Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š., notarei Svajonei Šaltauskienei dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Byloje pateiktas ranka rašytas testamentas, lietuvių kalba, datuotas (duomenys neskelbtini), sudarytas iš dviejų lapų, pirmas lapas nepasirašytas, antras lapas pasirašytas testatorės K. Š. vardu (b.l. 22-23). Testamento pirmame lape nurodyta, kad jis surašytas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodytas patvarkymas K. Š. priklausantį turtą po jos mirties palikti sūnui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus D. Š. paveldi (duomenys neskelbtini). Sūnus T. Š.: (duomenys neskelbtini). Antram lape išdėstytas patvarkymas, kad sūnūs D. Š. ir T. Š. (duomenys neskelbtini). Taip pat išreikštas testatorės prašymas, kad sūnus T. Š. paveldėtą tėvų butą parduoti, jei kiltų toks noras ar poreikis, gali tik pasitaręs su broliu D. ir jam pritarus. Minėtas testamentas nepatvirtintas notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo perduotas saugoti notarui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl tam, jog jis galiotų, turi būti teismo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnis numato, kad bylos dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, o 582 straipsnio 5 dalis numato, kad byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad šios kategorijos bylos išsprendžiamos priimant nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 yra išaiškinęs, kad ypatinga teisena yra vienašalė teisena ir joje numatyta teismo procesinių sprendimų forma taikytina tik tais atvejais, kai tarp šalių nėra ginčo. Kai ypatingosios teisenos tvarka (prie kurių priskiriamos ir supaprastinto proceso tvarka nagrinėtinos bylos) nagrinėjamose bylose kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės, priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tik tokios formos teismo procesinis sprendimas ir jo apskundimo tvarka bei terminai užtikrina ginčo šalies teisę į tinkamą teismo procesą, teismo priimto procesinio sprendimo apskundimą. Todėl nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl teisės tarp proceso šalių, t. y. pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. Š., tarp jų kilęs ginčas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, nesilaikant ginčo teisenai būdingų formalumų, tačiau byla užbaigiama ir teismo procesinis sprendimas įforminamas ne teismo nutartimi, kaip numato CPK 582 straipsnio 6 dalis, o CPK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos formos teismo sprendimu.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004 yra išaiškinęs, kad CK 5.30 straipsnyje numatyti reikalavimai asmeninio testamento rekvizitams bei jo techniniam būdui yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas testamentą daro negaliojantį. Tai lemia aplinkybė, jog testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, todėl galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra. Minėta teisės norma numato, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo pasirašytas.

Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus asmeninio testamento formos, turinio reikalavimus, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

Šioje civilinėje byloje 2022 m. liepos 12 d. atliktos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) testamento rankraštinius įrašus abiejuose lapuose parašė K. Š. (b.l. 104-106). Ekspertizės išvada yra kategoriška, motyvuota, todėl ja abejoti teismas neturi pagrindo.

Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) testamentas K. Š. vardu nėra vientisas dokumentas. (duomenys neskelbtini) testamento K. Š. vardu pirmame lape esantys įrašai parašyti kitu rašikliu nei antrame lape esantys įrašai ir parašas. Nustatyti, ar abiejų dokumento lapuose esantys įrašai parašyti tą pačią dieną, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui. Didelė tikimybė, kad tirti pateikto (duomenys neskelbtini) testamento K. Š. vardu pirmame ir antrame lape esantis rankraštinis tekstas parašytas ant tokio paties (vienodo) spausdinimo, kopijavimo, raštinės darbams skirto popieriaus (b.l. 119-122). Ekspertizės akte nurodyta, kad kategoriška išvada, jog testamentas nėra vientisas dokumentas, padaryta įvertinus visus nustatytus požymius ir tyrimo rezultatus – tirti pateikto dokumento pirmame ir antrame lape esantys įrašai parašyti skirtingais rašikliais, pirmame lape yra išsegimo žymės, o antrame – nėra, nevienodas teksto dalių žymėjimas lapuose (b.l. 121).

Taigi byloje esantys įrodymai – ekspertizės išvada patvirtina, kad prašomas patvirtinti (duomenys neskelbtini) testamentas nėra vientisas dokumentas, todėl yra pagrindas vertinti kiekvieno testamento lapą kaip savarankišką dokumentą ir kiekvieno lapo atitikimą CK 5.30 straipsnio reikalavimams, keliamiems asmeninio testamento rekvizitams ir jo techniniam būdui. Vertinat kiekvieną testamento lapą kaip savarankišką dokumentą, nustatyta, kad kiekviename iš jų nėra CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų asmeninio testamento rekvizitų.

Asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai nustatyti CK 5.30 straipsnio 1 dalyje: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nagrinėjamu atveju pirmas testamento lapas nepasirašytas testatorės, o antrame testamento lape nėra testamento sudarymo datos (metų, mėnesio ir dienos) ir to negalima nustatyti iš kitų aplinkybių, taip pat neišreikštas aiškus testatorės patvarkymas dėl palikimą sudarančio turto palikimo po jos mirties. Antrame testamento lape išdėstyto įrašo turinys akivaizdžiai yra pirmesniame lape išdėstyto teksto tęsinys, tačiau tarp teismui pateikto testamento pirmojo ir antrojo lapo teksto turinio nėra sąsajų, t. y. pirmo lapo teksto paskutinis sakinys užbaigtas, o antrasis lapas pradedamas nuo sakinio vidurio. Antrame testamento lape yra nurodyta tik dalis palikimą sudarančio turto. Taigi, testamento pirmojo ir antrojo lapo teksto turinys, taip pat ekspertizės išvada patvirtina, jog teismui pateikto testamento du lapai nėra vientisas dokumentas, o yra dviejų skirtingų dokumentų sudėtinės dalys. Vertinant kiekvieną testamento lapą kaip atskirą dokumentą, nei viename iš jų nėra CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytų asmeniniam testamentui būtinų rekvizitų. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti išreikštos testatorės valios dėl patvarkymo palikti jai priklausantį turtą po testatorės mirties.

Kadangi prašomas patvirtinti testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų imperatyvių reikalavimų asmeninio testamento rekvizitams ir jis įstatymo reikalaujama forma neišreiškia K. Š. kaip testatoriaus valios, todėl jis negalioja ir teismo netvirtinamas.

Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų: pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. Š. interesai yra priešingi, atmetus pareiškimą, yra CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 1481,81 EUR išlaidos už teismo ekspertizę. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 76,16 EUR, priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo D. Š. yra sumokėjęs į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 1500,00 EUR užstatą, skirtą ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskaičius ekspertizės išlaidas, likusi nepanaudota 18,19 EUR suma grąžinama suinteresuotam asmeniui D. Š.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 582 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalimi teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo T. Š. prašymą dėl K. Š. asmeninio testamento patvirtinimo.

Priteisti iš pareiškėjo T. Š. suinteresuotam asmeniui D. Š. 2181,81 EUR (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą, aštuoniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo T. Š. valstybei 76,16 EUR (septyniasdešimt šešis eurus, šešiolika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos suinteresuotam asmeniui D. Š. 18,19 EUR (aštuoniolika eurų, devyniolika euro centų) užstato, sumokėto AB „Swedbank“ 2022 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.