Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, L. V., S. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos V. S. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6302-868/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu patenkino Z. K. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį mirus J. A.. Pareiškėja teigia, kad šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame pasisakyta dėl V. S. teisių ir pareigų, o į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta. Pareiškėjos teigimu, Z. K. nėra priėmęs 2003-12-11 mirusios J. A. palikimo. Byloje, iškeltoje pagal Z. K. pareiškimą, nėra nei vieno įrodymo, bylojančio apie tai, jog jis užvaldė mirusios J. A. turtą, kad jį tvarkė, mokėjo mokesčius. Mirus J. A., jos visą jos turtą užvaldė pareiškėjos mama L. A., o po jos mirties – pareiškėja. Pareiškėja teigia, kad Z. K. žinodamas, jog 2003-12-11 mirusios J. A. palikimą priėmė pareiškėjos motina L. A., o po pastarosios mirties 2016-01-04 – pareiškėja, jis pareiškėjos byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotu asmeniu neįtraukė. Teismas, nežinodamas tikrųjų aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, jog J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Z. K.. Pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr. e2YT-33534-905/2017. Pareiškėja nurodo, kad teismas, nagrinėdamas Z. K. pareiškimą, neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino tikrųjų aplinkybių, susijusių su J. A. turtu, valdytu iki jos mirties ir aplinkybių, susijusių su J. A. palikimo priėmimu (b. l. 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Pareiškėja prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė aplinkybes, kuriomis remiantis prašo atnaujinti procesą, pakankamai aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką ir pagrindą, suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, o aplinkybės, susijusios su turto valdymu, paveldėjimo klausimais, nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o galėtų būti nagrinėtinos tuo atveju, jeigu būtų atnaujintas procesas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas netenkintinas.

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo naštą tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog Mirus J. A., jos visą jos turtą užvaldė pareiškėjos mama L. A., o po jos mirties – pareiškėja. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6302-868/2017 patenkino Z. K. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus J. A.. Pareiškėja teigia, kad šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame pasisakyta dėl jos (V. S.) teisių ir pareigų, o į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta. Apie bylą pareiškėja teigia atsitiktinai sužinojusi 2017-05-16 ir netrukus, – tą pačią dieną, – kreipėsi į advokatę, prašydama teisinės pagalbos. Advokatei su teismo sprendimu ir kitais byloje esančiais dokumentais teisme leista susipažinti 2017-05-31. Tuomet pareiškėja sužinojo apie jos teisių pažeidimą.

Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog apie tariamą teisų pažeidimą pareiškėjo sužinojo 2017-05-31, o pareiškimas teismui pateiktas 2017-08-23, t. y. nepraleidus 3 mėn. termino. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nenustatyta.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 06 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 02 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodinėja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6302-868/2017 patenkinęs Z. K. pareiškimą ir nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį mirus J. A., šiame sprendime pasisakė dėl jos (V. S.) teisių ir pareigų, o į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta.

Iš pareiškėjos į bylą pateikto gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja yra L. A. dukra (b. l. 102 -104). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6302-868/2017 patenkino Z. K. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį mirus J. A.. V. S. į šią bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta nebuvo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-33534-905/2017, kurioje pareiškėja V. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po S. A. mirties 1970 -09-20 L. A. priėmė jo palikimą; 2) po J. A. mirties 2003-12-11 L. A. priėmė jos palikimą; 3) pareiškėja po L. A. mirties 2016-01-03 priėmė jos palikimą. Taigi dėl pareiškėjos V. S. teisių į palikimą, atsiradusį po J. A. mirties, bus pasisakyta išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2YT-33534-905/2017. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6302-868/2017, teismas nusprendė dėl Z. K., o ne dėl V. S. teisių ir pareigų, todėl teismas neturi pagrindo remiantis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir suformuluotu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) tenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6302-868/2017.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.