Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išduoti vykdomąjį dokumentą pareiškėjai. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog po taikos sutarties sudarymo šalys ir toliau gyveno kartu, civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo buvo nutraukta, dėl ko apeliantas manė, jog taikos sutartis buvo tik formalumas. Pažymi, jog šiuo atveju teismas netenkino ir apelianto prašymo atidėti teismo posėdį, dėl ko šalys negalėjo susitarti taikiai ir išspręsti klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino.

15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad J. P. 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo. Priėmus ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2855-367/2019. Minėtos bylos nagrinėjimo metu šalys 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dalyje dėl turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų šioje dalyje bylą nutraukiant ir nustatyti šešių mėnesių terminą sutuoktinių susitaikymui. Šalių pateiktas prašymas buvo patenkintas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kurią teismas patvirtino J. P. ir L. P. 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą dalyje dėl turto padalinimo ir kreditorinių klausimų išsprendimo nutraukė, nustatė sutuoktiniams J. P. ir L. P. šešių mėnesių terminą susitaikymui ir sustabdė civilinės bylos Nr. e2-2855-367/2019 nagrinėjimą. Nutartis įsiteisėjo.

16. Remiantis Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29-367/2020 nustatyta, kad nė vienas sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, todėl teismas nutarė civilinę bylą Nr. e2-29-367/2020 atnaujinti ir ieškovės J. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, palikti nenagrinėtu. Nutartis įsiteisėjo. Kaip matyti ieškovė J. P. 2023 m. birželio 16 d. Tauragės apylinkės teismui pateikė ieškinį, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei tą pačią pavardę, kuri buvo suteikta santuokos metu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priėmus ieškinį iškelta civilinė byla Nr. e2-3804-1177/2023. Minėtoje byloje atsakovas atsiliepimo nepateikė.

17. Remiantis Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nustatyta, kad šalys susitarė, jog už L. P. atitenkantį visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, L. P., sumoka J. P., 70 000 eurų kompensaciją. Šią kompensaciją L. P. turėjo sumokėti į J. P. atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke iki 2020 m. spalio 1 d. imtinai (sutarties 2.3 punktas). Šalys 2.4 punktu taip pat susitarė, kad L. P. pažeidus Sutarties 2.3 punkte numatytą kompensacijos mokėjimo terminą, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu J. P. teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visos nesumokėtos kompensacijos sumos priverstiniam išieškojimui. Šalys sutarties 2.5 punktu taip pat susitarė, kad minėtos sutarties 2.3 punkte nustatyta L. P. prievolė sumokėti J. P. 70 000 eurų kompensaciją yra užtikrinama sutarties 2.2.1 punkte nurodyto nekilnojamojo turto hipoteka. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-2855-367/2019 duomenų, pranešimas apie turto padalijimo faktą buvo įregistruotas vedybų sutarčių registre (CPK 179 straipsnis).

18. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

20. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo motyvus dėl ko šiuo atveju prašoma išduoti vykdomąjį raštą nustatė, kad pareiškėjos prašyme nurodyti konkretūs taikos sutarties pažeidimai, dėl ko nėra vykdoma šalių sudaryta sutartis – apeliantas nesumokėjo iki nustatyto termino nustatytos 70 000 Eur kompensacijos, už apeliantui atitekusį nekilnojamąjį turtą, kuris šalių buvo įgytas santuokoje. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija fakto, jog kompensacijos pareiškėjai nėra sumokėjęs, nors sutartyje nustatytas terminas baigėsi 2020 m. spalio 1 d..

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos argumentus, jog apeliantas nesilaiko taikos sutarties sąlygų, jų nevykdo, dėl ko apeliantė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ta aplinkybė, jog apeliantas sudarytą taikos sutartį laikė formalumu neatleidžia apelianto nuo pareigos tinkamai vykdyti joje šalių sutartus įsipareigojimus, be kita ko pažymint tai, jog būtent minėtos taikos sutarties pagrindu apeliantas įgijo nekilnojamąjį turtą, o ir be to, apeliantas neginčijo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, todėl darytina išvada, jog taikos sutarties sąlygos abejoms sutarties šalims buvo žinomos ir suprantamos.

23. Pažymėtina, jog šiuo atveju šalių sudaryta taikos sutartis yra visiškai aiški, tai yra už apeliantui atitekusį nekilnojamąjį turtą apeliantas iki konkretaus termino, tai yra iki 2020 m. spalio 1 d. įsipareigojo pareiškėjai sumokėti 70 000 Eur. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatidėjo teismo posėdžio, neįvertino šalių galimybės susitarti taikiai dėl kompensacijos sumokėjimo išdėstymo, tačiau pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų jog sumokėjo nors dalį kompensacijos pareiškėjai, o ir be to, apeliantas teikdamas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo nenurodė aplinkybės, jog siekia kompensaciją išmokėti per tam tikrą laikotarpį, tai yra šiuo atveju apeliantas remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, dėl ko minėtos aplinkybės nevertintos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vykdymo metu proceso šalys taip pat gali sudaryti taikos sutartį, susitarti dėl kompensacijos mokėjimo terminų ir ar eiliškumo (CPK 595 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir (ar) nepagrįstai išdavė vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti vykdomasis raštas išduotas įvertinus tiek šalių argumentus, tiek taikos sutarties sąlygas, atsižvelgiant tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą