- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-1031-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02088-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo, trečiasis asmuo M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl veiksmų uždraudimo ir rašto panaikinimo, kuriame prašo: panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 60-6-1253 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) Kaune“ uždraudžiant atsakovei – Kauno miesto savivaldybės administracijai – iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, be vykdomojo rašto, išduoto teismo sprendimo pagrindu; įpareigoti atsakovę – Kauno miesto savivaldybės administraciją – užtikrinti ieškovui A. S., kaip visišką negalią turinčiam asmeniui, alternatyvias gyvenimo sąlygas atitinkančias būtinus išgyvenimui neįgaliojo poreikius (šildymas, vandentiekis-kanalizacija, elektra, patekimas į lauką ir patalpas be peraukštėjimo), užtikrinant jo paties ir jo turto neatlygintiną perkėlimą į alternatyvią gyvenamąją vietą; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo, trečiasis asmuo M. S..
3. Teismas nustatė, kad ieškovas su analogiškais reikalavimais jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5185-1191/2025 atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Be kita ko, skundžiamas raštas yra adresuotas trečiajam asmeniui, kaip buvusiam turto šeimininkui, todėl laikytina, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti skundžiamą raštą, kadangi šis raštas nesusijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Ieškinyje nurodomos aplinkybės nepagrindžia vienos pagrindinių teisminės gynybos sąlygų – įvykusio teisių pažeidimo. Šios nutarties ieškovas neskundė ir ji įsiteisėjo 2025 m. vasario 1 d.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį iš naujo, šioje byloje nepateikė jokių naujų įrodymų patvirtinančių jo teisę gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas nurodė naują aplinkybę, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įgytas trečiojo asmens M. S. vardu ieškovo ir sutuoktinės iniciatyva ir už jų sutaupytus pinigus, tačiau ji nepagrįsta jokiais įrodymais. Civilinės bylos Nr. e2-764-343/2021 nagrinėjamu metu nebuvo įrodinėjama, kad namas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nepriklauso M. S., kad jame gyvena asmuo su negalia, taipogi, nebuvo keliamas jo kraustymosi išlaidų kompensavimo klausimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė G. S. aktyviai dalyvavo civilinės bylos dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatymo, nagrinėjime, teikė rašytinius ir žodinius paaiškinimus byloje, tačiau apie tai, kad šiuo adresu gyventų bei ji slaugytų neįgalų asmenį nenurodė, taip pat neginčijo M. S. nuosavybės teisių į namą. Vien tai, kad gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 13 d. A. S. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad šiuo adresu buvo ir jo faktinė gyvenamoji vieta. Iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 pateikto atsakovo M. S. 2021 m. birželio 9 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas nustatė, kad atsakovas M. S. negalėjo atvykti į paskirtą teismo posėdį, nes Kazlų Rūdos savivaldybėje prižiūrėjo ten gyvenantį savo tėvą, kuris turi sunkią negalią, t. y. iš esmės buvo pripažįstama, kad tėvas gyvena Kazlų Rūdoje. Byloje nėra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra mokėjusi išmokų A. S., kas įrodo, kad jo gyvenamoji vieta nebuvo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. S., per savo įgaliotinę, savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, buvo nurodęs ir Marijampolės apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2042-570/2023 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kaip nurodė Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusioje 2025 m. sausio 23 d. nutartyje, skundžiamas raštas yra adresuotas trečiajam asmeniui, kaip buvusiam turto savininkui, todėl laikytina, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti skundžiamą raštą, kadangi šis raštas nesusijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Anksčiau aptartų argumentų pagrindu, spęstina, kad ieškovas pagal įstatymą neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atsisakytina priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas (ieškovas) A. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, kurį suformulavo susiedamas rašto panaikinimą su veiksmų uždraudimu. Sutiktina, kad tokia formuluotė gali klaidinti ir yra taisytina pasinaudojant ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Tačiau net ir netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas nekeičia esminio ginčo reikalavimo, kuris yra atskleidžiamas visu prevencinio ieškinio turiniu – uždrausti galinčius padaryti žalą veiksmus.
6.2. Ieškovas gyvena Kauno miesto savivaldybės vardu įregistruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 46/100 dalyje yra įrengtas atskiras butas ir kuris anksčiau buvo įregistruotas jo sūnaus M. S. vardu. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis M. S. vardu buvusi įregistruota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune dalis nuo 2021 m. sausio 20 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Tokio įregistravimo pagrindas: 2020 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1P-255-(1.17 E.) bei 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis (civ. byloje Nr. e2-1965-343-2020). Kauno miesto savivaldybei Lietuvos Respublika šį turtą perdavė nuo 2022 m. spalio 27 d. Taigi teismui priimant sprendimą ir nustatant M. S. kompensacijos dydį, jis jau nebebuvo šio turto savininkas ir jokių teisių į šį turtą nebeturėjo. Taip pat 2024 m. lapkričio 18 d. Rašto gavimo metu M. S. jau seniai nebuvo savo buvusių patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune savininku ir nebeturėjo teisių į šį turtą. Todėl M. S. negalėjo imtis jokių teisinių veiksmų, kuriais būtų siekęs iškeldinti ieškovą.
6.3. Tarp buvusio turto savininko M. S. ir pareiškėjo buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Turtą perėmus naujam savininkui (Lietuvos Respublikai, vėliau Kauno miesto savivaldybei) pats panaudos faktas išliko, kadangi iki turto perdavimo panauda nebuvo nutrūkusi, o nauji savininkai iki šiol nėra pareiškę reikalavimo ieškovui atlaisvinti gyvenamas patalpas. Tai reiškia, kad net ir įgyvendinant savininko teises iki tol teisėtai turtu pradėjęs naudotis asmuo turi teisę ir toliau tęsti šio turto naudojimą iki tol, kol susiformavę panaudos santykiai bus nustatyta tvarka nutraukti.
6.4. Vien dėl fakto, jog pareiškėjas ne tik faktiškai gyveno name (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau šiuo adresu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, panaudos teisinių santykių (žodinės panaudos sutarties) egzistavimo faktas negalėjo būti nežinomas naujiesiems savininkams. Taigi nagrinėjamu atveju būtent aplinkybė, kad ieškovas gyveną adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir nebuvo sprendžiama dėl jo iškraustymo, jo, kaip neįgalaus asmens, teisių apsauga, lemia teisinį suinteresuotumą ne į turtą, bet į teisėtą iškeldinimo procesą bei teisėtą interesą dėl tokio iškeldinimo teisinių pasekmių.
6.5. Ieškovo gyvenamosios vietos faktą patvirtina objektyvūs duomenys: nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimas bei šių duomenų pakeitimas, duomenys iš medicininių dokumentų, duomenys nurodyti notariniame įgaliojime. Taip pat ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune patvirtina ir tas faktas, kad SODRA mokėjo ieškovui netekto darbingumo pensiją ir ją nutraukė, tik po to, kai atsakovas pakeitė deklaravimo duomenims.
6.6. Trečiasis asmuo ne tik šiame name niekada negyveno ir juo nesinaudojo, bet nuo 2021 m. sausio 20 d. (kai turtas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu), o vėliau, pagal 2022 m. spalio 4 d. Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 60-20-10 perduotas Kauno miesto savivaldybei, jokių teisių į šį turtą neturi. Tuo tarpu turtą įregistravus atsakovo vardu, reikalavimas trečiajam asmeniui, kaip buvusiam savininkui, imtis nurodytų prievartos priemonių prieš ieškovą yra tiesioginis kėsinamasi ne į buvusio savininko ir Rašto adresato M. S., bet į šiame name gyvenantį ieškovą ir šiuo adresu esantį jo turtą.
6.7. Ieškinio pareiškimo stadijoje ieškovo teisinis interesas yra pakankamai įrodytas teisės į ieškinį aspektu – uždrausti galinčius padaryti žalą veiksmus, t. y. užkirsti kelią neteisėtam ieškovo iškeldinimui be teismo sprendimo.
6.8. Ieškovo, kaip visišką negalią turinčio asmens, iškeldinimas iš gyvenamojo būsto nesuteikiant jam jokios realios alternatyvos pažeidžia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei užtikrinamas teises, o ypač – teisę į gyvybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
9. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1965-343/2020 leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste.
10. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 14 645 Eur.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeitė – nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis – 12 693 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.
12. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 60-6-1253 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune“ panaikinimo uždraudžiant atsakovei – Kauno miesto savivaldybės administracijai – iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, be vykdomojo rašto, išduoto teismo sprendimo pagrindu; taip pat prašo įpareigoti atsakovę – Kauno miesto savivaldybės administraciją – užtikrinti ieškovui A. S., kaip visišką negalią turinčiam asmeniui, alternatyvias gyvenimo sąlygas atitinkančias būtinus išgyvenimui neįgaliojo poreikius (šildymas, vandentiekis-kanalizacija, elektra, patekimas į lauką ir patalpas be peraukštėjimo), užtikrinant jo paties ir jo turto neatlygintiną perkėlimą į alternatyvią gyvenamąją vietą.
13. Ieškinį grindė aplinkybe, kad jis yra neįgalus asmuo ir gyvena savo sūnaus M. S. vardu įsigytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriame nuo 2017 m. birželio 13 d. deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaunas pateko į paimamų visuomenės poreikiams namų grupę dėl vykdomo Ateities plento rekonstrukcijos ir Pietrytinio aplinkkelio tiesimo projekto įgyvendinimo. Ieškovo teisė gyventi name (duomenys neskelbtini), Kaunas yra kildinama iš teisėto apsigyvenimo fakto, kol nėra tokį tęstinį faktą nutraukiančio įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta iškeldinti asmenį iš jo gyvenamosios vietos.
Dėl naujų įrodymų
14. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir medicinos dokumentų išrašą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį sprendžia, kad teikiami įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl ieškinio priėmimo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas nutaria pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą). Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).
19. Pirmu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 60-6-1253 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriame pakartotinai prašoma nedelsiant atlaisvinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Nekilnojamąjį turtą; nutraukti sutartis su paslaugų teikėjais; perduoti turtą (raktus, kadastro duomenų bylas, kitus turimus dokumentus) Administracijos Nekilnojamojo turto skyriui bei pasiimti asmeninius daiktus. Rašte nurodoma, kad šį visuomenės poreikiams paimtą Nekilnojamąjį turtą ketinama griauti. Taip pat Rašte išaiškinta atsakomybė dėl vilkinimo Savivaldybei perduoti Nekilnojamąjį turtą pasekmių ir kt. Skundžiamas raštas yra adresuotas trečiajam asmeniui, kaip buvusiam iki valstybės poreikiams turto paėmimo, savininkui. Taigi, rašte nurodomi reikalavimai yra skirti būtent trečiajam asmeniui, todėl rašte keliami reikalavimai susiję su trečiojo asmens teisėmis ir teisėtais interesais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti skundžiamą raštą, kadangi šis raštas nesusijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Šios išvados nekeičia ir ieškovo nurodyta aplinkybė apie jo su trečiuoju asmeniu sudarytą žodinę panaudos sutartį dėl turto panaudos. Remiantis Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsniu, panaudos sutartis turi būti rašytinė, jeigu ji sudaroma ilgesniam nei 1 metų terminui. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju rašytinė panaudos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre nebuvo.
20. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad iš esmės jo ieškinys yra prevencinis, nes jis faktiškai gyvena nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris šiuo metu priklauso valstybei. Ieškiniu ieškovas siekia užkirsti kelią neteisėtam ieškovo iškeldinimui be teismo sprendimo.
21. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
22. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas).
23. Prevencinį ieškinį pareiškęs ieškovas turi įrodyti atsakovo atliekamus ar būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus; jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024).
24. Atsakovė, tapusi nauja savininke nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, turi teisę imtis iškeldinimo procedūrų tuo atveju, jei nurodytame nekilnojamame turte gyvena ieškovas. Pastaroji aplinkybė gali būti patikrinta faktiškai atvykus į vietą. Tačiau iš gyvenamųjų patalpų jose gyvenantis asmuo gali būti iškeldintas tik teismo sprendimu. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nėra tikslinga nustatinėti, kokia yra faktinė ieškovo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad teismas negali priimti nagrinėti ieškinio, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę įgyvendinant jos teisę iškraustyti kitą asmenį iš jai priklausančių patalpų laikytis įstatyme įtvirtintų reikalavimų (uždrausti iškeldinti ieškovą nesant vykdomojo rašto, išduoto pagal teismo sprendimą iškeldinti ieškovą).
25. Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina, kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai jis pagal CPK 22 straipsnį iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovei jį iškeldinti iš atsakovei priklausančių patalpų be vykdomojo rašto, išduoto teismo sprendimo pagrindu, nėra prevencinio pobūdžio reikalavimas. Tai yra įstatyme įtvirtinti reikalavimai, kurių privalo laikytis visi asmenys. Remiantis išdėstytu, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnis). Taip pat ieškinio reikalavimas, kaip nurodo ieškovas, pagal prevencinį ieškinį dėl ieškovui kito būsto suteikimo nėra nagrinėtinas teisme. Prašymas dėl socialinio būsto ar turimo būsto pritaikymo neįgaliojo asmens poreikiams turi būti teikiamas gyvenamosios vietos savivaldybei ir tik esant ginčui dėl būsto (ne)suteikimo toks sprendimas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
27. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.