankstesnes nusikalstamas veikas teisės pažeidėjas vykdė vienas, tačiau į vieną iš jų įtraukdamas kitus asmenis. Taip pat, analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, kad jo nusikalstama veika kartojasi bei sunkėja. Svarbu įvertinti tai, kad likusioji nuteistojo neatlikta bausmės dalis vis dar yra pakankamai didelė.
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi nuteistajam 2019 m. birželio 3 d. Jungtinės Karalystės Kenterberio karūnos teismo nuosprendžiu skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, paskiriant nuteistajam 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 22 d., bausmės pabaiga – 2029 m. kovo 15 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 4 mėnesiai 19 dienų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. Lietuvoje anksčiau neteistas, tačiau praeityje keturis kartus teistas užsienio valstybėse: du kartus Vokietijoje, vieną kartą Prancūzijoje, vieną kartą Didžiojoje Britanijoje. Analizuojant asmens įvykdytų nusikaltimų aplinkybes bei pobūdį, galima teigti, kad jas visas sieja tas pats motyvas (finansinis), nors pačios veikos ir skiriasi, tačiau galima teigti, jog dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Stebima, kad jo nusikalstama veika kartojasi bei sunkėja (t. y. anksčiau kontrabanda vežė cigaretes, o dabar – narkotines medžiagas). Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi jis nuolat sistemingai vykdė naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.
Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad asmens įvykdyti teisės pažeidimai yra susiję su finansinės naudos siekimu, kas leidžia daryti prielaidą, jog nuteistasis ne visada sugeba tinkamai paskirstyti lėšas ir spręsti iškilusias finansines problemas. A. A. nestruktūruotoje aplinkoje buvo būdingas įsitraukimas į nusikalstamas veikas: viso teistas keturis kartus, ankstesniais nuosprendžiais teisės pažeidėjui buvo taikomos švelnesnės baudžiamosios priemonės, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Vertinamųjų pokalbių metu nuteistasis prisipažino, kad paskutinį kartą nusikalto, nes pasidavė kitų asmenų įtakai (t. y. nors pirmą kartą, kai jam pasiūlė tuo užsiimti ir nesutiko, visgi, vėliau buvo įtikintas įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą). Visa tai suponuoja nuomonę, jog asmuo, net ne tik prisidėjo prie nusikaltimo įvykdymo, tačiau ir žinodamas apie planuojamą nusikalstamą veiką, nepranešė teisėsaugos institucijoms. Ankstesnes nusikalstamas veikas teisės pažeidėjas vykdė vienas, tačiau į vieną iš jų įtraukdamas kitus asmenis (t. y. Prancūzijoje buvo teistas už pagalbą neteisėtai atvykti į šalį ir gyventi joje). Taip pat, analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, kad jo nusikalstama veika kartojasi bei sunkėja (t. y. anksčiau kontrabanda vežė cigaretes, o dabar – narkotines medžiagas). Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų. Teismo nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 3 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 2 yra dinaminiai. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma kriminalinė istorija (nusikaltimų modelis), kaip dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai (kitų asmenų įtaka); mąstymo ir elgesio ypatumai (ankstesnė problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžių stoka bei savo elgesio pasekmių nevertinimas). Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 4 mėnesiai 19 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2024 m. spalio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-7817 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.