- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-584-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25077-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., notarei Svajonei Šaltauskienei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1585-608/2022 pagal pareiškėjo T. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š., notarei Svajonei Šaltauskienei dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. Š. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina K. Š. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą 2021 m. liepos 2 d. padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl motinos palikimo priėmimo, kuriam taip pat pranešė, kad palikėja buvo sudariusi asmeninį testamentą. Apie asmeninį palikėjos testamentą pareiškėjas sužinojo atsitiktinai, po motinos mirties tvarkydamas jos asmeninius daiktus palikėjos bute. Apie rastą asmeninį testamentą ir jo turinį pareiškėjas pranešė kitam įpėdiniui D. Š. Pareiškėjas nuomone, asmeninis testamentas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, jame yra išreikšta testatorės valia dėl jai priklausančio turto paveldėjimo. Asmeninis testamentas surašytas ranka, jame nurodyta K. Š. vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, dokumento surašymo data. Testatorė aiškiai nurodė dokumento pavadinimą: „testamentas“. Testamento tekstas aiškus ir suprantamas, iš minėto turinio aiški testatorės valia butą adresu (duomenys neskelbtini) po testatorės mirties palikti pareiškėjui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašė teismo pareiškimą atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo pateiktas tvirtinti kaip K. Š. asmeninis testamentas nėra vientisas dokumentas, o yra dviejų atskirų dokumentų dalys. Pirmoji dalis nepasirašyta testatorės, o antroji dalis neturi būtinų CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytų asmeninio testamento rekvizitų: testamento surašymo datos, vietos ir kt. Dėl šios priežasties asmeninis testamentas negalioja ir negali būti teismo patvirtintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. Š. prašymą dėl K. Š. asmeninio testamento patvirtinimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktas ranka rašytas testamentas, lietuvių kalba, datuotas 2010 m. gegužės mėn., sudarytas iš dviejų lapų, pirmas lapas nepasirašytas, antras lapas pasirašytas testatorės K. Š. vardu (b. l. 22-23). Testamento pirmame lape nurodyta, kad jis surašytas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodytas patvarkymas K. Š. priklausantį turtą po jos mirties palikti sūnui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus D. Š. paveldi 0,0600 ha žemės sklypą (sodą), pastatą – sodo namą (visus jame esančius daiktus), esančius adresu (duomenys neskelbtini); vertybinius popierius AB „Pieno žvaigždės“ PVA (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, PVA (duomenys neskelbtini), AB „Bankas Snoras“ PVA (duomenys neskelbtini). Sūnus T. Š.: butą su rūsiu ir jame esančius daiktus, adresas (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, esantį 45-oje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Pilaitė“; garažo vietos Nr. (duomenys neskelbtini), garažo gamybos metai: 1981. Antram lape išdėstytas patvarkymas, kad sūnūs D. Š. ir T. Š. lygiomis dalimis: 1/5 žemės sklypo ir 1/5 gyvenamojo namo su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius su priklausančiomis palūkanomis, esančius AB banke „Swedbank“, įpareigojant jus apmokėti testatorės laidojimo išlaidas. Taip pat išreikštas testatorės prašymas, kad sūnus T. Š. paveldėtą tėvų butą parduoti, jei kiltų toks noras ar poreikis, gali tik pasitaręs su broliu D. ir jam pritarus. Minėtas testamentas nepatvirtintas notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl tam, jog jis galiotų, turi būti teismo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).
5. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus asmeninio testamento formos, turinio reikalavimus, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje 2022 m. liepos 12 d. atliktos ekspertizės aktas Nr. 11-1244 (22) patvirtina, kad 2010 metų gegužės mėnesio testamento rankraštinius įrašus abiejuose lapuose parašė K. Š. (b. l. 104-106). Ekspertizės išvada yra kategoriška, motyvuota, todėl ja abejoti teismas neturi pagrindo.
7. Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1265 (22), 11-1985 (22) pateikta išvada, jog tirti pateiktas 2010 metų gegužės mėnesio testamentas K. Š. vardu nėra vientisas dokumentas. 2010 metų gegužės mėnesio testamento K. Š. vardu pirmame lape esantys įrašai parašyti kitu rašikliu nei antrame lape esantys įrašai ir parašas. Nustatyti, ar abiejų dokumento lapuose esantys įrašai parašyti tą pačią dieną, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui. Didelė tikimybė, kad tirti pateikto 2010 metų gegužės mėnesio testamento K. Š. vardu pirmame ir antrame lape esantis rankraštinis tekstas parašytas ant tokio paties (vienodo) spausdinimo, kopijavimo, raštinės darbams skirto popieriaus (b. l. 119-122). Ekspertizės akte nurodyta, kad kategoriška išvada, jog testamentas nėra vientisas dokumentas, padaryta įvertinus visus nustatytus požymius ir tyrimo rezultatus – tirti pateikto dokumento pirmame ir antrame lape esantys įrašai parašyti skirtingais rašikliais, pirmame lape yra išsegimo žymės, o antrame – nėra, nevienodas teksto dalių žymėjimas lapuose (b. l. 121).
8. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog byloje esantys įrodymai – ekspertizės išvada - patvirtina, kad prašomas patvirtinti 2010 metų gegužės mėnesio testamentas nėra vientisas dokumentas, todėl yra pagrindas vertinti kiekvieno testamento lapą kaip savarankišką dokumentą ir kiekvieno lapo atitikimą CK 5.30 straipsnio reikalavimams, keliamiems asmeninio testamento rekvizitams ir jo techniniam būdui. Vertinat kiekvieną testamento lapą kaip savarankišką dokumentą, nustatyta, kad kiekviename iš jų nėra CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų asmeninio testamento rekvizitų.
9. Asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai nustatyti CK 5.30 straipsnio 1 dalyje: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmas testamento lapas nepasirašytas testatorės, o antrame testamento lape nėra testamento sudarymo datos (metų, mėnesio ir dienos) ir to negalima nustatyti iš kitų aplinkybių, taip pat neišreikštas aiškus testatorės patvarkymas dėl palikimą sudarančio turto palikimo po jos mirties. Antrame testamento lape išdėstyto įrašo turinys akivaizdžiai yra pirmesniame lape išdėstyto teksto tęsinys, tačiau tarp teismui pateikto testamento pirmojo ir antrojo lapo teksto turinio nėra sąsajų, t. y. pirmo lapo teksto paskutinis sakinys užbaigtas, o antrasis lapas pradedamas nuo sakinio vidurio. Antrame testamento lape yra nurodyta tik dalis palikimą sudarančio turto. Taigi, testamento pirmojo ir antrojo lapo teksto turinys, taip pat ekspertizės išvada patvirtina, jog teismui pateikto testamento du lapai nėra vientisas dokumentas, o yra dviejų skirtingų dokumentų sudėtinės dalys. Vertinant kiekvieną testamento lapą kaip atskirą dokumentą, nei viename iš jų nėra CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytų asmeniniam testamentui būtinų rekvizitų. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti išreikštos testatorės valios dėl patvarkymo palikti jai priklausantį turtą po testatorės mirties.
10. Kadangi prašomas patvirtinti testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų imperatyvių reikalavimų asmeninio testamento rekvizitams ir jis įstatymo reikalaujama forma neišreiškia K. Š. kaip testatoriaus valios, todėl jis negalioja ir teismo netvirtinamas.
11. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų: pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. Š. interesai yra priešingi, atmetus pareiškimą, yra CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 1 481,81 Eur išlaidos už teismo ekspertizę. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 76,16 Eur, priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo D. Š. yra sumokėjęs į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 1500,00 Eur užstatą, skirtą ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskaičius ekspertizės išlaidas, likusi nepanaudota 18,19 Eur suma grąžinama suinteresuotam asmeniui D. Š.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Pareiškėjas T. Š. (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1585-608/2022 ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp asmeninio testamento pirmojo ir antrojo lapo teksto nėra sąsajų. Apelianto nuomone, abu asmeninio testamento lapai išlaiko vientisumą, sakiniai užbaigti, nėra jokių abejonių, jog testamentą savo ranka rašė pati testatorė. Paaiškina, jog pirmajame asmeninio testamento lape testatorė aiškiai nurodė, ką paveldi pareiškėjas. O antrajame lape testatorė suformulavo pareiškėjui įpareigojimą, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė, t. y. visiškai nepasisakė dėl testatorės valios dėl testamentinės išskirtinės.
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime sudarė teisiškai ydingą situaciją, kuomet asmeninį testamentą pripažintų tik tuo atveju, jei testatorė savo asmeninio testamento abiejuose lapuose būtų atkartojusi tą patį tekstą, nurodžiusi abiejuose lapuose datą ir kitą analogišką informaciją, kuri buvo pirmame lape.
15. Apeliantas teigia, jog pateikto tvirtinti asmeninio testamento paskirtis – asmens duodamas patvarkymas dėl turto po jo mirties. Pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus. Tekstas surašytas aiškia bei suprantama rašysena, neabejotinai vertintinas kaip vientisas dokumentas. Anot apelianto, asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės tai, kad dokumentas surašytas galimai skirtingais rašikliais, ar kad galimai dokumente yra išsegimo žymės.
Atsiliepimas
16. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, ar pagrįstai atmetė prašymą patvirtinti K. Š. asmeninį testamentą.
19. Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (CK 5.30 straipsnio 1 dalis).
20. Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
21. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.
22. Byloje nustatyta, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra rašytas ranka, lietuvių kalba, datuotas 2010 m. gegužės mėn., sudarytas iš dviejų lapų, pirmas lapas nepasirašytas, antras lapas pasirašytas testatorės K. Š. vardu (b. l. 22-23):
22.1. Testamento pirmame lape nurodyta, kad jis surašytas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodytas patvarkymas K. Š. priklausantį turtą po jos mirties palikti sūnui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus D. Š. paveldi 0,0600 ha žemės sklypą (sodą), pastatą – sodo namą (visus jame esančius daiktus), esančius adresu (duomenys neskelbtini); vertybinius popierius AB „Pieno žvaigždės“ PVA (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, PVA (duomenys neskelbtini), AB „Bankas Snoras“ PVA (duomenys neskelbtini). Sūnus T. Š.: butą su rūsiu ir jame esančius daiktus, adresas (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, esantį 45-oje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Pilaitė“; garažo vietos Nr. (duomenys neskelbtini), garažo gamybos metai: 1981.
22.2. Antrame lape išdėstytas patvarkymas, kad sūnūs D. Š. ir T. Š. lygiomis dalimis: 1/5 žemės sklypo ir 1/5 gyvenamojo namo su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius su priklausančiomis palūkanomis, esančius AB banke „Swedbank“, įpareigojant jus apmokėti testatorės laidojimo išlaidas.
22.3. Taip pat išreikštas testatorės prašymas, kad sūnus T. Š. paveldėtą tėvų butą parduoti, jei kiltų toks noras ar poreikis, gali tik pasitaręs su broliu D. ir jam pritarus. Minėtas testamentas nepatvirtintas notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra.
23. Byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi atliktų ekspertizių išvadomis: (i) kad 2010 m. gegužės mėnesio testamento rankraštinius įrašus abiejuose lapuose parašė K. Š. (b. l.104-16); (ii) kad testamento pirmame lape esantys įrašai parašyti kitu rašikliu nei antrame lape esantys įrašai ir parašas; (iii) jog didelė tikimybė, kad tirti pateikto testamento K. Š. vardu pirmame ir antrame lape esantis rankraštinis tekstas parašytas ant tokio paties (vienodo) spausdinimo, kopijavimo, raštinės darbams skirto popieriaus; (iv) kad pirmo lapo kairiajame viršutiniame kampe yra keturios (po dvi lygiagrečios) kiauryminės skylutės, tarp dviejų lygiagrečių skylučių yra apie 12 mm įspausta tiesi linija, tokios žymės lieka išsegus kabėmis susegto dokumento lapus. Tačiau antro lapo nei toje pačioje vietoje (kairiajame viršutiniame kampe), nei kitame plote tokių žymių nėra, tai rodo, kad pateikto dokumento antras lapas nebuvo susegtas su testamento pirmu lapu; (v) kad pirmame testamento lape teksto dalys atskiriamos romėniškais skaičiais (I ir II), o dalių punktai – arabiškais (1, 2, 3), o antrame lape yra tik žymėjimas arabiškais skaičiais; tirti pateiktas testamentas nėra vientisas dokumentas (b. l. 119-122).
24. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu. Apelianto nuomone, abu asmeninio testamento lapai išlaiko vientisumą, sakiniai užbaigti, nėra jokių abejonių, jog testamentą savo ranka rašė pati testatorė. Paaiškina, jog pirmajame asmeninio testamento lape testatorė aiškiai nurodė, ką paveldi pareiškėjas. O antrajame lape testatorė suformulavo pareiškėjui įpareigojimą, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė, t. y. visiškai nepasisakė dėl testatorės valios dėl testamentinės išskirtinės.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasisakant dėl ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės vertinimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022).
26. Bylose, kuriose yra nagrinėjamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimas, ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekspertų išvadomis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas nekvestionuoja ekspertizės išvadų, nekelia jų nepagrįstumo, turinio prieštaringumo, nepatikimo klausimų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad abejoti ekspertizės kategoriškomis išvadomis nėra pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas. Kaip byloje nustatyta, pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas surašytas pačios testatorės, jos ranka. Tačiau esant ekspertizės išvadai, jog tai nėra vientisas dokumentas, esant nustatyta, jog pirmas ir antras lapai surašyti skirtingais rašikliais, ant pirmojo lapo yra susegimo žymės, kurių nėra ant antrojo lapo, kad skiriasi pirmojo ir antrojo lapo atskirų teksto dalių žymėjimas, darytina labiau tikėtina išvada, jog tarp pirmojo testamento lapo ir antrojo lapo surašymo galimai buvo laiko tarpas, t. y. galimai buvo keistas pirmojo arba antrojo lapo turinys ir kt. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nesant vientisam dokumentui, vertintinas kiekvienas pateikto tvirtinti asmeninio testamento lapas atskirai. Vertinant kiekvieną testamento lapą kaip atskirą dokumentą, nei viename iš jų nėra CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytų asmeniniam testamentui būtinų rekvizitų. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti išreikštos testatorės valios dėl patvarkymo palikti jai priklausantį turtą po testatorės mirties.
28. Apeliantas vienu iš skundo motyvų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pateiktame tvirtinti asmeniniame testamente suformuluotos testamentinės išskirtinės ir jos nevertino. Kas, apelianto nuomone, taip pat lėmė neteisingo sprengimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
29. Testamentinė išskirtinė (legatas) (CK 5.23 straipsnis) – tai įpėdinio pagal testamentą įpareigojimas atlikti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės išskirtinės gavėjams), kai šie įgyja teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas būtų įvykdytas. Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė, kurią įpėdinis įsipareigoja įvykdyti sutikdamas priimti palikimą. Tam, kad testamentinės išskirtinės atveju tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimą, ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, testamentinė išskirtinė turi atitikti CK šeštojoje knygoje nustatytus bendruosius prievolių reikalavimus. Privalomumas ir neišvengiamumas – testamentinės išskirtinės prievolės bruožai, kurie leidžia atskirti šią prievolę nuo kitų testatoriaus nurodytų sąlygų.
30. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias testamentinę išskirtinę, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: testamentinės išskirtinės pagrindu atsirandanti prievolė tarp įpėdinio ir išskirtinės gavėjo (-ų) turi būti apibrėžta. Tai, be kita ko, reiškia, kad tais atvejais, kai testamentine išskirtine įpėdinis yra įpareigojamas perduoti išskirtinės gavėjui (-ams) rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus, testamente turi būti nustatyta ir perduotinų daiktų kiekis, o jei testamentinės išskirtinės gavėjų yra daugiau negu vienas – ir konkretus kiekis daiktų (ar konkreti procentinė dalis visų perduotinų daiktų), tenkantis kiekvienam testamentinės išskirtinės gavėjui atskirai, arba objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos perduotinų daiktų kiekis ar jų procentinė dalis galėtų būti tiksliai nustatyta. Testamentinės išskirtinės sąlyga, pagal kurią teisė nuspręsti dėl testamentinės išskirtinės pagrindu atsirandančios prievolės dalyko priklauso įpėdiniui, negalioja. Ši norma nesuteikia teisės įpėdiniui savo nuožiūra nuspręsti dėl to, kokį skaičių palikimą sudarančių daiktų ar kokią procentinę šių daiktų dalį jis turi perduoti konkrečiam testamentinės išskirtinės gavėjui (-ams), arba vienašališkai nustatyti kriterijus, kurie nulemtų šį skaičių ar procentinę dalį. Tokia teisė disponuoti nuosavybe priklauso išimtinai testatoriui. Pastarajam nenustačius minėtų sąlygų testamente, neatsiranda pakankamai apibrėžtos prievolės, galinčios būti testamentinės išskirtinės dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-969/2016).
31. Nagrinėjamu atveju iš dokumente vartojamos sąvokos „Prašymas“ neaišku, ar K. Š. valia buvo įpareigoti dokumente nurodytus suinteresuotus asmenis – sūnus D. ir T. Š. atlikti tam tikrus veiksmus. Be to, veiksmai, kuriuos suinteresuoti asmenys turi atlikti, taip pat nėra imperatyviai suformuluoti, todėl kyla abejonės dėl dokumente nurodytų veiksmų turinio ir apimties privalomumo. Tai reiškia, kad neatsiranda pakankamai apibrėžtos prievolės ir toks neapibrėžtumas neleidžia vertinti dokumente nurodytos frazės „Sūnus T. paveldėtą tėvų butą parduoti, jei kilų toks noras ar poreikis, gali tik pasitaręs su broliu D. ir jam pritarus“ kaip testamentinės išskirtinės.
32. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. Š. rašytas dokumentas neatitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingos paskirties – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), jis negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į palikimo paskirstymą, ir tvirtinamas kaip asmeninis testamentas.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
41. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias asmeninio testamento tvirtinimą bei įrodymų vertinimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismas
nutaria:
apelianto T. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.