Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Konila“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Šiaudiniai stogai“ atstovaujamos nemokumo administratoriaus R. K. ieškinį atsakovei UAB „Konila“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai sąlygojo neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą.

10. Teismas vadovavosi 2018 m. spalio 10 d. dvišaliu atliktų darbų aktu, tačiau atsakovė šio akto nepasirašė ir pateikė į bylą 2020 m. kovo 5 d. ekspertizės aktą Nr.20200305/01, kurio išvadose yra nurodyta, kad tikėtina, jog atliktų darbų akte yra ne M. A. parašas. Taigi ieškovė į bylą pateikė suklastotą įrodymą. Teismas dėl šio įrodymo (ekspertizės akto) iš viso nepasisakė ir jo neįvertino, ko pasekoje pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir nepagrįstai suklastotą 2018 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktą pripažino galiojančiu ir sukeliančiu rangovui (ieškovei) ir užsakovui (atsakovei) teisines pasekmes.

11. Taipogi teismas pažeisdamas suformuotą teismų praktiką tokių kategorijų bylose, neteisingai įvertino tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepareiškė savarankiško reikalavimo atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu. Atsakovė atsikirtimu į ieškinį forma ginčijo rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą ir nuosekliai laikydamasi savo pozicijos teigė, kad darbų akto ji nebuvo pasirašiusi, direktoriaus M. A. parašas yra suklastotas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus - ekspertizės aktą Nr.20200305/01. Pateikti savarankiško reikalavimo (priešieškinio) pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu atsakovė neprivalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu šiam aktui esant suklastotui.

12. Teismas neteisingai konstatavo, kad pagal 2018 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktą darbai yra atlikti tinkamai rangovas (ieškovė) turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.

13. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ieškovė privalo įrodyti, kad darbus atliko tinkamai. Ieškovė tinkamą darbų atlikimą įrodinėja atliktų darbų aktu, tačiau šis aktas yra suklastotas, todėl niekinis. Kitų įrodymų, kad darbai yra atlikti tinkamai ieškovė nepateikė. Taigi ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kad darbus atliko tinkamai. Ieškovės išrašytos ir į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė tinkamai ir be trūkumų atliko darbus.

16. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes būtent atsakovė šioje byloje turėjo įrodyti, kad darbai yra atlikti su trūkumais, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pačios atsakovės vienašališkai sudaryta 2018-11-29 lokalinė sąmata vertintina itin kritiškai, kadangi atsakovė net nebuvo nuvykusi apžiūrėti objekto, kuriame ieškovė atliko darbus ir nurodomų defektų patys nešalino. Abejonių kelia ir byloje esantis 2019-02-08 Reikalavimas dėl tariamų trūkumų pašalinimo. Nors teigiama, kad minėtas dokumentas buvo išsiųstas ieškovei registruotu paštu, tačiau iš pridedamo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ siuntos Nr. 106444 talono matyti, kad adresatas yra fizinis asmuo – R. B., o ne ieškovė. Maža to, siuntos svoris yra 0,06 kg., tuo tarpu kai standartinės siuntos, kurioje siunčiamas vieno lapo dokumentas, svoris sudaro apie 0,012 kg, t. y. penkis kartus mažiau. Dėl minėtų aplinkybių ieškovė mano, kad reikalavimas ieškovei nebuvo siunčiamas. Atsakovei neįrodžius, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus.

17. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto, kadangi pirmosios instancijos teismas apie jį pasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „Konila“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo pagrįstumo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje neteisingai nustatė, kad ji yra skolinga ieškovei, nes 2018 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktas yra suklastotas, o ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma, nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

21. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti stogo dangos montavimo ir fasado apkalimo darbus, o atsakovė už juos turėjo atsiskaityti. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. lapkričio 1 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus – 9 559 Eur (dėl taikomo atvirkštinio apmokestinimo atsakovės mokėtina suma – 7 900 Eur) sumai. Byloje yra ir 2018 m. spalio 10 d. surašytas atliktų darbų aktas 7 900 Eur sumai, kuriuo remiantis atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos -faktūros bendrai 7 900 Eur sumai. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovei sumokėjo 1 430 Eur sumą, o 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovei pervedė 1 050 Eur sumą, t. y. tik dalį skolos, ir liko skolinga 5 420 Eur.

23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2018 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktu, kuris anot atsakovės yra suklastotas ir neįrodo, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo –perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

25. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo – priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai.

26. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo - priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia, pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, kad ieškovė atliko darbus nurodytus 2018 m. spalio 10 d. atliktų darbų akte bei išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose. Priešingai, apeliantas sutiko su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, jų neginčijo ir dalį net apmokėjo. Be to, apeliantė 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje pripažino, kad yra gavusi visas PVM sąskaitas faktūras ir jas deklaravo išmaniojoje mokesčių administravimo (iMAS) sistemoje, nors jų ir neapmokėjo pilnai. Taip pat nurodė, kad šiuo metu darbai, kuriuos atliko ieškovė, yra naudojami pagal paskirtį, t. y. eksploatuojami.

28. Taigi, remiantis nutarties 26 punkte nurodyta teismų praktika, apeliantei atlikus dalinį atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus, patvirtinus, jog nėra ginčo dėl darbų kiekio ir apimties, pripažinus, jog darbų rezultatas šiai dienai yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, pripažsįtama, kad darbų priėmimo – perdavimo akto originalo nepateikimas į bylą, jo galimas suklastojimas tampa nebeesminėmis aplinkybėmis, įrodinėtinomis šioje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės pareigą sumokėti už perduotus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

29. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbus atliko tinkamai. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-288-469/2015). Taigi, būtent apeliantė privalėjo įrodyti, kad darbai yra atlikti su trūkumais, o ne ieškovė - kad darbai atlikti tinkamai (tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jie naudojami pagal paskirtį, už juos iš dalies atsiskaityta, ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir apimties nėra). Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantė neįrodė aplinkybės, jog darbai atlikti su trūkumais. Apeliantės atstovai net nebuvo apžiūrėti atliktų darbų, tariami trūkumai niekur neužfiksuoti. Atsakovės pateiktoje 2018-11-29 Lokalinėje sąmatoje nurodyti stogo remonto darbai t.p. nepatvirtina, jog ieškovės atlikti darbai buvo padaryti su trūkumais. Juolab, jog lokalinėje sąmatoje ir išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atliktų darbų pobūdis skiriasi. Ieškovė pagal 2018 m. spalio 10 d. atliko stogo dangos montavimo ir fasado apkalimo darbus, o apeliantės lokalinėje sąskaitoje nurodomi darbai yra susiję su stogo garo izoliacijos įrengimu, grebėstų tvirtinimu, medinio pakalimo montavimu. Be to, pati apeliantė teismo posėdyje pripažino, kad Lokalinėje sąmatoje nurodomų defektų pati nešalino. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė darbus atliko netinkamai.

30. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad abejonių kelia ir byloje esantis 2019 m. vasario 8 d. Reikalavimas dėl tariamų nustatytų trūkumų. Šiame reikalavime atsakovė nurodo, kad ieškovei yra žinoma apie jos atliktų darbų trūkumus ir jų ji nepašalino. Tačiau į bylą nėra pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie trūkumus ir buvo nustatytas terminas trūkumų pašalinimui.

31. Taigi, atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovės atliktų darbų trūkumus, apie šių trūkumų šalinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus pagal šalių pasirašytą sutartį.

32. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino 2020 m. kovo 5 d. ekspertizės akto. Pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. kovo 5 d. Ekspertizės akto Nr.20200305/01 (kurio išvadose yra nurodyta, kad tikėtina, jog atliktų darbų akte yra ne atsakovės atstovo M. A. parašas) nepripažino eksperto išvada, o priskyrė kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai – rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis), kadangi tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį. Be to šis įrodymas teismo buvo įvertintas, nesuteikiant jam esminės įrodomosios reikšmės (kadangi, kaip jau minėta, buvo nustatyta, kad darbai naudojami pagal paskirtį, už juos iš dalies atsiskaityta, ginčo dėl jų kiekio ir apimties byloje nebuvo, nenustatyta, kad darbai atlikti su trūkumais - todėl darbų perdavimo-priėmimo aktas pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintas esminiu įrodymu). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 5 d. Ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Konila“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovės – bankrutuojančios UAB „Šiaudiniai stogai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.