Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui Z. K., pareiškėjo atstovei advokatei Violetai Zabelienei, suinteresuotam asmeniui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, L. V., S. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. V. teismo posėdžio metu pareiškėjo pareiškimą palaikė.

Civilinė byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003-12-11 mirė pareiškėjo močiutė J. A.. Paskutinioji mirusiosios J. A. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Centrinės hipotekos įstaigos išduotame Testamentų registro išraše nurodoma, jog nėra duomenų apie įregistruotus J. A. palikimo priėmimo faktus.

Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, jog J. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. A. priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( buvusi (duomenys neskelbtini)).

Tai, kad J. A. ir S. A., gimęs (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduota pažyma Nr. A33(18)-877. S. A. yra miręs 1970-09-20. Tai patvirtina pateikiama Vilniaus rajono administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pažymą apie mirties įregistravimą Nr. A33(18)-798.

Po S. A. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta tai patvirtina Vilniaus apskrities 2016-10-13 išduota pažyma Nr. (8.12)V5-1566 ir Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro atsakymas į paklausimą. J. A. turėjo tris vaikus, iš kurių šiai dienai yra gyvas likęs tik vienas S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris į bylą traukiams suinteresuotu asmeniu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsnis reglamentuojantis paveldėjimą atstovavimo teise numato, jog palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Z. K., yra mirusios J. A. anūkas. Z. K. mama ir J. A. dukra J. K. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Pastarosios sutuoktinis B. K. taip pat yra miręs 1988-12-13. Pareiškėjas turi seserį L. V.. Apie J. K. šeimos sudėtį patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2016-11-21 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.

Z. K. kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą po močiutės mirties į tą dalį, kuri būtų priklausiusi jo mirusiajai mamai J. K.. Tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tokiu būtų jis turi kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti

Pareiškėjas nuo vaikystės gyveno name adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, mirus tėvams, liko gyvento su močiute J. A.. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis pažymi, kad ir šiai dienai Z. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ir gyvena su šeima. Po močiutės mirties pareiškėjas liko rūpintis namu, ji tvarkė, remontavo: keitė langus, stogą, atliko kitus remonto darbus, mokėjo mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.51 straipsniai.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Tai, kad Z. K. po J. A. mirties rūpinasi ir prižiūri turtą, patvirtina atlikti remonto darbai, mokėti mokesčiai. Taip pat teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimus, jog pareiškėjas visą laiką iki močiutės mirties gyveno adresu Dvarčionių g. 22, Vilniuje, o po jos mirties ir toliau naudojosi turtu, jį valdo kaip savo, moka už jį mokesčius, atlieka remonto darbus, sprendžia, jog pareiškėjas. įrodė, kad priėmė palikimą po J. A. 2013-12-11 mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai), pirmos eilės įpėdinis S. A. pretenzijų į palikimą nereiškė, jo nepriėmė.

Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas Z. K. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po močiutės J. A. mirties likusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.