- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-62-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01813-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 gruodžio 30 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1522-1201/2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį, nes jis 2024 m. rugpjūčio 30 d. 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme ir taip pakartotinai pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 3 ir 7 dalių nuostatų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. S. paskirta nuobauda – 220 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, A. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė neskirti 220 Eur baudos bei administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodyta, kad turi menką kompiuterinį raštingumą, dėl to nežinojo apie jam siunčiamus pranešimus elektroniniu paštu. Apie skirtas baudas sužinojo tik tada, kai nepavykus atsiskaityti banko kortele, „Luminor“ bankas jam suteikė informaciją, jog antstoliai nuskaitė pinigus nuo jo banko sąskaitos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jo per mėnesį gaunamos pajamos yra 263 Eur pašalpos, dėl padaryto administracinio nusižengimo jis labai gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi A. S. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 140 Eur dydžio bauda ir panaikinta administracinio poveikio priemonė – turto (automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas. Be kita ko, panaikinta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas.
4. Nutartis motyvuojama tuo, jog A. S. pripažintas kaltu pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį pagrįstai. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu valstybės registre, todėl laikytina, jog A. S. buvo tinkamai informuotas dėl ankstesnių pažeidimų. Vis dėl to, pagal ANK 36 straipsnio 2 dalį skiriant administracinę nuobaudą neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Pakartotinumas yra nurodytas ANK 414 straipsnio 2 dalyje kaip šio administracinio nusižengimo požymis, todėl šis požymis nelaikytinas ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, panaikinus anksčiau nustatytą sunkinančią aplinkybę bei atsižvelgus į tai, jog A. S. yra (duomenys neskelbtini), turi mažas pajamas, jo teigimu, nesinaudoja elektroniniu paštu, tačiau iš karto sužinojęs apie administracinį nusižengimą, kai pradėjo nebeveikti banko kortelė, ėmė aiškintis to priežastis, darytina išvada, jog galima spręsti apie mažesnį pareiškėjo pavojingumą.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skunde teigiama, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. skundą rėmėsi tik suinteresuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta įvykio versija. A. S. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykstančią administracinę teiseną, iki protokole nurodyto laiko asmuo administracinio nurodymo taip pat neįvykdė. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad nemoka naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau pats teismo posėdžio metu pripažino, kad nurodytas viešuosiuose registruose elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra jo ir kad jį pats nurodė Užimtumo tarnyboje. Taigi aplinkybė, kad A. S. nieko nežinojo apie nusižengimus, laikytina tik asmens pasirinkta gynybine pozicija.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo nutartyje neteisingai nurodė, kad šiuo atveju pakartotinumas yra ANK 414 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis, todėl šis požymis nėra laikytinas A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad A. S. automobilis SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi bendrojo naudojimo vietoje – prie pastato durų (duomenys neskelbtini), automobilis yra be priekinio valstybinio numerio ženklo, surūdijusiais ratlankiais. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. Automobilio dalyvavimas viešajame eisme patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo draudžiamas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. S. jau buvo baustas administracine tvarka už analogišką SEAKĮ pažeidimą 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu, kai protokolas nesurašomas (ROIK (duomenys neskelbtini)) už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir 2024 m. liepos 11 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, A. S. ne pirmą kartą per 12 mėnesių baudžiamas už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Šios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Panevėžio apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-237-1207/2023).
8. Apeliaciniame skunde akcentuotina ir tai, kad teismas, teigdamas, kad svarbu įvertinti ir tai, kad A. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirba, turi (duomenys neskelbtini), jo turtinė padėtis yra sunki, neįvertino fakto, kad šios nurodytos aplinkybės kaip tik ir neleis A. S. tinkamai pasirūpinti transporto priemone, ji ir toliau bus fiksuojama toje vietoje, rašomi nauji administracinių nusižengimų protokolai. A. S. teismo posėdyje, prašydamas grąžinti jam konfiskuotą automobilį, nenurodė, kaip jis juo pasirūpins, atvirkščiai – skundėsi, kad negali suremontuoti, nes SAAB elektronikos gedimų netaiso kituose automobilių remonto dirbtuvėse, būtina kreiptis į autorizuotą SAAB priežiūros įmonę, o ten remontas yra labai brangus.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teisės norma yra, pirmiausia, socialinė norma, todėl teisė veikia tik kartu su kitais visuomenės reguliatoriais, iš kurių šiuo atveju yra aktualūs moralė, dorovė ir etika. Skundžiama nutartis, kuria iš dalies tenkintas A. S. skundas, galėtų tapti paskatinimu ir kitiems asmenims nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir laikyti neeksploatuojamas, neprižiūrimas transporto priemones, vadovaujantis tik savo asmeniniais tikslais ir patogumu ir taip grubiai pažeisti teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas netenkinamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
11. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
12. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pakartotinumas yra ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementas, todėl tai negali būti laikoma atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nors įgaliotas asmuo pateikė argumentus, dėl to, kad A. S. buvo tinkamai informuotas elektroniniu paštu dėl administracinių nusižengimų ir kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. 16.10 val. padarytas pažeidimas yra pakartotinis, tačiau dėl minėtų faktinių aplinkybių nėra ginčo, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė analogiškas išvadas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog „A. S. savo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, todėl Institucija <....> siųsdama procesinius dokumentus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė“ (t. 1, b. l. 75), “Teismas <...> konstatuoja, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai“ (t. 1, b. l. 74). Kaip matyti iš nurodytų citatų, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog A. S. padarė pakartotinį SEAKĮ pažeidimą, dėl to nuobauda, už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam skirta pagrįstai. Vis dėl to, kaip ir teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pakartotinumas negali būti traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi nagrinėjamu atveju, tai yra ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog draudžiama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis tą pačią aplinkybę būtų galima vertinti ir kaip teisės pažeidimo sudėties elementą, už kurį skiriama įstatyme nustatyta sankcija, ir kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes toks teisinis reguliavimas pažeistų dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 01/04). Būtent siekiant užtikrinti non bis in idem principo laikymąsi, įstatymo leidėjas ANK 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtino draudimą tą pačią aplinkybę vertinti du kartus ir kaip pagrindą asmeniui taikyti teisinę sankciją, ir kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Priešingu atveju, būtų šiurkščiai pažeista asmens teisė į sąžiningą procesą ir proporcingą nuobaudą. Apeliaciniame skunde taip pat pateikta nuoroda į Panevėžio apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-237-1207/2023, tačiau, nors aukštesnysis teismas ir nėra saistomas žemesniųjų teismų praktikos, pastebėtina tai, jog minėtoje nutartyje, teismas, pripažinęs asmenį kaltu ANK 414 straipsnio 2 dalies pagrindu, pakartotinumo nevertino antrą kartą kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
14. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog yra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia A. S. kaltę, o skundžiama nutartis, kuria iš dalies tenkintas pažeidėjo skundas, gali tapti paskatinimu ir kitiems asmenims grubiai pažeisti teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su Institucijos padaryta išvada, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, jog skundžiama nutartimi pažeidėjui skirta nuobauda buvo individualizuota ir atitinkamai sumažinta, savaime šio fakto nepaneigia. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju, įvertinti pažeidėją charakterizuojantys duomenys – tai, jog A. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirba, yra (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos siekia 263 Eur, kurios yra beveik per pusę mažesnes nei šiuo metu nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis. Atsižvelgta ir tai, jog A. S. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas keturis kartus, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Vadovaudamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas teigti apie A. S. mažesnį pavojingumą ir daryti išvadą, jog nuobaudos tikslai bus įgyvendinti pažeidėjui skiriant minimalią ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą – 140 Eur dydžio baudą ir panaikinant administracinio poveikio priemonę – automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos padarytomis išvadomis.
15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog A. S. bloga finansinė padėtis reiškia, jog pažeidėjas yra nepajėgus pasirūpinti savo transporto priemone, dėl ko ir toliau bus pažeidinėjami teisės aktai, o tai sudaro pagrindą konfiskuoti transporto priemonę. Pažymėtina, jog ANK 414 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, galimybė, o ne pareiga už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Skiriant administracinio poveikio priemonę turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso ir žmogaus teisių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikytinas neproporcingu A. S. padarytam pažeidimui. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog būtų paradoksalu asmeniui skirti griežtesnę turtinę sankciją (šiuo atveju – automobilio konfiskavimą), vien tuo pagrindu, jog pažeidėjas yra nepasiturintis. A. S., būdamas automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, gali laisvai juo disponuoti, o tai reiškia, jog esant būtinybei, neatsiradus lėšų remontui, automobilis gali būti parduotas, padovanotas ir pan.
16. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.